Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2010 m. rugpjūtis

Hepatitas B — tylus žudikas

Hepatitas B — tylus žudikas

 Hepatitas B — tylus žudikas

„Buvau 27, neseniai vedęs. Atrodžiau sveikai ir gerai jaučiausi. Dirbau labai įtemptai, be to, turėjau nemažai pareigų Jehovos liudytojų bendruomenėje. Nė nenujaučiau, kad hepatitas B jau buvo pradėjęs ardyti mano kepenis“ (Dekas Gjunas (Yun).

KEPENYS išfiltruoja iš kraujo toksinus ir atlieka dar mažiausiai 500 kitų funkcijų. Štai kodėl hepatitas, arba kepenų uždegimas, gali suardyti žmogaus sveikatą. Ši liga gali išsivystyti piktnaudžiaujant svaigalais arba dėl nuodingų medžiagų poveikio organizmui. Tačiau dažniausiai ją sukelia virusai. Mokslininkai yra nustatę penkių rūšių hepatito virusus ir mano, jog yra dar bent trys. (Skaitykite  rėmelį.)

Tik dėl vieno iš penkių — hepatito B viruso (HBV) — kasmet miršta mažiausiai 600000  žmonių. Panašiai tiek gyvybių nusineša maliarija. HBV užsikrečia daugiau kaip du milijardai — beveik trečdalis — pasaulio gyventojų, bet dauguma per keletą mėnesių pasveiksta. Tačiau maždaug 350 milijonų žmonių išsivysto lėtinė ligos forma. Tokie žmonės, net jeigu jiems simptomai ir nepasireiškia, visą likusį gyvenimą gali užkrėsti kitus. *

Susirgus lėtiniu hepatitu B, laiku suteikta tinkama medicininė pagalba gali padėti apsaugoti kepenis nuo rimtos žalos. Bet daugelis šios ligos nė neįtaria, nes aptikti HBV galima tik atlikus specialų kraujo tyrimą. Netgi įprasti kepenų veiklos tyrimai gali rodyti, kad viskas normalu. Todėl HBV vadinamas tyliu žudiku, smogiančiu be perspėjimo. Kol pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai, nuo užsikrėtimo gali praeiti daug metų. Per tą laiką gali išsivystyti kepenų cirozė arba vėžys. Nuo šių ligų miršta vienas iš keturių HBV nešiotojų.

„Kaip užsikrėčiau HBV?“

„Pirmieji ženklai pasirodė, kai man buvo 30, — pasakoja Dekas Gjunas. — Susirgau diarėja, todėl kreipiausi į gydytoją, Vakarų medicinos specialistą, bet jis gydė tik simptomus. Tada susiradau kitą, kuris naudojo Azijoje įprastus gydymo metodus. Jis davė vaistų žarnynui ir skrandžiui gydyti. Nė vienas gydytojas nepatikrino, ar nesergu hepatitu. Kadangi diarėja nesiliovė, grįžau pas Vakarų medicinos specialistą. * Jis švelniai patapšnojo per dešiniąją pilvo pusę, ir man suskaudo. Kraujo tyrimas patvirtino gydytojo įtarimą — buvau užsikrėtęs hepatito B virusu. Mane tai pribloškė! Nei man kada buvo perpiltas kraujas, nei kada palaidai gyvenau.“

Kai Dekas Gjunas sužinojo apie savo ligą, kraujo tyrimą pasidarė ir jo žmona, tėvai, broliai, seserys. Visų kraujyje buvo rasta antikūnų prieš HBV. Tačiau kiekvieno iš jų imuninė sistema virusą iš organizmo buvo pašalinusi. Ar Dekas Gjunas užsikrėtė nuo kurio nors šeimos nario? O gal visi jie užkratą gavo iš  kokio vieno bendro šaltinio? To niekas nežino. Reikia pasakyti, kad 35 procentams užsikrėtusiųjų ligos priežastis lieka neišaiškinta. Tačiau žinoma viena — hepatitas B nėra paveldimas ir juo niekada neužsikrečiama per įprastus kontaktus su žmonėmis arba kartu valgant. HBV plinta, kai per pažeistą odą arba gleivinę į kraujotaką patenka užsikrėtusio žmogaus kraujo arba kitų organizmo skysčių, kaip antai spermos, makšties išskyrų, seilių.

