Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2011 m. spalis

Auklėjimas nuo vaikystės iki paauglystės

Auklėjimas nuo vaikystės iki paauglystės

 Auklėjimas nuo vaikystės iki paauglystės

„Iki penkerių metų vaikai auga jaukioje šeimos aplinkoje, todėl įdiegti geras savybes yra lengviau. Bet pradėję eiti į mokyklą, susiduria su kitokia elgsena ir kalbėsena“ (Valteris, Italija).

VAIKAMS augant plečiasi ir juos supančio pasaulio suvokimas. Jie bendrauja su daugiau žmonių: žaidimų draugais, bendramoksliais, giminaičiais. Kaip pastebi jau cituotas Valteris, jūs nebe vienintelis darote vaikui įtaką, kaip tuomet, kai jis buvo dar mažas. Štai kodėl šiame amžiaus tarpsnyje taip svarbu mokyti vaiką klusnumo ir gero elgesio, taip pat diegti gėrio ir blogio sampratą.

Norint išugdyti tokias savybes, reikia laiko ir pastangų. Greičiausiai vaiką turėsite ‘barti, drausti, raginti su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas’ (2 Timotiejui 4:2). Vaikus auginantiems izraelitams Dievas buvo prisakęs: „Įdiek juos [įstatymus] savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Kaip rodo ši Rašto eilutė, nuolatinis auklėjimas nepaprastai svarbus.

Augindami vaiką susiduriame su daugybe sunkumų. Aptarkime kai kuriuos iš jų.

Laikas klausytis

Biblijoje sakoma, jog būna „laikas kalbėti“ ir laikas klausytis (Mokytojo 3:7). Kaip išmokyti vaiką klausytis, kai kalbate jūs ar kas kitas? Vienas būdas — rodyti pavyzdį. Ar atidžiai išklausote kitus, taip pat ir savo vaiką?

Vaikams sunku sutelkti dėmesį, todėl kalbantis su jais, be abejo, teks apsišarvuoti kantrybe. Visi jie skirtingi, tad būkite pastabus ir su kiekvienu iš savo vaikų ieškokite geriausio bendravimo būdo. Pavyzdžiui, Deividas iš Britanijos sako: „Dukrelę įpratinau savais žodžiais pakartoti, kas jai buvo pasakyta. Pastebėjau, kad laikui bėgant ji darosi vis atidesnė.“

Duodamas nurodymus savo mokiniams, Jėzus pabrėžė: „Žiūrėkite, kaip klausotės“ (Luko 8:18). Jeigu šito tenka mokytis suaugusiems žmonėms, kaip nepalyginti labiau reikia vaikams!

Atleiskite vieni kitiems

Biblijoje rašoma: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas  prieš kitą turite skundą“ (Kolosiečiams 3:13). Taigi vaikus reikia mokyti atlaidumo. Kaip?

Panašiai kaip ir mokant klausytis, — savo pavyzdžiu. Tegul jūsų vaikai mato, jog kilniaširdiškai atleidžiate kitiems. Tai pritaikyti stengiasi Marina iš Rusijos. Ji pasakoja: „Dovanodami kaltes, pamiršdami nuoskaudas, užgaules, norime vaikams parodyti gerą pavyzdį. Kai būnu neteisi, vaikų atsiprašau. Noriu, kad to paties išmoktų ir jie.“

Gebėjimo spręsti nesutarimus ir atleisti labai reikės suaugus. Jau dabar mokykite vaiką būti dėmesingą šalia esantiems ir prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas. Taip įskiepysite puikią savybę, kuri gyvenime labai pravers.

„Būkite dėkingi!“

Šiais sunkiais laikais daugelis yra savimylos (2 Timotiejui 3:1, 2). Kol vaikai dar maži, pats laikas skiepyti dėkingumą. „Būkite dėkingi!“ — rašė apaštalas Paulius (Kolosiečiams 3:15).

