Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2011 m. balandis

Prie ko man pritapti?

Prie ko man pritapti?

 Jaunimas klausia

Prie ko man pritapti?

„Esu 21 metų. Mano aplinkoje nėra daug bendraamžių, todėl būnu priversta bendrauti arba su moksleiviais, arba su sutuoktinių poromis. Vieni panikuoja dėl egzaminų, kiti susirūpinę pragyvenimu. Nei dėl vieno iš šitų dalykų man galvos neskauda. O kaip būtų puiku, jei atsirastų bent kas, prie ko pritapčiau!“ (Karmen) *

KONE kiekvienas žmogus, kad ir kokio amžiaus būtų, nori turėti bendraminčių. Be abejo, tu irgi. Todėl taip skaudu jaustis užmirštam ir ignoruojamam, tarsi būtum nematomas — „lyg koks šešėlis“, kaip sako penkiolikmetė Maikela.

Žinoma, jei esi krikščionis, bendraminčių turi visą broliją (1 Petro 2:17). Bet net ir tada kartais gali jaustis kaip balta varna. „Grįždama namo iš krikščionių sueigų, sėdėdavau automobilyje ant galinės sėdynės ir verkdavau, — pasakoja dvidešimtmetė Helena. — Kuo labiau stengiausi pritapti, tuo labiau nusivildavau.“

Ką daryti, jei bendruomenėje jautiesi tarsi svetimas? Prieš atsakant į šį klausimą pirmiausia nustatykime 1) prie kokių žmonių pritapti tau sunkiausia ir 2) kaip paprastai elgiesi būdamas tokioje draugijoje.

Pažymėk ✔ žmonių grupę, prie kurios tu, regis, niekaip nepritampi.

1. Amžius

□ bendraamžiai □ vyresni už tave jaunuoliai □ suaugusieji

2. Savybės

□ atletiški □ talentingi □ intelektualūs

3. Žmonių tipai

□ pasitikintys savimi □ populiarūs □ priklausantys išskirtinei grupei

Dabar ✔ pažymėk teiginį, atitinkantį tavo įprastą elgseną, kai būni su žmonėmis, kuriuos nurodei.

□ Apsimetu, kad ir mane kaip ir juos domina tie patys dalykai arba turiu panašių sugebėjimų.

□ Nepaisydamas jų, kalbu apie tai, kas mane domina.

□ Tyliu ir laukiu progos pasišalinti.

 Dabar, kai nurodei, prie ko tau sunkiausia pritapti ir kaip elgdavaisi būdamas su tokiais žmonėmis, jau, galima sakyti, esame pasirengę patarti, ką tau daryti. Tačiau pirmiausia turėtum žinoti, kas trukdo bendrauti ir kaip tų kliūčių vengti.

1 KLIŪTIS: uždarumas

Problema. Kai būni su tais, kurių interesai arba gabumai kitokie nei tavo, nesunku pasijusti nepritapėliu — ypač jei esi drovus. „Man be galo sunku įsiterpti į pokalbį, — sako aštuoniolikmetė Anita. — Bijau leptelėti kokią nesąmonę.“

Ką sako Biblija. „Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga“ (Patarlių 18:1, Brb). Aišku, užsidarydamas savo kiaute, padėtį tik pabloginsi. Atsiskirdamas nuo kitų patenki į užburtą ratą: vienatvė tau tarsi kužda, kad prie nieko nepritampi. Tai tave skatina šalintis kitų. Tada jautiesi vienišas, o tai dar kartą įtikina, kad prie nieko nepritampi [. . .]. Taigi ratas užsidaro, ir tu negali iš jo ištrūkti, kol nesiimi konkrečių veiksmų.

„Žmonės minčių neskaito. Jei nepasakysi, ko nori, negausi. Būdamas uždaras, draugų neturėsi. Stengtis reikia pačiam. Neteisinga manyti, jog tai — kitų pareiga. Draugystė yra abipusis ryšys: norėdamas gauti, turi duoti ir pats“ (Melinda, 19 metų).

2 KLIŪTIS: neviltis

Problema. Kai kas taip beviltiškai ieško draugų, kad galvodamas, jog bet koks draugas geriau negu jokio, papuola į blogą draugiją. „Aš taip troškau būti tarp mokyklos „populiariųjų“, jog buvau kone pasiryžusi prisivirti košės, kad tik pelnyčiau jų pripažinimą“, — prisipažįsta penkiolikmetė Renė.

Ką sako Biblija. „Kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20). Nesuprask klaidingai — šioje eilutėje paminėti „kvailieji“ nebūtinai yra nemokšos tiesiogine prasme. Priešingai, jie gali būti netgi pirmūnai. Bet negerbdami Biblijos normų, Dievo akyse yra kvaili. Tad jei taikydamasis  prie jų kaip chameleonas „keisi spalvą“, sau tik pakenksi (1 Korintiečiams 15:33).

