Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2010 m. sausis

Orchidėjų auginimas. Kaip atsiperka kantrybė

Orchidėjų auginimas. Kaip atsiperka kantrybė

 Orchidėjų auginimas. Kaip atsiperka kantrybė

ORCHIDĖJŲ auginimas gali tapti pomėgiu. Kai kurie susidomėjusieji šiuo užsiėmimu valandų valandas studijuoja savo „numylėtinių“ lotyniškus pavadinimus, kad išmoktų juos tarti taisyklingai. Kodėl žmonės orchidėjomis taip žavisi?

Įvairiausių orchidėjų rūšių yra be galo daug. Laukinių orchidėjų atrasta apie 25000 rūšių, o dirbtinai išvestų jų hibridų oficialios organizacijos pripažįsta daugiau kaip 100000 rūšių! Apibūdinimas „dirbtinai išvestas hibridas“ nereiškia, kad botanikai iš dirvožemio, vandens ir oro sukūrė naują gyvą organizmą. Tokie hibridai — planingo augalų kryžminimo rezultatas.

Tiek laukinių, tiek žmonių išvestų orchidėjų yra paties įvairiausio dydžio. Vienos tokios mažutėlaitės, kad jas geriausia stebėti per didinamąjį stiklą, kitos kuo puikiausiai demonstruoja savo grožį stovėdamos ant palangės. Vienos rūšies orchidėjos, augančios Indonezijos drėgnuosiuose miškuose, gali sverti net iki pusės tonos!

Orchidėjos puikuojasi visomis vaivorykštės spalvomis ir didžiule formų įvairove. Vienos stulbinamai primena bites, drugius, paukščius, kitos nepaprastai žavi, ypač jų augintojus, tuo, kad savo forma nepanašios į nieką, ką jums galbūt teko matyti. Daug metų šių gražių augalų galėjo įsigyti tik turtingieji, bet dabar orchidėjos darosi prieinamos ir turintiems mažiau pajamų. Papasakosime, kaip pas mus prasiskynė kelią gražuolės orchidėjos, kuriomis galite gėrėtis šiais laikais.

„Orchidėjų karštligė“

Orchidėjomis žmonės žavėjosi šimtus metų, bet sėkmingai šiuos augalus veisti jų augintojai išmoko palyginus visai neseniai. Pirmoji žmogaus išvesta orchidėja pražydo 1856-aisiais. Tačiau auginti šias nuostabias, bet įnoringas gėles dažnai būdavo ne malonumas, o veikiau tikras vargas.

Orchidėjų sėklos mažytės, kai kurios — dulkelės dydžio. Rūpintis tokiomis mažulėmis buvo, o dažnai ir tebėra, gana sunku, bet sunkiausia  pasiekti, kad iš jų išaugtų augalas. Bandant atrasti terpę, tinkamą orchidėjų sėkloms daiginti, dešimtmečius buvo eksperimentuojama įvairiose sąlygose ir su visokiausiomis medžiagomis. 1922 metais Kornelio universiteto Jungtinėse Valstijose mokslininkas dr. Luisas Knudsenas atrado, kad sudėjus sėklas į vandens, cukraus ir agaro (iš jūros dumblių išgaunama drebučių pavidalo medžiaga) maišalą orchidėjų sėklos išleidžia ūglius ir suveša. Neilgai trukus entuziastai jau išvedinėjo vis naujus orchidėjų hibridus. „Orchidėjų karštligė“ tęsiasi, ir kasmet pasirodo daugybė hibridų, kokių anksčiau dar niekas nėra regėjęs.

Bet daug seniau nei žmonės pradėjo orchidėjas veisti, jos natūraliai augo gamtoje. Kaip atsiranda laukinių orchidėjų hibridų?

Orchidėjos natūralioje aplinkoje

Kai netoli viena kitos auga ir žydi artimų rūšių orchidėjos, yra galimybė, kad natūraliu būdu atsiras jų hibridas. Gamtoje augalus apdulkina vabzdžiai bei kitokie gyviai. Kai ieškodamas nektaro toks apdulkintojas aplanko orchidėjos žiedą, žiedadulkės prilimpa prie jo kūnelio ir apdulkina augalus, kuriuos jis lanko paskiau. Apdulkintos orchidėjos jau gali užmegzti vaisius. Tada jos užaugins sėkladėžes su sėklomis.

Atėjus laikui sėklos prinoksta, sėkladėžė įtrūksta ir pabyra tūkstančiai ar net milijonai sėklyčių. Vienos krenta ant žemės, kitas išnešioja vėjas. Sėkloms, kurios išleidžia šaknis, išgyventi nelengva, ir iš jų užauga vos keli augalai. Tie, kurie išauga gamtoje, vienos rūšies žiedadulkėms apdulkinus kitos rūšies augalą, vadinami natūraliais hibridais. Tačiau kas daroma, norint išauginti dirbtinį orchidėjų hibridą?