Gražiai elgtis ir būti dėmesingi gali išmokti net ir visai maži vaikai. Kaip jiems tokias savybes įdiegti? „Geriausia, ką galite daryti, patys nuolat rodyti dėkingumą šeimoje, — rašo dr. Kailas Pruetas (Kyle Pruett) žurnale Parents. — Kitaip tariant, kuo dažniau dėkokite už pagalbą ir dėmesingumą [. . .]. Tai turėtų tapti įpročiu.“

Ričardas iš Didžiosios Britanijos pasakoja: „Abu su žmona stengiamės vertinti visus, kas daro mums gera, pavyzdžiui, mokytojus, senelius. Kai draugai pakviečia pietų, kartu su vaikais parašome padėkos laiškelį, arba jie ką nors nupiešia.“ Nuoširdumas ir dėkingumas padės vaikui ateityje susirasti artimų draugų.

„Nepalik vaiko nenubausto“

Augdamas vaikas privalo suprasti, jog už kiekvieną poelgį tenka atsakyti. Net maži vaikai yra kam nors atsakingi ne tik namuose, bet ir mokykloje ar bendruomenėje. Padėkite jiems įsisąmoninti principą: ką pasėsi, tą ir pjausi (Galatams 6:7). Kaip?

Biblija pataria: „Nepalik vaiko nenubausto“ (Patarlių 23:13, Brb). Jeigu gerai išaiškinote, kas bus vienaip ar kitaip nusižengus, laikykitės savo žodžio ir vaiką sudrausminkite. „Būtinas nuoseklumas, — sako Norma iš Argentinos. — Antraip vaikas pradės jumis manipuliuoti kaip jam parankiau.“

Jei vaikai iš anksto žinos tėvų nustatytas taisykles bei kokia bausmė neišvengiamai laukia jas sulaužius, bus mažiau linkę prieštarauti, derėtis, ir jums nereikės su jais tuščiai ginčytis, kai prasikals.

Kad drausminimas būtų veiksmingas, nebauskite vaiko įpykęs. Biblija perspėja:  „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai“ (Efeziečiams 4:31). Bausti niekada neturėtumėte žiauriai ar užgauliai.

Tačiau kaip susivaldyti, kai vaikas jus išveda iš kantrybės? „Tai ne visada paprasta, — sutinka Piteris iš Naujosios Zelandijos, — bet vaikai turi žinoti, kad yra drausminami už blogą elgesį, o ne dėl to, kad tėtis prarado savitvardą.“

Piteris su žmona stengiasi padėti vaikams suvokti ilgalaikę auklėjimo naudą. „Net jeigu vaikai padaro kažką ypač bjauraus, — sako jis, — geriau kalbamės su jais apie tai, kokie jie turėtų būti, o ne kokie nenaudėliai ką tik buvo.“

„Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“

Apie savo tautos drausminimą Dievas kalbėjo: „Aš bausiu tave saikingai“ (Jeremijo 46:28, Brb). Tėvai irgi sulauks geriausių rezultatų, jei vaiką baus teisingai ir proporcingai prasižengimui. Apaštalas Paulius krikščionims rašė: „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“ (Filipiečiams 4:5, NW).

Supratingai drausmindami, tėvai nepažeis vaiko orumo. Santis iš Italijos pasakoja: „Dukters ar sūnaus niekada nežeminu. Stengiuosi išsiaiškinti dalyko esmę ir padedu vaikams problemą įveikti. Vaiką baru tuomet, kai to negirdi jokie pašaliniai, o jei įmanoma, net antrasis iš jų. Ir nei viešai, nei asmeniškai nesišaipau iš jų silpnybių.“

Anksčiau cituotas Ričardas taip pat pastebi, kaip svarbu elgtis supratingai. „Bausti reikia tik už padarytą nusižengimą, neprimenant ankstesnių, — sako jis. — Kai jau nubaudėte, svarbu daugiau to nepriminti.“

Vaikus auginti nelengva — reikia daug pasiaukojimo. Tačiau už tai gausiai atlyginama. Štai ką patyrė Jelena iš Rusijos: „Kad galėčiau su sūnumi praleisti daugiau laiko, nusprendžiau dirbti tik dalį darbo dienos. Tam reikėjo ryžto. Sumažėjo pajamos. Bet matydama, kaip sūnus džiaugiasi ir kokie artimi ryšiai mus sieja, suprantu, jog taip aukotis verta.“

[Paveikslas 11 puslapyje]

Vaikai gali išmokti dėmesingumo kitiems

[Paveikslas 12 puslapyje]

Drausmindamas vaiką nepažeiskite jo orumo