Perpylus užkrėsto kraujo vis dar nukenčia daugybė žmonių, ypač tose šalyse, kur nepakankamai arba visiškai netikrinama, ar kraujyje nėra HBV. Juo užsikrėsti 100 kartų lengviau nei ŽIV virusu, kuris sukelia AIDS. Infekcijai perduoti užtenka net labai mažo kraujo lašelio, pavyzdžiui, kiek lieka ant skustuvo. Išdžiūvusio kraujo dėmelėje užkratas išlieka gyvybingas savaitę ar ilgiau. *

Reikia supratingumo

„Kada kompanija, kurioje dirbu, sužinojo, jog sergu HBV, mane perkėlė į nedidelę patalpą atskirai nuo bendradarbių“, — pasakoja Dekas Gjunas. Aplinkiniai dažnai reaguoja būtent taip galbūt dėl klaidingo supratimo, kaip šis virusas plinta. Net žmonės, daug ką išmanantys kitose gyvenimo srityse, kartais hepatitą B painioja su hepatitu A, kuris labai užkrečiamas, bet kur kas mažiau pavojingas gyvybei. Be to, kadangi HBV perduodamas ir lytiškai, visuomenėje įtariai žiūrima net į šia liga sergančius aukštos moralės žmones.

Dėl neteisingo supratimo ir įtarinėjimų kartais kyla didelių problemų. Pavyzdžiui, daug kur žmonės visai be reikalo šalinasi HBV nešiotojų, tiek jaunų, tiek senų. Kaimynai neleidžia savo vaikams su jais žaisti, jų nepriima į mokyklas, o darbdaviai nenori jų įdarbinti. Kita vertus, bijodami diskriminacijos žmonės vengia pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę HBV, arba slepia, kad šia liga serga. Kai kurie, užuot atskleidę tiesą, netgi rizikuoja savo ir šeimos sveikata. Taip ši mirtina liga keliauja iš kartos į kartą.

Reikia poilsio

„Nors gydytojas man paskyrė visiško poilsio režimą, po dviejų mėnesių grįžau į darbą, — prisimena Dekas Gjunas. — Kraujo tyrimai ir kompiuterinės tomogramos jokių cirozės požymių nerodė, todėl maniau, jog viskas gerai.“ Po trejų metų kompanija perkėlė Deką Gjuną į vieną didmiestį, kur jo gyvenimas pasidarė labiau įtemptas. Kad apmokėtų sąskaitas ir išlaikytų šeimą, jis dirbo ir toliau.

Per keletą mėnesių Deko Gjuno kraujyje virusų labai pagausėjo, ir jis pasijuto išsekęs.  „Turėjau palikti darbą, — sakė vyras, — ir dabar apgailestauju, kad taip sunkiai dirbau. Jei būčiau anksčiau sumažinęs krūvį, gal nebūčiau pasidaręs toks ligotas ir nebūčiau toliau kenkęs savo kepenims.“ Dekas Gjunas išmoko labai svarbią pamoką — nuo tada dirba mažiau ir supaprastino savo buitį. Be to, pragyvenimu ėmė rūpintis visa šeima. Kad sudurtų galą su galu, nedidelį darbą susirado net jo žmona.

Kaip gyventi sergant hepatitu B

Deko Gjuno sveikatos būklė stabilizavosi, bet kraujas per kepenis pratekėdavo vis sunkiau, todėl kilo kraujospūdis. Po 11 metų stemplėje trūko kraujagyslė, ir iš gerklės pasipylė kraujas. Savaitę teko praleisti ligoninėje. Po ketverių metų pasireiškė protinis sutrikimas. Smegenyse prisikaupė amoniako, nes kepenys nebepajėgė jo viso išfiltruoti. Tačiau po kelių dienų gydymo pasidarė geriau.

