Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2011 m. sausis

Ar nesu priklausomas nuo elektroninių informacijos priemonių?

Ar nesu priklausomas nuo elektroninių informacijos priemonių?

 Jaunimas klausia

Ar nesu priklausomas nuo elektroninių informacijos priemonių?

Kas tarp šių trijų jaunuolių bendra?

„Man patinka, patinka, patinka rašyti žinutes! Juk tai puikiausias dalykas, koks tik gali būti. Spėju, jog sakysite, kad tai užvaldė mano gyvenimą“ (Alanas). *

„Kai mama nupirko televizorių ir pastatė mano kambaryje, negalėjau atsidžiaugti! Vakare, užuot ėjusi miegoti, prie jo praleisdavau ištisas valandas. Žiūrėti televizorių man patiko labiau nei būti su šeima ar draugais“ (Terisa).

„Kurį laiką negalėdavau niekur išeiti ar ką veikti, nepasižiūrėjusi, ar nėra ko atsiųsta į mano tinklalapį. Jei vidurnaktį pabusdavau, turėdavau prisijungti prie interneto. Kiekviena proga atnaujindavau savo tinklaraštį“ (Ana).

Kurio iš tų jaunuolių elgesys, tavo manymu, rodo priklausomybę nuo kurios nors elektroninės informacijos priemonės?

Alano Terisos Anos

TAVO tėvų paauglystėje pagrindinės elektroninės informacijos priemonės buvo radijas ir televizija. Tais laikais telefonas buvo tik telefonas — dažniausiai pritvirtintas prie sienos, ir juo buvo galima tiktai pasikalbėti. Skamba be galo senamadiškai, ar ne? Tam pritartų ir mergina, vardu Ana. „Mano tėvai augo technologijų viduramžiais, — sako ji. — Jie tiktai dabar pradeda perprasti, kaip naudotis kai kuriomis savo mobiliojo telefono funkcijomis!“

O šiais laikais telefonu tu gali paskambinti, klausytis muzikos, žiūrėti vaizdo siužetus, žaisti, siųsti draugams žinutes, fotografuoti, jungtis prie interneto — ir visa tai vienu aparatėliu, kuris telpa kišenėje. Kadangi kompiuteriai, mobilieji telefonai, televizoriai, internetas nuo pat vaikystės tau nebuvo naujiena, galbūt manai, kad be perstojo jais naudotis nieko bloga. Tačiau tėvams gal atrodo, jog tu tapai tiesiog priklausomas nuo elektroninių informacijos priemonių. Jeigu matai, kad jie dėl to nerimauja, neignoruok jų nuomonės kaip neatitinkančios tikrovės. „Duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius, — sakė išmintingasis karalius Saliamonas, — ir kvaila, ir užgaulu“ (Patarlių 18:13).

Gal stebiesi, ko gi čia tėvams baimintis? Atlik toliau pateiktą testą ir įsitikink, ar tau nepasireiškia požymiai, liudijantys apie priklausomybę nuo kokios nors elektroninės informacijos priemonės.

 „Ar nesu priklausomas?“

Vienoje enciklopedijoje priklausomybė nuo kokio įpročio apibūdinama kaip „nuolat besikartojantis nenuosaikus žmogaus elgesys, kurio, nepaisant žalingų pasekmių, jis negali arba nenori pakeisti“. Pagal šį apibrėžimą, visi trys straipsnio pradžioje cituoti jaunuoliai yra arba buvo priklausomi nuo elektroninių informacijos priemonių. O kaip tu? Toliau paanalizuok punktus, kurie atitinka šį apibrėžimą. Perskaityk jaunuolių pasisakymus ir pagalvok, ar esi ką nors panašaus kalbėjęs arba daręs. Užrašyk savo atsakymus.

Nekontroliuojamas elgesys. „Kompiuterinius žaidimus žaisdavau valandų valandas. Dėl to neišsimiegodavau, ir jie buvo vienintelė tema, kuria norėdavau su kuo nors kalbėtis. Nutolau nuo šeimos ir pasinėriau į nerealų žaidimų pasaulį“ (Andru).

Kiek laiko, tavo nuomone, per dieną būtų protinga naudotis elektroninėmis informacijos priemonėmis? .....

Kiek laiko tau reikėtų tam skirti, tėvų manymu? .....

Kiek laiko iš viso kasdien praleidi rašydamas žinutes, žiūrėdamas televizorių, siųsdamas internetu nuotraukas ir komentarus, žaisdamas kompiuterinius žaidimus ir taip toliau? .....

Ar peržvelgęs savo atsakymus pasakytum, jog elektroninėmis priemonėmis naudojiesi be saiko?

□ Taip □ Ne

Negali arba nenori sustoti. „Tėvai mato, jog nuolat siuntinėju žinutes, ir sako, kad tai darau per dažnai. Bet jei kalbėti apie kitus mano amžiaus vaikus, aš telefonu beveik nesusirašinėju. Žinoma, palyginus su tėvais, žinučių rašau kur kas daugiau. Bet tai tas pats, kas lyginti obuolius su apelsinais. Tėvams — 40, o man — 15“ (Alanas).

