Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2009 m. liepa

Depresija kenčiančiojo akimis

Depresija kenčiančiojo akimis

„MAN buvo 12 metų, kai vieną rytą pabudęs sėdėjau ant lovos krašto ir mąsčiau: „Ar šiandien ir yra ta diena, kai mirsiu?“ — prisimena Džeimsas. * Berniukas buvo sunkios depresijos gniaužtuose. Praėjus 30 metų Džeimsas sako: „Su šia emocine ir psichine liga kovoju kiekvieną savo gyvenimo dieną.“ Paauglystėje jis jautėsi toks nieko vertas, kad suplėšė savo vaikystės nuotraukas. „Nė nemaniau, kad nusipelniau bent kokio atminimo“, — sako jis.

Kadangi kartais liūdesys užplūsta kiekvieną iš mūsų, gali atrodyti, jog gerai suprantame, kas yra depresija. Bet kaip jaučiasi žmogus, sergantis klinikine jos forma?

Negailestinga įsibrovėlė

Kitaip nei tarpais apimanti slogi nuotaika, klinikinė depresija yra sunkus sutrikimas, dėl kurio žmogus dažnai nebepajėgia užsiimti normalia kasdiene veikla.

Štai Alvaras daugiau kaip 40 metų kenčia „baimę, vidinę sumaištį, sielvartą ir neapsakomą liūdesį“. Jis pasakoja: „Dėl depresijos labai liguistai reaguodavau į kitų nuomonę ir dėl visko, kas tik klostydavosi ne taip, visada jausdavausi kaltas.“ Depresiją jis apibūdina kaip „baisų skausmą, kai nežinai, ką skauda, baimę, kai nežinai, kodėl bijai, ir, visų blogiausia, visišką nenorą apie tai kalbėti“. Vis dėlto dabar jam kiek palengvėjo, nes žino savo ligos simptomų priežastį. Alvaras sako: „Geriau jaustis padeda mintis, kad ta pati bėda neaplenkia ir kitų.“

49 metų Mariją iš Brazilijos dėl depresijos kamuoja nemiga, skausmas, irzlumas ir, „regis, niekada nesiliaujantis liūdesys“. Kai pagaliau sužinojo diagnozę, Marija pajuto palengvėjimą, kad bent jau aišku, kodėl taip kenčia. „Bet paskui apėmė dar didesnis nerimas, — aiškina ji, — nes tik nedaugelis supranta, kas yra depresija, ir ši liga laikoma gėdinga.“

Nėra dėl ko pasiduoti liūdesiui?

Kas sukelia depresiją, kartais yra gan akivaizdu, tačiau dažniausiai į žmogaus gyvenimą ji įsibrauna be jokio perspėjimo. „Staiga visai nežinia dėl ko tavo gyvenimą aptemdo liūdesys, — aiškina Ričardas iš Pietų Afrikos. — Niekas iš pažįstamų nenumirė, nieko sukrečiančio neįvyko. Tačiau jautiesi prislėgtas ir apatiškas. Ir niekaip to liūdesio nepavyksta išsklaidyti. Esi priblokštas nevilties ir nežinai kodėl.“

Depresija nėra kažkas smerktina. Tačiau Ana iš Brazilijos, kuriai diagnozavo šią ligą, jautė gėdą. „Turiu pasakyti, kad net po aštuonerių metų vis dar savęs gėdijuosi“, — prisipažįsta ji. Jai ypač sunku įveikti nenumaldomą sielvartą. „Kartais kančia tokia stipri, — sako moteris, — kad jaučiu fizinį skausmą. Gelia visus raumenis.“ Tuomet beveik neįmanoma atsikelti iš lovos. O kartais Ana negali liautis verkusi. „Aš taip  raudu, ir man taip išsenka jėgos, — aiškina ji, — kad atrodo lyg gyslomis būtų nustojęs tekėti kraujas.“

„Staiga visai nežinia dėl ko tavo gyvenimą aptemdo liūdesys“

Biblija pripažįsta, jog galime taip palūžti dvasia, kad net atsidursime pavojuje. Pavyzdžiui, apaštalas Paulius išreiškė susirūpinimą, kad ‘pernelyg didelis nusiminimas [„pribloškianti depresija“, Jewish New Testament] nepražudytų’ žmogaus (2 Korintiečiams 2:7). Kai kuriems kamuojamiems depresijos taip aptemsta protas, kad jie tenori užmigti ir nebeatsibusti. Daugelis jaučiasi panašiai kaip pranašas Jona: „Geriau man mirti, negu gyventi“ (Jonos 4:3).

Ko sergantys depresija galėtų imtis ir kaip jiems pakelti šią kankinančią negandą?

^ pstr. 2 Straipsniuose šia tema vardai pakeisti.