Kai ištinka ekonominė krizė

„BLOGIAUSIA ekonominė situacija nuo Didžiosios depresijos laikų.“ Tokiais žodžiais Encyclopædia Britannica Online apibūdina pastaruoju metu pasaulio ekonomikoje susidariusią padėtį. Nuosmukis, 2007-aisiais prasidėjęs Jungtinėse Valstijose, paveikė tiek daug šalių, kad buvo pavadintas Didžiąja ekonomine krize.

Kodėl ji kilo? Žurnalas Newsweek į šį klausimą atsako nedviprasmiškai: „Dėl karštligiško, neatsakingo skolinimosi.“ Bet kodėl taip skubama skolintis ir gyvenama ne pagal kišenę?

Veikiausiai sutiksite, kad taip elgtis pastūmėjo pasaulio ekonominė sankloda, propaguojanti godumą. Tik ir girdėdavome: „Pirkite! Pirkite! Pirkite!“ Ir visai nesvarbu, įperkate ar ne. „Šių laikų žmonės gavo gerą pamoką, kaip pavojinga skolintis per daug“, — aiškina ekonomistas Krisas Farelis (Chris Farrell) knygoje The New Frugality.

Didžioji ekonominė krizė palietė daugybę šalių. „Nors yra atsigavimo ženklų, — kaip pernai buvo rašoma Pietų Afrikos Respublikos laikraščio Sunday Times vedamajame, — žmonėms [. . .] vis dar labai nelengva išmaitinti šeimą.“ Tame pačiame laikraštyje teigiama, jog „[Pietų Afrikos Respublikoje] beveik 3000000 gyventojų turi daugiau kaip tris mėnesius uždelstų skolų, o apie 250000 gaunančiųjų vidutines pajamas per paskutinius dvejus metus prarado darbą“.

Pastaraisiais metais darbo neteko dešimtys milijonų žmonių. Beje, apie ekonomikos pagyvėjimo ženklus Jungtinėse Valstijose Financial Times pašmaikštavo: „Nuo 2009-ųjų birželio prasidėjusį ekonomikos pakilimą galima pavadinti Didžiuoju nusivylimu.“ Toliau laikraštyje rašoma: „Daugumos ekonomistų nuomone, senos skolos dar ne vienerius metus stabdys vartojimo augimą.“

Jei nuo šios ekonominės krizės nukentėjote ir jūs, tikriausiai pritarsite Deividui Bertui (David Beart), kuris vienoje esė rašė: „Regis, apie pasaulines finansų problemas daug diskutuojama, bet mažai siūloma, kaip jas išspręsti.“

Kituose straipsniuose skaitykite: kodėl naudinga taupyti? ką daryti, jei spaudžia skolos? kaip išmokti geriau tvarkytis su pinigais?