Dabar Dekui Gjunui 54. Jeigu jo būklė pablogės, vilčių ką nors pakeisti maža. Antivirusiniais vaistais visiškai sunaikinti viruso neįmanoma, be to, jie turi stiprų šalutinį poveikį. Paskutinė galimybė — kepenų transplantacija, bet laukiančiųjų sąrašas ilgesnis nei donorų. „Esu tarsi uždelsto veikimo bomba, — sako Dekas Gjunas. — Bet jei nuolat dėl to nerimaučiau, būtų tik blogiau. Tebesu gyvas, yra stogas virš galvos, turiu puikią šeimą. Iš tiesų tam tikra prasme mano būklė nelauktai išėjo į gera. Turiu daugiau laiko šeimai ir Biblijos studijavimui. Tai sumažina priešlaikinės mirties baimę ir padeda laukti gyvenimo, kai nebebus ligų.“ *

Iš dalies dėl Deko Gjuno optimistiško požiūrio jo šeima jaučiasi laiminga. Jis su žmona ir trys jų vaikai tarnauja visalaikiais evangelizuotojais.

[Išnašos]

^ pstr. 4 Liga laikoma lėtine, jeigu imuninė sistema nesunaikina viruso per pusmetį.

^ pstr. 7 Atsibuskite! nepropaguoja vienokio ar kitokio gydymo.

^ pstr. 9 Užsikrėtusio žmogaus kraują svarbu skubiai ir kruopščiai nuvalyti šviežiai pagamintu chlorkalkių tirpalu, kurio santykis — 1 dalis chlorkalkių ir 10 dalių vandens. Būtina mūvėti apsaugines pirštines.

^ pstr. 18 Apie Biblijos viltį, kad ateis toks laikas, kai jokių ligų nebeliks, skaitykite Apreiškimo 21:3, 4 ir knygoje Ko iš tikrųjų moko Biblija?

[Anotacija 13 puslapyje]

Laiku suteikta medicininė pagalba gali apsaugoti kepenis nuo žalos

[Anotacija 14 puslapyje]

Bijodami diskriminacijos žmonės vengia pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę HBV, arba slepia, jog šia liga serga

[Rėmelis 12, 13 puslapiuose]

 KOKS HEPATITO TIPAS?

Yra žinoma, jog hepatitą sukelia penkių tipų virusai; trys labiausiai paplitę vadinami A, B ir C. Daroma prielaida, jog esama ir kitų šios ligos virusų. Visų hepatito formų simptomai yra panašūs į gripo, o gelta gali ir nepasireikšti. Daugelis žmonių, ypač vaikai, jokių simptomų nejaučia. Kol išryškėja hepatito B ir C simptomai, kepenys jau gali būti smarkiai pažeistos.

HEPATITO A VIRUSAS (HAV)

HAV laikosi užsikrėtusio žmogaus išmatose. Virusas išgyvena tiek sūriame, tiek gėlame vandenyje, taip pat ledo kubeliuose. Užsikrėsti HAV galima įvairiai:

valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes, sužvejotas vandenyje, užterštame žmonių išmatomis, arba geriant užterštą vandenį;

turint glaudų fizinį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, taip pat valgant arba geriant iš to paties indo;

švariai nenusiplaunant rankų tiek pasinaudojus tualetu, tiek pakeitus sauskelnes šia liga užsikrėtusiam kūdikiui, tiek prieš ruošiant valgį.