„Į draugus tinka ne bet kas. Juk norisi turėti draugų, kurie tave myli ir visada palaikys, o ne tokių, šalia kurių negalėtum būti savimi“ (Paula, 21 metų).

Imkis iniciatyvos

Nelauk, kol kas prieis prie tavęs ir pakvies į savo būrį. „Nereikėtų tikėtis, kad iniciatyvą susipažinti su mumis visada parodys kiti, — sako 21 metų Ginas. — Žengti pirmą žingsnį turime patys.“ Toliau pateikiame du naudingus patarimus.

Neapsiribok bendraamžiais. Kaip žinome, tarp Jehonatano ir Dovydo, apie kuriuos pasakojama Biblijoje, buvo maždaug 30 metų skirtumas, tačiau jie tapo geriausiais draugais * (1 Samuelio 18:1). Ko iš to pasimokome? Susidraugauti galima ir su vyresniais už save! Pagalvok, kodėl turėtum apsiriboti viena amžiaus grupe ir verkšlenti, kad nerandi draugų? Tai būtų panašu kaip mirti iš bado negyvenamoje saloje, kai jūroje plaukioja tiek žuvų! Juk aplinkui yra puikių žmonių. Viena, kaip gali su jais susidraugauti — nenusistatyti amžiaus ribos.

„Mama mane skatino bendruomenėje šnekėtis ir su vyresniais už save žmonėmis. Ji sakė, jog nustebsiu sužinojusi, kiek daug dalykų mus sieja. Mama buvo teisi. Dabar turiu daug draugų!“ (Helena, 20 metų).

Mokykis bendrauti. Pokalbiui palaikyti reikia pastangų — ypač, jei esi drovus. Bet tau pavyks. Svarbiausia: 1) klausytis, 2) užduoti klausimus ir 3) nuoširdžiai domėtis.

„Klausytis stengiuosi daugiau negu šnekėti. Bet jei jau kalbu, vengiu kalbėti apie save arba kritikuoti kitus“ (Serina, 18 metų).

„Jei pašnekovas pasakoja apie man nežinomus dalykus, paprašau paaiškinti ir tuo paskatinu jį pratęsti pokalbį“ (Jaredas, 21 metų).

Tarkim, esi santūrus iš prigimties, ir tame nieko bloga. Juk neprivalai pasidaryti ekstravertas! Bet jeigu jauti, kad nepritampi prie kitų, išbandyk šiame straipsnyje pateiktus pasiūlymus. Galbūt prieisi tokią pat išvadą kaip Lija. „Esu drovi, — sako ji, — todėl palaikyti pokalbį turiu prisiversti. Bet norint įgyti draugų, reikia būti draugiškam. Todėl pasidariau šnekesnė.“

Daugiau rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnašos]

^ pstr. 3 Vardai pakeisti.

^ pstr. 29 Dovydas susipažino su Jehonatanu greičiausiai dar būdamas paauglys.

[Rėmelis/paveikslai 19 puslapyje]

KĄ SAKO TAVO BENDRAAMŽIAI

„Kiekvienoje krikščionių sueigoje stengiuosi pakalbinti vis kitą žmogų. Pastebėjau, kad draugystė gali prasidėti ir nuo paprasčiausio pasisveikinimo!“

„Labai lengva sėdėti salės gale ir kaltinti kitus, kad jie manęs nemėgsta, ir todėl negaliu prie jų pritapti. Bet kad tokią situaciją pakeistum, reikia pastangų. Vis dėlto imtis iniciatyvos verta, nes tai padeda ugdytis charakterį.“

„Šnekučiuotis su suaugusiais įpratau neišsyk. Iš pradžių labai varžiausi! Bet galiausiai tai man išėjo į naudą — nuo mažumės įgijau draugų visam gyvenimui, kurie visada pasirengę mane palaikyti.“

[Paveikslai]

Loren

Rejanas

Karisa

[Rėmelis 20 puslapyje]

KODĖL NEPAKLAUSUS TĖVŲ?

Ar jums nebuvo sunku pritapti prie kitų, kai buvote mano metų? Su kokiais žmonėmis bendrauti atrodė sunkiausia? Ką tuomet darėte?

.....

[Schema 20 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

UŽBURTAS VIENATVĖS RATAS

Esu

VIENIŠAS,

todėl

jaučiuosi . . . ↓

. . . tarsi

ATSTUMTASIS,

o tai verčia

↑ mane . . .

. . . laikytis ←

NUOŠALY,

dėl ko . . .