Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2011 m. lapkritis

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

 Stebime pasaulį

Vokietijoje septyni iš dešimties kūdikių priregistruojami elektroninėje erdvėje. Tėvai savo mažyliams sukuria elektroninio pašto dėžutę, asmens naudotojo kortelę, įdeda jų nuotraukas, kartais net darytas ultragarsu. Tačiau specialistai perspėja, jog tokios nuotraukos gali vaiką lydėti visą gyvenimą (BABY UND FAMILIE, VOKIETIJA).

Šalies statistikos departamento duomenimis, kasmet Rusijoje dėl namuose patirto smurto miršta 14000 moterų (RIA NOVOSTI, RUSIJA).

Evereste 6858—7752 metrų aukštyje iškritusiame sniege rasta sveikatai pavojingų medžiagų: arseno ir kadmio. Manoma, jog tai — žmogaus veiklos padariniai (SOIL SURVEY HORIZONS, JAV).

Vienintelė kompanija, turinti teisę Kinijoje spausdinti Biblijas, neseniai išspausdino aštuoniasdešimtmilijonąjį egzempliorių. Spaustuvės gamybos apimtis per mėnesį — vienas milijonas Biblijų, o tai yra ketvirtadalis visų pasaulyje išspausdinamų Biblijų (XINHUA, KINIJA).

„Šiek tiek daugiau nei 10 procentų suaugusių amerikiečių (10,1 procento), nors augo katalikiškoje šeimoje, savo bažnyčią paliko“ (NATIONAL CATHOLIC REPORTER, JAV).

2010-ųjų stichinės nelaimės

Viena stambi draudimo kompanija užregistravo, kad 2010 metais pasaulyje įvyko 950 stichinių nelaimių. Tai gerokai viršija praėjusio dešimtmečio vidurkį — 785 per metus. Pernai penkios didžiausios katastrofos buvo žemės drebėjimai Čilėje, Haityje bei Kinijoje, potvyniai, skandinę Pakistaną, ir karščio banga Rusijoje, kur, nepakėlę aukštos temperatūros bei užteršto oro, mirė dešimtys tūkstančių žmonių. Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio pelenai šiaurės Europai tiesiogiai beveik nepakenkė, tačiau kone paralyžiavo oro transportą. O štai Australijoje dviejų niokojančių audrų su kruša padaryti nuostoliai siekė daugiau kaip du milijardus JAV dolerių. Kaip praneša Londono The Telegraph, „bendra žala, įskaitant tą, kurios nepadengė draudimas, sudarė 130 milijardų dolerių, o tai žymiai daugiau nei užpernai — 50 milijardų“.

Ar neandertaliečiai buvo tokie kaip mes?

„Nuo seno nusistovėjęs požiūris, jog neandertaliečiai buvo žemesnio išsivystymo lygio nei Homo sapiens, keičiasi. Vis atrandama įrodymų, kad jie gebėjo daryti viską, ką gebame mes“, — rašoma New Scientist. Naujausi faktai liudija, jog neandertaliečiai statėsi būstus bei židinius, mokėjo elgtis su ugnimi, dėvėjo drabužius, virė valgį, gaminosi įrankius ir net klijus, kuriais priklijuodavo ietims antgalius. Jie taip pat rūpinosi sergančiaisiais, nešiojo simbolinę reikšmę turinčius papuošalus, laidojo mirusiuosius. Pasak Vašingtono universiteto (Sent Luisas, Misurio valstija) fizikinės antropologijos profesoriaus Eriko Trinkaso (Erik Trinkaus), „neandertaliečiai buvo žmonės, tikriausiai net su tokiais pat protiniais gebėjimais kaip ir mes“.