Ar tėvai arba draugai yra tau sakę, jog prie elektroninių informacijos priemonių praleidi per daug laiko?

□ Taip □ Ne

Ar tokiu atveju norėtum ir galėtum ką nors pakeisti?

□ Taip □ Ne

Žalingos pasekmės. „Mano draugai rašinėja žinutes visą laiką — net vairuodami. Kaip tai pavojinga!“ (Džuli).

„Kai gavau savo pirmąjį telefoną, vis kam nors skambindavau arba siuntinėdavau žinutes. Tik tą ir darydavau. Dėl to pablogėjo mano santykiai su artimaisiais ir net su kai kuriais draugais. Dabar pati pastebiu, kad mums bendraujant jie nuolat mane pertraukinėja ir sako: „Luktelėk. Turiu atsakyti į žinutę.“ Tai mūsų tikrai nesuartina“ (Širli).

Ar skaitai žinutes arba jas rašai vairuodamas, per pamoką?

□ Taip □ Ne

Ar bendraudamas su šeimos nariais arba  draugais nutrauki pokalbį, kad atsakytum į elektroninį laišką, skambutį arba žinutę?

□ Taip □ Ne

Ar elektroninės informacijos priemonės vagia tavo miego arba studijų laiką?

□ Taip □ Ne

Kaip neprarasti saiko

Jei naudojiesi kuria nors elektronine informacijos priemone — kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar dar kuo, — užduok sau keturis toliau pateiktus klausimus. Paklusdamas Biblijos patarimams bei laikydamasis kelių paprastų taisyklių, lengviau išvengsi bėdos ir būsi padėties šeimininkas.

1. Kaip rasti pasitenkinimą? „Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8).

Ką daryti? Palaikyk ryšį su draugais ir artimaisiais, dalykis su jais ugdančiomis mintimis (Patarlių 25:25; Efeziečiams 4:29).

Ko nedaryti? Neskleisk apkalbų, nesiuntinėk amoralaus pobūdžio žinučių ar nuotraukų, nežiūrėk nešvankių filmuotų siužetų arba programų (Kolosiečiams 3:5; 1 Petro 4:15).

2. Kada naudotis? „Viskam yra metas“ (Mokytojo 3:1).

Ką daryti? Nusistatyk, kiek laiko skirsi pokalbiams telefonu, žinučių rašymui, programų žiūrėjimui ar kompiuteriniams žaidimams. Iš pagarbos kitiems išjunk telefoną, kai vyksta kas svarbaus, pavyzdžiui, sueiga, skirta Dievo garbinimui. Atsakyti į žinutę visada galėsi ir vėliau.

 Ko nedaryti? Neleisk, kad elektroninės informacijos priemonės trukdytų tada, kai būni su draugais, šeima, studijuoji ar užsiimi dvasine veikla (Efeziečiams 5:15-17; Filipiečiams 2:4).

3. Su kuo bendrauti? „Neapsirikite: ‘Blogos draugijos gadina gerus papročius!’“ (1 Korintiečiams 15:33).

Ką daryti? Elektroninėmis informacijos priemonėmis naudokis, kad stiprintum ryšius su tais, kurie tave skatina ugdytis gerus įpročius (Patarlių 22:17).

Ko nedaryti? Neapsigauk — neįmanoma neperimti gyvensenos, kalbėsenos ir mąstysenos tų žmonių, su kuriais bendrauji elektroniniais laiškais, žinutėmis, per televiziją, vaizdo įrašus, internetu (Patarlių 13:20).

4. Kiek laiko jos man atima? ‘Mokėkite pasirinkti, kas vertingiau’ (Filipiečiams 1:10).

Ką daryti? Užsirašinėk, kiek laiko praleidi prie elektroninių informacijos priemonių.

Ko nedaryti? Neignoruok draugų pastabų arba tėvų nurodymų, jeigu jie sako, kad elektroninės priemonės iš tavęs atima per daug laiko (Patarlių 26:12).

Kalbėdamas apie nuosaikų naudojimąsi elektroninėmis informacijos priemonėmis, anksčiau cituotas Andru daro tokią išvadą: „Naudotis elektronika malonu, bet tik neilgą laiką. Neleidžiu, kad naujausios technologijos, tarsi koks pleištas, atskirtų mane nuo šeimos ir draugų.“

Daugiau rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnaša]

^ pstr. 4 Kai kurie vardai pakeisti.

