Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2007 m. lapkritis

Ar archeologija patvirtina Biblijos tikslumą?

Ar archeologija patvirtina Biblijos tikslumą?

 Ar archeologija patvirtina Biblijos tikslumą?

KAS tyrinėja Bibliją, domisi archeologiniais atradimais, nes jie dažnai praturtina mūsų žinias apie biblinius laikus. Taip galime geriau suprasti anuometinių žmonių gyvenimo sąlygas, papročius, kalbą. Archeologija suteikia vertingų žinių ir apie Biblijos pranašysčių išsipildymą, pavyzdžiui, senovės miestų Babilono, Ninevės bei Tyro žlugimą (Jeremijo 51:37; Ezechielio 26:4, 12; Sofonijo 2:13-15). Antra vertus, neturėtume pervertinti šio mokslo galimybių. Juk specialistams visuomet reikia ištirti, kiek vienoks ar kitoks archeologinis radinys istoriškai svarbus, o žmogus dažnai klysta ir savo išvadas jam tenka tikslinti.

Krikščionio tikėjimo pamatas — ne suskilę indai, aptrupėję plytgaliai ar apgriuvę mūrai, o visuma darnių dvasinių tiesų, kurias sužinome iš Biblijos (2 Korintiečiams 5:7; Hebrajams 11:1). Įtikinamas įrodymas to, kad „visas Raštas yra Dievo įkvėptas“, yra pačios Biblijos turinio harmonija, sąžiningas bei atviras pasakojimas, išsipildžiusios pranašystės ir daugybė kitų ypatybių (2 Timotiejui 3:16). Vis dėlto kodėl nepatyrinėjus keleto įdomių archeologinių atradimų, patvirtinančių tai, kas užrašyta šioje knygoje?

1970-aisiais grupė archeologų Jeruzalėje atkasė apdegusio pastato liekanas. „Bet kuriam specialistui būtų aišku, kas čia įvyko, — rašė grupės vadovas Namanas Avigadas. — Namą nusiaubė gaisras, sienos ir lubos įgriuvo.“ Vienoje patalpoje buvo kaulai [1] rankos su išskėstais pirštais, — žmogus, atrodo, mėgino pasiekti laiptelį.

Ant grindų mėtėsi monetos [2], kurių seniausia datuojama 69 m. e. m., tai yra ketvirtaisiais žydų sukilimo prieš Romą metais. Jos buvo išbarstytos dar pastatui neįgriuvus. „Tai matydami, — komentavo Avigadas, — prisiminėme Juozapo [Flavijaus] pasakojimą, kaip į miestą įsiveržę romėnų kareiviai plėšė namus.“ Pasak istorikų, Jeruzalė buvo nusiaubta 70 m. e. m.

Mokslininkai nustatė, kad tie kaulai yra 20—30 metų moters. Žurnalas Biblical Archaeology Review rašė: „Kai namas užsiliepsnojo, ši jauna moteris buvo virtuvėje. Atsidūrusi spąstuose, ji pasilenkusi mėgino pasiekti laiptus prie durų, bet žuvo. Ugnis išplito labai greitai [. . .], tad ištrūkti nepavyko. Moteris buvo palaidota po griuvėsiais.“

 Visa tai mums primena Jėzaus pranašystę apie Jeruzalę, kurią jis išsakė prieš beveik 40 metų iki jos išsipildymo: „Tavo priešai [. . .] parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavimi ir nepaliks tavyje akmens ant akmens“ (Luko 19:43, 44).

Biblijos tikslumą patvirtina ir archeologiniai radiniai su šioje knygoje paminėtų asmenų vardais. Tie radiniai dažnai paneigia kritikų teiginius, neva Biblijos rašytojai tam tikrus žmones išgalvojo arba perdėtai juos išaukštino.

