Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2007 m. lapkritis

 Kodėl Biblija galima pasitikėti

1. Istoriškai tiksli

1. Istoriškai tiksli

Jei kokioje knygoje rastume ką netikslaus, ja pasitikėti būtų sunku. Įsivaizduokite, kad skaitote knygą apie naujausių laikų istoriją ir joje rašoma, jog Antrasis pasaulinis karas vyko XIX amžiuje, o Jungtinių Valstijų prezidentas pavadintas karaliumi. Ar matant tokias klaidas neiškiltų klausimas, kiek ta knyga apskritai galima pasitikėti?

DAR niekam nepavyko įrodyti, kad Biblija istoriškai netiksli. Joje rašoma apie realius žmones bei įvykius.

Žmonės.

Biblijos kritikai abejojo, ar tikrai gyveno romėnų paskirtas Judėjos valdytojas Poncijus Pilotas, atidavęs Jėzų prikalti prie kankinimų stulpo (Mato 27:1-26). Kad tokio Judėjos valdytojo būta, liudija įrašas, išraižytas akmenyje , 1961 metais rastame Cezarėjoje, uostamiestyje prie Viduržemio jūros.

Iki 1993 metų, išskyrus Bibliją, nebuvo įrodymų, kurie patvirtintų Dovydo, jauno drąsaus piemens, vėliau tapusio Izraelio karaliumi, istoriškumą. Tačiau tais metais Izraelio šiaurėje archeologai atkasė IX amžiumi prieš mūsų erą datuojamą bazalto akmenį , kuriame, pasak specialistų, iškalti žodžiai „Dovydo namai“ bei „Izraelio karalius“.

Įvykiai.

Dar visai neseniai nemažai mokslininkų svarstė, ar tikslus Biblijos pasakojimas apie Edomo tautą, Dovydo laikais kovojusią su Izraeliu (2 Samuelio 8:13, 14). Jie įrodinėjo, kad tada edomitai buvo paprasta piemenų tautelė ir tik gerokai vėliau ji tapo pakankamai organizuota bei stipria, kad galėtų kelti grėsmę Izraeliui. Tačiau naujausi archeologiniai radiniai rodo, jog „Edomas buvo jau gana gerai išsivysčiusi bendruomenė net keliais šimtmečiais anksčiau [nei manyta], kaip ir rašo Biblija“, — teigiama viename žurnalo Biblical Archaeology Review straipsnyje.

Tikslūs titulai.

Per šešiolika šimtmečių, kol buvo rašoma Biblija, anuometiniame pasaulyje viešpatavo daug valdovų. Biblijoje, kalbant apie bet kurį iš jų, visada pridedamas tikslus titulas. Pavyzdžiui, Erodas Antipas vadinamas „tetrarchu“, Galionas — „prokonsulu“ (Luko 3:1; Apaštalų darbų 18:12). Ezros 5:6 minimas Tatnajas, tituluojamas „Užupio“, persų srities kitapus Eufrato, valdytoju. Vienoje monetoje, datuojamoje IV amžiumi prieš mūsų erą, yra panašus įrašas, kad „Užupio“ valdytoju buvęs persų paskirtas Mazausas.

Tikslumas, regis, mažmožiuose nėra toks jau bereikšmis. Nes jeigu Biblijos rašytojais galima pasitikėti net smulkmenose, argi tai nesustiprins mūsų pasitikėjimo ir kitkuo, ką jie yra parašę?