HAV dažniausiai sukelia ūminę, bet ne lėtinę ligą. Kone visais atvejais organizmas pats apsivalo nuo virusų per kelias savaites ar mėnesius. Jokio ypatingo gydymo nėra; reikalingas tik poilsis ir tinkama mityba. Kol gydytojas nenustatys, jog kepenys visiškai pasveiko, reikėtų vengti alkoholio, taip pat kepenų veiklą apsunkinančių vaistų, kaip antai acetaminofeno. Persirgęs HAV žmogus tikriausiai juo nebeužsikrės, bet gali susirgti kito tipo hepatitu. Nuo hepatito A galima apsisaugoti pasiskiepijus.

HEPATITO B VIRUSAS (HBV)

HBV aptinkamas juo užsikrėtusių žmonių kraujyje, spermoje ir makšties išskyrose. Virusas plinta šiems skysčiams patekus į ligai neatsparaus žmogaus organizmą. Virusas gali būti perduodamas taip:

gimdymo metu (iš užsikrėtusios motinos kūdikiui);

per netinkamai sterilizuotus medicininius, dantų gydymo, tatuiravimo arba papuošalų vėrimo į įvairias kūno vietas instrumentus;

dalinantis švirkštais, skustuvais, nagų dildėmis arba žnyplėmis, dantų šepetėliais ar dar kuo nors, kas per odos įbrėžimą į organizmą galėtų pernešti net menkiausią kiekį kraujo;

lytiškai santykiaujant.

Sveikatos specialistai mano, jog HBV neplatina vabzdžiai, juo neužkrečiama kosint, spaudžiant ranką, apsikabinant, bučiuojant į skruostą, kūdikį maitinant krūtimi, valgant ar geriant iš to paties indo, naudojantis tomis pačiomis valgomosiomis lazdelėmis ar kitais stalo įrankiais. Dauguma suaugusiųjų nuo ūminio HBV pasveiksta ir įgyja imunitetą. Mažiems vaikams yra didžiulis pavojus, kad HBV įgaus lėtinę formą. Negydant lėtinio hepatito B, kepenys nustoja funkcionuoti, ir žmogus miršta. Nuo šios ligos gali apsaugoti skiepai.

HEPATITO C VIRUSAS (HCV)

HCV perduodamas panašiai kaip ir HBV, bet dažniausiai užkrėsta adata leidžiant vaistus arba leidžiantis narkotikus. Skiepų nuo hepatito C nėra. *

[Išnaša]

^ pstr. 46 Daugiau informacijos apie hepatitą keliomis kalbomis rasite Pasaulinės sveikatos organizacijos tinklalapyje www.who.int.

[Rėmelis 14 puslapyje]

KAIP SUSTABDYTI HBV PLITIMĄ

Nors HBV žmonės užsikrečia visame pasaulyje, apie 78 procentai sergančiųjų lėtine jo forma gyvena Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose. Didesnėje šio regiono dalyje 1 iš 10 yra šio viruso nešiotojas. Daugelis HBV užsikrečia nuo savo motinos gimdymo metu arba ankstyvoje vaikystėje per kontaktą su jau užsikrėtusių vaikų krauju. Nutraukti šį užburtą ratą padeda naujagimių arba kitų, priklausančiųjų rizikos grupei, skiepijimas. * Kur tai daroma, liga plinta žymiai lėčiau.

[Išnaša]

^ pstr. 51 Hepatito vakcina gali būti gaminama iš kraujo frakcijų. Kam šis klausimas aktualus, siūlome perskaityti skyrelį „Skaitytojų klausimai“ žurnalo Sargybos bokštas 2000 m. birželio 15 d. numeryje ir 1994 m. spalio 1 d. numeryje (anglų, rusų kalba). Be to, informacijos galite rasti knygos „Išsilaikykite Dievo meilėje“ 215-ame puslapyje (išleido Jehovos liudytojai).

[Paveikslas 15 puslapyje]

Dekas Gjunas su žmona ir trimis vaikais

[Paveikslo šaltinio nuoroda 12 puslapyje]

© Sebastian Kaulitzki/Alamy