Archeologija ir bibliniai vardai

Prieš kurį laiką garsūs mokslininkai manė, kad Biblijoje, Izaijo 20:1, paminėto asirų karaliaus Sargono II iš tikrųjų nebūta. Tačiau 1843 metais prie Tigro intako, netoli dabartinio Chorsabado (Irakas), buvo atkasti Sargono rūmai [3]. Jie užėmė 10 hektarų. Dabar, istorikų požiūriu, Sargonas II — jau nebe mitologinė figūra, o vienas žinomiausių Asirijos imperijos valdovų. Vienoje iš savo kronikų [4] jis sakosi užkariavęs Izraelio miestą Samariją. Remiantis Biblijos chronologija, Samarija buvo asirų paimta 740 m. p. m. e. Sargonas mini užėmęs ir Ašdodą, o tai dar sykį patvirtina Izaijo 20:1 žodžius.

Senovės Babilono griuvėsiuose (dabartinis Irakas), prie Ištarės vartų, archeologai atrado apie 300 dantiraščio lentelių. Įrašuose, kurie priskiriami Babilono karaliaus Nebukadnecaro valdymo laikotarpiui, yra sąrašas vardų, tarp kurių paminėtas „Jaukinas, Jahudo krašto karalius“. Čia turimas omenyje Judo karalius Jehojachinas. Jis buvo paimtas nelaisvėn į Babiloną, kai Nebukadnecaras pirmą sykį, 617 m. p. m. e., užkariavo Jeruzalę (2 Karalių 24:11-15). Lentelėse išvardyti ir penki iš Jehojachino, kitaip Jechonijo, sūnų (1 Metraščių 3:17, 18).

2005-aisiais Jeruzalės dalyje, kur archeologai tikėjosi atrasti karaliaus Dovydo rūmus, buvo aptiktos liekanos masyvaus akmeninio statinio. Jį, kaip manoma, kiek daugiau nei prieš 2600 metų (anuomet Dievo pranašu tarnavo Jeremijas) per miesto nuniokojimą sugriovė babiloniečiai. Ar šie griuvėsiai iš tikrųjų yra Dovydo rūmų liekanos, neaišku. Tačiau archeologei Eilat Masar pavyko atskleisti vieno ypač įdomaus radinio paslaptį. Tai centimetro skersmens įspaudas molyje [5] su žodžiais: „Priklauso Jehuchalui, sūnui Šelemijahuvo, sūnaus Šovio.“ Šis įspaudas akivaizdžiai padarytas Jehuchalo (kitaip Jehukalas arba Juchalas), Biblijoje minimo žydų valdininko, Jeremijo priešininko, spaudu (Jeremijo 37:3; 38:1-6).

Pasak archeologės Masar, Jehuchalas yra „antras iš aukštų karaliaus pareigūnų“, kurio įspaustas vardas atrastas Dovydo mieste (anksčiau buvo žinomas tik Šafano sūnus Gemarijas). Biblijoje Jehuchalas, Šelemijo, kitaip Šelemijahuvo, sūnus, vadinamas Judo didžiūnu. Iki archeologai aptiko minėtą įspaudą, šį žmogų gyvenus liudijo vien Biblija.

Ar jie buvo raštingi?

Biblijoje atskleidžiama, kad senovės Izraelyje žmonės gebėjo skaityti bei rašyti (Skaičių 5:23; Jozuės 24:26; Izaijo 10:19). Kritikai nenorėjo  su tuo sutikti, oponuodami, kad biblinių laikų istorija daugiausia remiasi nepatikimais iš kartos į kartą perduodamais pasakojimais. Šiai teorijai buvo suduotas stiprus smūgis, kai 2005-aisiais per kasinėjimus Tel Zajite (pusiaukelėje tarp Jeruzalės ir Viduržemio jūros) archeologai surado, kaip manoma, patį seniausią mokslui žinomą hebrajišką raidyną [6], išraižytą ant kalkakmenio.

