Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2010 m. gruodis

Knyga, verta pasitikėjimo — 2 dalis

Asirija Biblijos šviesoje

Knyga, verta pasitikėjimo — 2 dalis

Tai antrasis iš septynių straipsnių ciklo, paeiliui spausdinamų žurnale „Atsibuskite!“. Juose kalbama apie septynias Biblijoje minimas pasaulines imperijas. Straipsnių tikslas įrodyti, kad Biblija yra verta pasitikėjimo, įkvėpta Dievo ir kad jos žinia teikia viltį — viltį, jog kančioms, kurias sukelia engėjiškas žmogaus valdymas, ateis galas.

SENOVĖJE, vien užsiminus apie Asiriją, Vidurio Rytų gyventojams iš baimės stingdavo kraujas. Kaip rašoma biblinėje Jonos knygoje, kai Dievas pranašą Joną pasiuntė į Asirijos sostinę Ninevę skelbti teismo nuosprendį, Jona pabėgo priešinga kryptimi! (Jonos 1:1-3) Galbūt pranašas taip pasielgė dėl bauginančios asirų reputacijos.

Patikima istorija

Vienas Biblijos rašytojų, pranašas Nahumas, Ninevę pavadino „liūtų ola“ ir „kruvinuoju miestu“. Jis tęsė: „Nėra galo jo grobimui! Botagai pliaukši, ratai darda, žirgai šuoliuoja, karo vežimai tarška! Raiteliai puola, švytruoja kalavijai, žaibuoja ietys! Šūsnys žuvusiųjų, krūvos lavonų, nesuskaičiuojami užmuštieji; klumpama  ant kūnų!“ (Nahumo 2:12 [2:11, Brb]; 3:1-3). Ar tai, kaip Asirija apibūdinama Biblijoje, patvirtina pasaulietinė istorija?

Knygoje „Šviesa iš gilios praeities“ (Light From the Ancient Past) Asirija vadinama „žiaurumu pagarsėjusia negailestinga kovos mašina, kuri priešams keldavo klaiką“. Štai kaip asirų karalius Ašurnasirpalas II gyrėsi besielgiąs su tais, kurie jam nepaklusdavo:

Akmens reljefas, vaizduojantis, kaip gyviems belaisviams diria odą

„Priešais jo miesto vartus pastačiau koloną, nudyriau odą visiems maištininkų vadams ir ta oda koloną aptraukiau; vienus užmūrijau kolonos viduje, kitus pamoviau ant baslių virš kolonos, [. . .] ir nupjoviau galūnes pareigūnams, rūmų patarėjams, kurie maištavo. [. . .] Daug belaisvių sudeginau ugnyje, daug paėmiau gyvų.“ Atkasinėdami Asirijos karališkuosius rūmus, archeologai rado ant sienų pavaizduotas siaubingas belaisvių kankinimo scenas.

740 m. p. m. e. Asirija užkariavo Samariją, šiaurinės Izraelio karalystės sostinę, ir gyventojus išsivedė į nelaisvę. Dar po aštuonerių metų Asirija įsiveržė į Judą. * (2 Karalių 18:13) Asirijos karalius Sanheribas iš Judo karaliaus Ezekijo pareikalavo duoklės — 30 talentų aukso ir 300 talentų sidabro. Biblijoje rašoma, jog duoklė buvo sumokėta. Net ir tada Sanheribas primygtinai reikalavo besąlygiškos Judo sostinės Jeruzalės kapituliacijos (2 Karalių 18:9-17, 28-31).

Prizmė, kurioje Sanheribas giriasi įsibrovęs į Judą

Tų pačių įvykių aprašymus archeologai rado Ninevėje, Sanheribo kronikose. Šešiakampėje molio prizmėje išraižytame tekste Asirijos karalius gyrėsi: „Apie Ezekiją, žydą, galiu pasakyti, kad jis nepasidavė mano jungui. Tose vietovėse apguliau 46 stiprius jo miestus, sienomis apjuostus įtvirtinimus bei daugybę kaimelių ir (juos) užkariavau. [. . .] Patį [Ezekiją], nelyginant paukštį narve, padariau kaliniu Jeruzalėje, jo karališkojoje rezidencijoje.“ Paskui Sanheribas tvirtina, jog Ezekijas jam atsiuntė „30 talentų aukso, 800 talentų sidabro, brangakmenių [. . .] (ir) visokiausių lobių“, išpūsdamas sidabro talentų skaičių, kurį buvo gavęs iš tikrųjų.