Kaip hibridas išvedamas?

Orchidėjos hibridui būdingos abiejų jo „tėvų“ savybės. Todėl augintojas pirmiausia apsvarsto, kokios gėlės norėtų. Galbūt konkrečios spalvos, tam tikrų dryžių ar taškelių. Kur panorės tas ypatybes įkomponuoti — augale su mažais ar dideliais žiedais. Kitas veiksnys —  aromatas. Turėdamas tai omenyje, augintojas parenka dvi orchidėjas, kurios, kaip jis tikisi, apdovanos savo „palikuonį“ tomis trokštamomis savybėmis. Pavyzdžiui, tam tikslui gali pasirinkti auksine kurpaite vadinamą orchidėją (Paphiopedilum armeniacum). Ši rūšis buvo išvesta 1979 metais Kinijoje. Savo hibridiniam palikuoniui ji dažnai perduoda aukso atspalvio geltonį, todėl kai kurie iš jos išvesti hibridai yra nepaprastai gražūs.

Įsigijęs dvi orchidėjas, kurias nori sukryžminti, augintojas pirmiausia pašalina visas žiedadulkes iš motininio augalo, kuris bus apdulkintas kito augalo žiedadulkėmis. Tada dantų krapštuku ar kuo panašiu surenka pastarojo žiedadulkes ir prilipina jas prie motininio augalo purkos pagrindo. Šitaip sukryžmintai orchidėjai užveda kortelę, kurioje užrašo „tėvų“ vardus ir apdulkinimo datą.

Būtina apsišarvuoti kantrybe

Jei motininis augalas apvaisinamas, jo žiede pradeda vykti nuostabūs procesai. Iš purkos ima augti siūliški vamzdeliai, kurie stiebiasi į žiedo dalį, vadinamą mezgine. Paskui mezginė išbrinksta ir joje susiformuoja sėkladėžė. Jos viduje užsimezga šimtai tūkstančių sėklyčių; į kiekvieną ateina vienas apdulkinamasis vamzdelis. Kol sėklos sėkladėžėje subręsta, gali praeiti keletas mėnesių ar net daugiau kaip metai. Tada augintojas jas surenka ir sudeda į sterilizuotą kolbą su agaro ir maisto medžiagų tirpalu. Jeigu sėklos sudygs, netrukus prasikals mažytės orchidėjos, atrodančios nelyginant žolės kilimėlis.

Po kelių mėnesių augintojas išima sėjinukus iš kolbos ir persodina vieną šalia kito į bendrą vazoną. Tada nebenuleidžia nuo jų akių ir dažnai laisto, kad neišdžiūtų. Po kurio laiko kiekvieną orchidėją persodina į atskirą vazoną. O nuo šio momento jau tikrai teks apsišarvuoti kantrybe. Kol orchidėjos pražysta, gali praeiti nuo kelerių iki daugiau kaip dešimties metų.

Įsivaizduokite orchidėjų augintojo pasitenkinimą, kai jis mato žiedą, prie kurio atsiradimo tiek daug triūsė. Jei tokio hibrido dar niekas nėra išvedęs, augintojas gali jį įregistruoti, pats parinkdamas vardą. Todėl klasifikuojant visus kitus hibridus, kurie vėliau bus išvesti kryžminant šį pirminį hibridą, bus įtrauktas ir jo įregistruotas augalo pavadinimas.

Kartais vienam kitam augintojui pavyksta išgauti idealią kombinaciją, kuri sukelia sensaciją net tarp pačių orchidėjų mėgėjų. Tokios sėkmės atveju augintojas gali būti apdovanotas, o puikaus augalo kaina bus aukšta. Daug ar mažai gautų pelno, matyti žydintį orchidėjos hibridą, kurį pats sukryžmino, žmogui yra neapsakomas malonumas.

Dabar jau žinote, kad nuostabiai orchidėjai, kuria taip žavitės, išauginti reikia begalės laiko ir kantrybės. Bet iš tikrųjų darbas, kurį žmonės atlieka išvesdami orchidėjų hibridus, yra visai paprastas, palyginus su tuo, ką padarė viso, kas gyva, didysis Kūrėjas, Jehova. Jis į kiekvieną augalą įdėjo sudėtingą genetinį kodą, dėl kurio ir gali atsirasti tokie spalvingi žiedai. Mes tiktai priimame meniškai išreikštą Jehovos meilę, kurią jis pademonstravo per nepaprastą orchidėjos hibridų įvairovę. Kokie teisingi psalmininko Dovydo užrašyti žodžiai: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė“ (Psalmyno 104:24).

[Paveikslas 17 puslapyje]

„Beallara“ hibridas

[Paveikslas 17 puslapyje]

„Doritaenopsis“ hibridas

[Paveikslas 18 puslapyje]

„Brassidium“ hibridas