Pasak kai kurių mokslininkų, iš šio radinio, datuojamo X a. p. m. e., galima spręsti, kad anais laikais jau buvo „mokoma rašto“, „išsivysčiusi kultūra“ ir „Jeruzalėje sparčiai plito izraelitų biurokratija“. Taigi, priešingai nei teigia kritikai, atrodo, kad bent jau nuo to amžiaus izraelitai buvo raštingi ir gebėjo užrašyti savo istoriją.

Dar vienas liudininkas — asirų kronikos

Šventajame Rašte nemažai kalbama apie kadaise galingą buvusią Asirijos imperiją. Daugybė archeologinių radinių iš to krašto irgi patvirtina Biblijos žodžių tikslumą. Pavyzdžiui, kasinėjant senovės Asirijos sostinės Ninevės griuvėsius, karaliaus Sanheribo rūmuose buvo atrasta bareljefinė plokštė [7]. Joje vaizduojama, kaip asirų kariai, 732 m. p. m. e. užkariavę Lachišą, varo žydų belaisvius į tremtį. Apie tuos įvykius galite skaityti Biblijoje, 2 Karalių 18:13-15.

Ninevėje rastose Sanheribo kronikose [8] aprašomas šio karaliaus karo žygis, surengtas tuo metu, kai Judą valdė Ezekijas. Kronikose Ezekijas paminėtas vardu. Kitų valdovų dantiraščio tekstuose rašoma apie Judo karalius Ahazą ir Manasą bei Izraelio karalius Omrį, Jehuvą, Jehoašą, Menahemą ir Ozėją.

Savo metraščiuose Sanheribas giriasi karo pergalėmis, bet niekur nemini užkariavęs Jeruzalę. Šis dėmesio vertas nutylėjimas tik patvirtina Biblijos žodžius, jog karalius taip ir neapgulė Jeruzalės, o jo kariuomenė buvo Dievo sutriuškinta. Pažemintas Sanheribas pargrįžo į Ninevę ir ten, pasak Biblijos, jį nužudė jo paties sūnūs (Izaijo 37:33-38). Įsidėmėtina, kad apie šį nužudymą kalbama dviejuose senoviniuose asirų tekstuose.

Dėl Ninevės gyventojų žiaurumo Jehovos pranašai Nahumas ir Sofonijas skelbė, kad miestas bus visiškai sunaikintas (Nahumo 1:1; 2:9—3:19 [2:8—3:19, Brb]; Sofonijo 2:13-15). Šios pranašystės išsipildė 632 m. p. m. e., jungtinėms Babilono karaliaus Nabopolasaro ir medo Kiaksaro pajėgoms apgulus ir paėmus Ninevę. Šio miesto griuvėsių atradimas dar sykį patvirtino Biblijos tikslumą.

 1925—1931 metais archeologai kasinėjo senovės Nuzį, miestą, kuris tuo metu buvo aptiktas į rytus nuo Tigro upės ir į pietryčius nuo Ninevės. Mokslininkų pastangos pasirodė itin vaisingos — iškasta daugybė daiktų, tarp kurių 20000 molinių lentelių su įrašais babiloniečių kalba. Jose smulkiai aprašyti teisiniai papročiai, panašūs į tuos, kurių, kaip skaitome Pradžios knygoje, laikytasi patriarchų laikais. Iš tų įrašų matyti, kad, pavyzdžiui, šeimos dievai (paprastai nedidelės molio statulėlės) buvo savotiškas nuosavybės teisės dokumentas, suteikiantis jų turėtojui teisę į paveldą. Šis paprotys gali padėti suprasti, kodėl, patriarcho Jokūbo šeimai iškeliaujant, jo žmona Rachelė pasiėmė savo tėvui, Labanui, priklausančius dievus (terafimus). Labanas, suprantama, juos norėjo atgauti (Pradžios 31:14-16, 19, 25-35).