Tačiau atkreipkite dėmesį, jog Sanheribas netvirtino nukariavęs Jeruzalę. Reikia pasakyti, kad jis nutyli ir apie tą triuškinantį pralaimėjimą, kurį jo kariuomenė patyrė įsikišus Dievui. Pasak Biblijos, Dievo angelas per vieną naktį užmušė 185000 asirų karių (2 Karalių 19:35, 36). Mokslininkas Žakas Fineganas (Finegan) sako: „Turint omenyje pagyrūniškumą, kuriuo persmelkti visi Asirijos karalių įrašai, nereiktų tikėtis, kad Sanheribas būtų paminėjęs tokį pralaimėjimą.“

Patikimos pranašystės

Likus maždaug šimtui metų iki Asirijos imperijos žlugimo, Izaijas skelbė, kad  Jehova Dievas tuos išdidžius užkariautojus pašauks atsiskaityti už akiplėšišką elgesį su jo tauta. Jehova „nubaus Asirijos karalių už jo širdies išpuikimą ir įžūlų išdidumą“, — sakoma Izaijo 10:12. Be to, Dievo pranašas Nahumas išpranašavo, jog Ninevė bus apiplėšta, vartai bus atverti jos priešams, o sargybiniai pabėgs (Nahumo 2:9, 10 [2:8, 9, Brb]; 3:7, 13, 17, 19). Pranašas Sofonijas rašė, jog tas miestas taps dykyne (Sofonijo 2:13-15).

Šios pranašystės apie sunaikinimą išsipildė 632 m. p. m. e. Tada Ninevė krito nuo babiloniečių ir medų jungtinių pajėgų. Šitaip Asirijos imperija susilaukė gėdingo galo. Babiloniečių kronikose apie tą įvykį rašoma, jog nugalėtojai „iš miesto bei šventyklos išgabeno milžiniškus turtus“ ir Ninevę pavertė „griuvėsių krūva“. Šiandien, kur kadaise stovėjo Ninevė, apleistoje dykynėje rytiniame Tigro upės krante priešais Mosulo miestą (Irakas) riogso griuvėsių kalvos.

Asirijos žlugimas susijęs ir su dar vienos biblinės pranašystės išsipildymu. Anksčiau, 740 m. p. m. e., dešimties giminių karalystės gyventojus asirai buvo išvarę į tremtį. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu Dievo pranašas Izaijas išpranašavo, kad Jehova ‘sutriuškins Asiriją’ ir ‘sutryps ją’, o izraelitus parves atgal į tėvynę. Izaijas rašė: „Savo tautos likutį, išlikusį Asirijoje [. . .]. Jis [Dievas] [. . .] sutelks.“ Maždaug po dviejų šimtų metų būtent taip ir įvyko! (Izaijo 11:11, 12; 14:25)

Pažadas, kurio išsipildymu galima neabejoti

Likus dar daug metų iki Ninevės žlugimo, kai jos karaliai savo priešams vis dar kėlė siaubą, Izaijas pranašavo ateisiant visiškai kitokį valdovą. Jis rašė: „Kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus [. . .] Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę, tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius. Galybių Viešpaties narsa tai įvykdys!“ (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]).

„Ramybės Kunigaikštis“, Jėzus Kristus, valdys visą žemę. Psalmyno 72:7, 8 sakoma: „Jo dienomis žydės teisumas ir visuotinė taika, kol nebeliks mėnulio. Teviešpatauja jis nuo jūros ligi jūros ir nuo Upės ligi žemės pakraščių.“

Per šį galingą „Ramybės Kunigaikštį“ Jehova Dievas įgyvendins pažadą, užrašytą Psalmyno 46:9, 10 [46:8, 9, Brb]: „Ateikite ir pamatykite, ką Viešpats padarė, pasižiūrėkite į jo nuostabius darbus žemėje. Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sutrupina, ietis sulaužo, skydus į ugnį sumeta.“

Kaip ženklas, jog ši pranašystė netrukus ims pildytis, Jehovos liudytojai iš Biblijos moko žmones gyventi taikiai, kaip tai darė Jėzus. Juk ne žmogus, o Dievas išpildys biblinę pranašystę, užrašytą Izaijo 2:4: „Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti.“ Šiandien daroma priešingai — pasaulis ir jo valdovai karo tikslams kasmet išleidžia trilijoną dolerių!

Dėl istorinių faktų tikslumo ir pranašysčių Biblija yra knyga, kuri neturi sau lygių. Nuoširdžiai ieškantieji tiesos šioje knygoje išties randa įrodymų, kad ji verta pasitikėjimo. Kitame šio ciklo straipsnyje kalbėsime apie senovės Babiloną, trečiosios Biblijoje minimos galingos imperijos sostinę.

^ pstr. 9 Mirus karaliui Saliamonui, 12 giminių Izraelio karalystė suskilo į dvi: Judo ir Benjamino giminės sudarė pietinę, likusios dešimt giminių — šiaurinę. Jeruzalė buvo pietinės karalystės sostinė, o Samarija — šiaurinės.