Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2007 m. lapkritis

 Kodėl Biblija galima pasitikėti

3. Darni

3. Darni

Tarkim, paprašėte 40 skirtingos kilmės žmonių parašyti vieną knygą. Visi turi sukurti po skyrių. Gyvena jie ne vienoje šalyje ir ne visi yra pažįstami. Kai kurie nežino, ką parašė kiti. Ar tikėtumėtės, kad tokia knyga turės vientisą siužetą?

BIBLIJA kaip tik ir buvo rašoma panašiomis aplinkybėmis, tik dar neįprastesnėmis nei pateikėme pavyzdyje. * Todėl jos vidinė darna tiesiog stebina.

Kokios spalvos buvo Jėzaus drabužis — purpuro ar raudonos?

Unikalios aplinkybės.

Biblijos rašymas truko apie šešiolika šimtmečių: pradėta 1513 m. p. m. e., užbaigta maždaug 98 m. e. m. Tad daugelis iš maždaug 40 ją rašiusių vyrų gyveno skirtingais amžiais. Skyrėsi ir tų žmonių užsiėmimai: tarp jų buvo žvejų, piemenų, karalių, o vienas — gydytojas.

Vientisa tema.

Biblijos rašytojai plėtojo vieną pagrindinę temą. Tai Dievo teisės valdyti žmoniją apgynimas ir jo tikslo įgyvendinimas per dangiškąją Karalystę, arba pasaulinę valdžią. Ši tema pradedama gvildenti Pradžios knygoje, plėtojama kitose ir kulminaciją pasiekia Apreiškimo knygoje. (Skaitykite straipsnį „Apie ką Biblijoje rašoma?“ 19 puslapyje.)

Tiksli iki smulkmenų.

Biblijos rašytojai neprasilenkia vienas su kitu paminėdami net mažai reikšmingas detales. Bet dažniausiai tokia darna yra visai atsitiktinė. Štai vienas pavyzdys. Evangelistas Jonas pasakoja, kad, didelei miniai susirinkus paklausyti Jėzaus, šis kreipėsi būtent į Pilypą klausdamas, kur nupirkti duonos žmonėms pamaitinti (Jono 6:1-5). Analogiškame Luko pasakojime skaitome, jog tai vyko netoli Betsaidos miesto. O anksčiau savo knygoje Jonas yra paminėjęs, kad Pilypas kilęs iš Betsaidos (Luko 9:10; Jono 1:44). Taigi logiška, kad Jėzus kreipėsi į tą, kuris čia buvo gyvenęs. Detalės puikiai papildo viena kitą, bet visiškai akivaizdu, kad sąmoningai suderintos jos nebuvo. *

Logiškai paaiškinami skirtumai.

Kai kur Biblijoje apie tuos pačius įvykius pasakojama kiek skirtingai, bet argi ne to ir turėtume tikėtis? Sakykime, keli žmonės yra kokio nors nusikaltimo liudininkai. Ar neįtartumėte sąmokslo, jeigu kiekvienas iš jų nupasakotų tas pačias detales ir net tais pačiais žodžiais? Be abejo, atskirų asmenų liudijimas, nelygu iš kokios vietos jie matė nusikaltimą, turėtų bent šiek tiek skirtis. Tą patį galima pasakyti ir apie Biblijos rašytojus.

Aptarkime vieną pavyzdį. Ar Jėzus savo mirties dieną vilkėjo purpuro spalvos drabužį, kaip rašė Morkus ir Jonas? (Morkaus 15:17; Jono 19:2) O gal raudoną, kaip rašė Matas? (Mato 27:28) Iš tikrųjų kiekvienas gali būti savaip teisus. Purpuro spalva artima raudonai. Priklausomai nuo stebėtojo regėjimo kampo, šviesos atspindys bei fonas galėjo prislopinti tam tikras spalvas ir dėl to drabužis tarsi įgavo kitą atspalvį. *

Taigi vidinė Biblijos darna, įskaitant ir jos rašytojų tarpusavyje nederintą teksto nuoseklumą, yra dar vienas įrodymas, kad ši knyga patikima.

^ pstr. 4 Bibliją sudaro 66 knygos, pradedant Pradžios ir baigiant Apreiškimo.

^ pstr. 7 Daugiau panašių pavyzdžių galite rasti brošiūroje Knyga visiems žmonėms, p. 16—17 (išleido Jehovos liudytojai).

^ pstr. 9 Daugiau informacijos rasite Jehovos liudytojų išleistos knygos „Biblija — Dievo ar žmogaus žodis?“ 7-ame skyriuje (anglų, rusų kalbomis).