Izaijo pranašystė ir Kyro cilindras

Dantiraščio įrašas ant senovinio molinio cilindro (žiūrėkite nuotrauką) patvirtina dar vieną Biblijos pasakojimą. Šis dokumentas, žinomas kaip Kyro cilindras [9], aptiktas Siparo miesto griuvėsiuose (Eufrato pakrantė, apie 30 kilometrų nuo Bagdado). Jame rašoma, kad Persų imperijos įkūrėjas Kyras Didysis užkariavo Babiloną. Įsidėmėtina, kad prieš maždaug 200 metų iki šio įvykio Jehova per pranašą Izaiją atskleidė, kad Medijos ir Persijos valdovas bus vardu Kyras, ir apie jį pasakė: „‘Tu — mano kerdžius!’ Visa, ką aš noriu, jis įvykdys. Jis tars Jeruzalei: ‘Būk atstatyta!’“ (Izaijo 13:1, 17-19; 44:26—45:3).

Verta dėmesio ir tai, kad cilindre rašoma apie vieną Kyro paprotį, kuris labai skyrėsi nuo to, kaip paprastai elgdavosi kiti senovės užkariautojai. Nugalėtosios valstybės belaisviams jis leisdavo sugrįžti į tėvynę. Tiek Biblija, tiek pasaulietiniai šaltiniai patvirtina, kad Kyras iš tikrųjų paleido žydus, o šie vėliau atstatė Jeruzalę (2 Metraščių 36:23; Ezros 1:1-4).

Nors biblinė archeologija yra palyginti nauja mokslo šaka, šioje srityje jau darbuojasi nemažai specialistų ir jiems pavyko sužinoti vertingos informacijos. Kaip matėme, daugelis atradimų patvirtina Biblijos patikimumą ir tikslumą, — neretai iki pačių smulkiausių detalių.

JEI NORĖTUMĖTE SUŽINOTI DAUGIAU

Ar Biblija gali padėti surasti gyvenimo tikslą ir būti laimingam? Atsakymą ir labai įdomius žmonių pasisakymus rasite dviejų valandų trukmės dokumentinių filmų cikle Biblija — faktų ir pranašysčių knyga. Išleistas DVD formatu 32 kalbomis.

The Bible—God’s Word or Man’s?

Ar norėtumėte daugiau įrodymų, kad Biblija — knyga, kurioje nėra pramanų ir prieštaringų teiginių? Ar joje aprašyti stebuklai tikrai įvyko? Panagrinėkite faktus, pateikiamus šioje 192 puslapių knygoje. Išleista 56 kalbomis.

[Šaltinio nuoroda]

Aleksandras Didysis: Roma, Musei Capitolini

Ko iš tikrųjų moko Biblija?

Šis 19 skyrių studijuoti skirtas leidinys supažindins jus su visais svarbiausiais Biblijos mokymais, taip pat sužinosite, kokią ateitį Dievas yra numatęs žemei ir žmonijai. Išleista 162 kalbomis.

Mano biblinių pasakojimų knyga

Ši gražiai iliustruota knyga parengta specialiai vaikams. 116-oje jos skyrių chronologine tvarka pasakojama apie Biblijoje aprašytus žmones ir įvykius. Išleista 194 kalbomis.

[Paveikslo šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Monetos: Generously Donated by Company for Reconstruction & Development of Jewish Quarter, Jerusalem Old City

[Paveikslo šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Society for Exploration of Land of Israel and its Antiquities

[Paveikslų šaltinių nuorodos 16 puslapyje]

3: Musée du Louvre, Paris; 4: Photograph taken by courtesy of the British Museum; 5: Gabi Laron/Institute of Archaeology/Hebrew University © Eilat Mazar

[Paveikslų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]

6: AP Photo/Keith Srakocic; 7, 8: Photograph taken by courtesy of the British Museum

[Paveikslo šaltinio nuoroda 18 puslapyje]

Photograph taken by courtesy of the British Museum