Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2011 m. vasaris

Ar mokslas ir Biblija suderinami?

Ar mokslas ir Biblija suderinami?

 Biblijos požiūris

Ar mokslas ir Biblija suderinami?

„Tomis retomis akimirkomis, kai atrandu kažką nauja, mane apima džiaugsmas, o mokslinis darbas įgauna prasmę. Tuomet tariu sau: „Štai kaip Dievas tai padarė!“ (HENRIS ŠEFERIS [HENRY SCHAEFER], CHEMIJOS PROFESORIUS).

MOKSLAS išties padeda suprasti mus supantį pasaulį — jo darną, tikslumą, sudėtingumą, kurie, daugelio manymu, liudija apie beribį Dievo intelektą ir galią. Jų požiūriu, mokslas atskleidžia ne tik aplinkinio pasaulio detales, bet ir įvairius Dievo minčių aspektus.

Tokios sampratos teisingumą ne kartą patvirtina ir Biblija. Štai Romiečiams 1:20 sakoma: „[Dievo] neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių.“ Panašią mintį randame Psalmyno 19:2, 3 (19:1, 2, Brb): „Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą. Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis duoda žinią nakčiai.“ Tačiau, kad ir kokia nuostabi yra gamta, apie Kūrėją ji pasako nedaug.

Į kokius klausimus mokslas neatsako

Daugelis tiesų apie Dievą mokslui nepasiekiamos. Pavyzdžiui, mokslininkas gali apibūdinti kiekvieną šokoladinio pyrago molekulę, bet ar iš tyrimų paaiškės, kodėl ir kam pyragas buvo iškeptas? Kad gautų atsakymus į panašius klausimus, — o juos dauguma žmonių laiko svarbiais, — jis turi pasiteirauti to, kas šį pyragą kepė.

Taip ir mokslas „pateikia daugybę informacijos, — rašė austrų fizikas, Nobelio premijos laureatas Ervinas Šrėdingeris (Erwin Schrödinger), — tačiau bejėgiškai nutyla [. . .], kai prieinama prie to, kas mums iš tikrųjų svarbu ir artima širdžiai“. Anot jo, viena tokių temų yra „Dievas ir amžinybė“. Tik Dievas gali atsakyti į klausimus: kodėl egzistuoja visata? kodėl mūsų planetoje gausu gyvybės, taip pat ir mąstančių būtybių? jeigu Dievas tikrai visagalis, kodėl jis nepanaikina blogio ir kančių? ar yra kokia viltis mirusiesiems?

Ar Dievas atsako į šiuos klausimus? Taip, atsakymai yra Biblijoje (2 Timotiejui 3:16). „Bet iš kur man žinoti, — galbūt paklausite, — kad Biblija iš tikrųjų yra Dievo Žodis?“ Kadangi Dievas pats sau neprieštarauja, visa, kas Biblijoje sakoma apie mus supantį pasaulį, turi sutapti su moksliniais įrodymais. Taigi ar Biblija moksliškai tiksli? Apsvarstykime keletą faktų.

Tiesos, pralenkusios laiką

Kai buvo rašoma Biblija, daugelis tikėjo, kad pasaulyje gyvena begalė įvairių dievų, ir kad saulę, mėnulį, orus, derlingumą ir panašius dalykus valdo ne gamtos dėsniai, bet šios dievybės. Tačiau senovėje hebrajai, Dievo pranašai, taip nemanė. Aišku, jie žinojo, kad Jehova Dievas gali tiesiogiai valdyti gamtą — ypatingais atvejais jis būtent taip ir darė (Jozuės 10:12-14; 2 Karalių  20:9-11). Ne veltui Oksfordo universiteto matematikos profesorius Džonas Lenoksas (John Lennox) atkreipė dėmesį, jog tiems pranašams „nereikėjo paliauti tikėjus sudievinta [mitinių dievų valdoma] visata [. . .] dėl paprastos priežasties — jie tais dievais niekada netikėjo. Nuo prietarų juos apsaugojo tikėjimas, kad yra vienintelis tikrasis Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas“.

Kaip šitoks tikėjimas pranašus apsaugojo nuo prietaringumo? Viena, tikrasis Dievas jiems atskleidė, kad visatai valdyti jis naudoja tikslius dėsnius, arba įstatus. Štai daugiau kaip prieš 3500 metų Jehova Dievas paklausė savo tarno Jobo: „Argi išmanai dangaus skliauto dėsnius?“ (Jobo 38:33). Pranašas Jeremijas VII a. p. m. e. irgi rašė apie „įstatus dangui ir žemei“ (Jeremijo 33:25).

Todėl visi, kas gyveno senovėje ir tikėjo Biblijos pranašų raštais, žinojo, jog visata paklūsta ne mitinėms kaprizingoms dievybėms, bet aiškiems dėsniams. Dievobaimingi žmonės niekada nesilenkė Dievo kūriniams — saulei, mėnuliui, žvaigždėms — ir niekada nežiūrėjo į juos prietaringai (Pakartoto Įstatymo 4:15-19). Priešingai, laikė tyrinėjimo objektais, galinčiais atskleisti Kūrėjo išmintį, galią ir kitas savybes (Psalmyno 8:4-10 [8:3-9, Brb]; Patarlių 3:19, 20).

Kaip ir daugelis mokslininkų šiandien, senovėje hebrajai tikėjo, kad visata turėjo pradžią. „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“, — sakoma Pradžios 1:1. Be to, savo tarnui Jobui Dievas atskleidė, jog žemė ‘kabo ant nieko’, arba skrieja erdvėje (Jobo 26:7). Ir galiausiai daugiau kaip prieš 2500 metų pranašas Izaijas rašė apie žemės skliautą (Izaijo 40:22). *

Akivaizdu, kad Biblijos teiginiai derinasi su mokslo teiginiais apie mus supantį pasaulį. Jie ne tik suderinami, bet ir puikiai vieni kitus papildo. Ignoruoti tiek Bibliją, tiek mokslą būtų tolygu užverti duris į Dievo pažinimą (Psalmyno 119:105; Izaijo 40:26).

[Išnaša]

^ pstr. 14 Plačiau apie Dievo egzistavimą ir Biblijos tikslumą skaitykite brošiūroje Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo? ir knygoje Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? (Išleido Jehovos liudytojai.)

AR ŽINOTE?

● Ką iš kūrinijos galime sužinoti apie Dievą? (Romiečiams 1:20)

● Kokios tiesos apie Dievą mokslui nepasiekiamos? (2 Timotiejui 3:16)

● Kodėl senovėje tikrojo Dievo pranašai į kūriniją nežiūrėjo prietaringai? (Jeremijo 33:25)

[Anotacija 23 puslapyje]

Visatą valdo tikslūs dėsniai — „įstatai dangui ir žemei“ (JEREMIJO 33:25)