[Rėmelis/paveikslai 25 puslapyje]

KĄ SAKO TAVO BENDRAAMŽIAI

„Tėvai man sakydavo: „Gal telefonas tau jau priaugęs, kad jo nebepaleidi iš rankų!“ Iš pradžių man buvo juokinga, bet paskui supratau, kad jie kalba rimtai. Dabar žinučių rašau nedaug ir esu kaip niekad laimingas!“

„Man atrodė, kad kai tik įmanoma, turiu patikrinti, ar negavau kokios žinutės internetu. Apleidau namų darbus ir kitas studijas. Dabar, kai rečiau prisėdu prie interneto, jaučiuosi taip, tarsi nuo pečių nusirito didžiulė našta. Svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą.“

[Paveikslai]

Džovarnis

Meraja

[Rėmelis 26 puslapyje]

„BUVAU PRIKLAUSOMA NUO INTERNETO POKALBIŲ SVETAINĖS“

„Prieš kelerius metus mūsų šeima persikėlė gyventi kitur. Norėjau neprarasti ryšio su draugais, ir jie man pasiūlė prisijungti prie vienos nuotraukų talpinimo, peržiūros ir diskusijų svetainės. Atrodė, jog tai — idealus būdas bendrauti. Kalbėsiuos tik su pažįstamais, o ne su svetimais žmonėmis, tai kas čia galėtų būti bloga?

Iš pradžių viskas buvo gerai. Kad peržiūrėčiau draugų nuotraukas, išsiųsčiau komentarus ir perskaityčiau jų komentarus apie mano nuotraukas, prie interneto prisijungdavau kartą per savaitę. Bet netrukus toks užsiėmimas tiesiog užvaldė. Pati to nejausdama, prie interneto praleisdavau visą laiką. Pastebėję, kad taip dažnai esu prisijungusi, mano draugų draugai pasiūlė draugauti ir su jais. Juk žinote kaip būna — draugas sako, jog tai puikus žmogus, ir tu sutinki. Nespėji susivokti ir jau turi pusšimtį internetinių draugų.

Greit supratau, kad mano mintys sukasi tik apie internetą. Net būdama prisijungusi, jau galvodavau, kada vėl atsidarysiu tinklalapį ir išsiųsiu naujų nuotraukų. Kol perskaitydavau kokį komentarą, išsiųsdavau vaizdo medžiagą, nejučia prabėgdavo daug laiko.

Tai tęsėsi apie pusantrų metų, kol galiausiai supratau, jog esu nuo interneto priklausoma. Dabar griežtai kontroliuoju, kiek man juo naudotis, ir stengiuosi ne virtualioje erdvėje, o realiame gyvenime susidraugauti su tais, kurie laikosi tokių pat kaip ir aš moralės normų. Kai kurie draugai manęs nesupranta, bet aš jau pasimokiau“ (Elen, 18 metų).

[Rėmelis 26 puslapyje]

KODĖL NEPAKLAUSUS TĖVŲ?

Pradėjęs su tėvais pokalbį apie pramogas, kartais gali nustebti. „Sykį mano tėčiui kilo įtarimas, kad vieno muzikinio disko man nederėtų klausytis, — sako mergina, vardu Šeril. — Pasiūliau susėsti ir perklausyti drauge. Tėtis sutiko. Po to pasakė neradęs jame nieko smerktino!“

Žemiau užrašyk, ko tu norėtum tėvų paklausti apie elektroninę informaciją.

[Rėmelis 27 puslapyje]

TĖVŲ DĖMESIUI

Gal jūsų paauglys, sūnus ar duktė, pernelyg daug laiko praleidžia prie kompiuterio, siunčia aibes žinučių ir tiek pat jų gauna, mieliau „bendrauja“ su MP3 grotuvu nei su jumis? Ką tuomet daryti?

Viena, tiesiog atimti prietaisą. Bet neskubėkite „nuteisti“ visus elektroninius informacijos prietaisus kaip blogį. Juk tikriausiai ir jūs naudojatės kai kuriomis elektroninėmis naujovėmis, kurių nebuvo jūsų tėvų laikais. Taigi užuot paprasčiausiai konfiskavus tą prietaisą, — nebent taip pasielgti yra svari priežastis, — kodėl nepasinaudojus šia proga ir vaiko nepamokius išminties bei nuosaikumo? Kaip tą padaryti?

Susėskite ir drauge aptarkite šį reikalą. Pirma, pasakykite, kas jums kelia nerimą. Antra, vaiką išklausykite (Patarlių 18:13). Trečia, parenkite veiksmų planą. Nebijokite nustatyti griežtas, bet protingas ribas (Filipiečiams 4:5). „Kai nesilioviau susirašinėjusi mobiliuoju telefonu, — pasakoja anksčiau paminėta Elen, — tėvai jo neatėmė, tik įvedė taisykles. Tai man padeda elgtis nuosaikiai susirašinėjant net tuomet, kai jų nėra šalia.“

Kaip tada, jei sūnus ar duktė ieško pasiteisinimų? Nedarykite skubotos išvados, jog jūsų patarimas atsimušė lyg žirniai į sieną. Apsišarvuokite kantrybe ir duokite paaugliui laiko. Reikia tikėtis, kad jis sutinka su jumis ir pakoreguos savo įpročius. Nemažai paauglių yra panašūs į Heili, kuri sako: „Kai tėvai pareiškė, jog tapau priklausoma nuo kompiuterio, iš pradžių įsižeidžiau, bet vėliau, juo daugiau apie tai mąsčiau, tuo aiškiau suvokiau, kad jie buvo teisūs.“

[Paveikslas 27 puslapyje]

Kas kam tarnauja — tu elektroninėms informacijos priemonėms ar jos tau?