Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2007 m. vasaris

Ak, ta automobilių spūstis!

Ak, ta automobilių spūstis!

 Ak, ta automobilių spūstis!

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

TARKIM, nustatytu laiku turite būti pas gydytoją. Atrodo, jog išsiruošėte pakankamai anksti. Tačiau nepagalvojote, kad pateksite į spūstį. Minutės bėgte bėga, o jūsų mašina vos juda. Imate vis labiau nerimauti. Galiausiai atvažiuojate pusvalandį pavėlavęs.

Mieste vienas iš nemaloniausių dalykų — eismo spūstis, kuomet automobiliai tiesiog užkemša gatves ir nuodija orą. Deja, neatrodo, kad ši milijonus gyventojų varginanti bėda bent kiek mažėtų.

Teksaso transporto instituto pranešime apie padėtį Jungtinėse Valstijose rašoma: „Spūstis auga visuose miestuose, kad ir kokio dydžio jie būtų.“ O valdžios nebesugeba išspręsti didėjančių eismo problemų. Panašiai yra visame pasaulyje. Neseniai Kinijoje keletas tūkstančių mašinų įstrigo 100 kilometrų ilgio transporto kamštyje, kurį išskirstyti policijai prireikė kelių parų. Nuvažiuoti 20 kilometrų Meksiko centre trunka daugiau nei keturias valandas — ilgiau, negu dažnas tiek pat nueitų pėsčiomis.

Kodėl gatvės taip užkimštos, akivaizdu. Miestai nepaliaujamai plečiasi. Dabar juose susitelkę kone pusė pasaulio gyventojų. Dėl to mašinų daugėja. Vieno žurnalo straipsnio autorius tai apibūdino šitaip: „Pernelyg daug žmonių turi per daug automobilių, o važinėti nori toje pačioje ribotoje erdvėje.“

Kodėl sunku rasti išeitį

Žmonės jau nebeapsieina be automobilių ir tai tampa problema. Los Andžele, kur gyvena apie keturis milijonus žmonių, dabar mašinų daugiau nei gyventojų. Kitur jų tiek gal ir nėra, bet miestų, pajėgiančių susitvarkyti su vis didėjančiu mašinų antplūdžiu, nedaug. „Miestai nepritaikyti važinėti automobiliais“, — teigia Madrido miesto komisijos prezidentas Karlosas Gusmanas. Labiausiai spūstys vargina senus miestus, kur gatvelės gana siauros. Bet darosi ankšta net ir šiuolaikinių metropolių plačiose gatvėse, ypač piko valandomis ryte ir vakare. „Didmiesčiai perpildyti beveik visą dieną, ir kamščiai juose tik didėja“, — pažymi dr. Žanas Polis Rodrigas pranešime „Miesto transporto problemos“.

Automobilių parduodama tiek daug, jog valdžia nespėja tiesti greitkelių, todėl netrunka persipildyti net puikiausias kelių tinklas. Knygoje Stuck in Traffic—Coping With Peak-Hour Traffic Congestion aiškinama, kad „tiesiant naujus plentus ir platinant esamus sumažinti automobilių kamščius piko valandomis bent kiek ilgesniam laikui nebepavyksta.“

 Kita blogybė — trūksta stovėjimo aikštelių. Vairuotojams dažnai tenka sukti ratu miesto gatvėmis, kad pasistatytų mašiną. Paskaičiuota, jog išmetamosiomis dujomis užterštas oras (daugiausia miestuose) kasmet pareikalauja apie 400000 gyvybių. Remiantis vienu pranešimu, Milane (Italija) užterštumas toks, kad visą dieną išbūti gatvėje — tas pats, kaip surūkyti penkiolika cigarečių.

Nereikia pamiršti, kad eismo spūsčių kaina — ir prarastas laikas bei įtampa, kurią patiria vairuotojai. Pastarąją įvertinti ypač nelengva. Bet ekonominiai nuostoliai dėl transporto kamščių 75 didžiausiuose Jungtinių Valstijų miestuose kasmet siekia, vieno tyrimo duomenimis, maždaug 70 milijardų dolerių. Ar įmanoma ką nors pakeisti?

Kaip bandoma palengvinti naštą

Kai kurie miestai jau ėmėsi drastiškų priemonių. Singapūre, kur mašinų koncentracija viena didžiausių pasaulyje, ribojama, kiek automobilių žmogus gali turėti. Istoriniuose Italijos miestuose Milane ir Bolonijoje didžiąją dalį paros mašina įvažiuoti į centrą neleidžiama.

Kai kur, norint automobiliu patekti į miesto centrą, tenka mokėti „spūsties mokestį“. Taip Londone transporto laiko nuostolius pavyko sumažinti 30 procentų. Panašiai daryti, regis, ketinama ir kitur. Štai Seule (Korėjos Respublika) bei Meksike, kam kuriomis dienomis leidžiama įvažiuoti į centrą, suskirstoma pagal automobilių registracijos numerius.

Be to, investuojamos milžiniškos sumos viešajam transportui pertvarkyti, greitkeliams pagerinti, žiediniams keliams tiesti. Eismas kontroliuojamas kompiuteriais. Taip policija stebi šviesoforus, sužino, kur skubiai reikia išsklaidyti dėl avarijos susidariusią spūstį. Kad mašinų srautas sumažėtų, skiriamos specialios kelio juostos autobusams bei juostos, kuriomis eismo kryptis keičiama pagal reikmes. Tačiau, kiek padėtis keisis, labiausiai priklausys nuo piliečių geranoriškumo.

Ką galite daryti pats?

Jėzus Kristus pasakė: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12). Pritaikius šitą išmintingą patarimą gal eismo problemų bent kiek sumažėtų. Kita vertus, jeigu kiekvienas galvos tik apie savo patogumą, niekuo nepadės net geriausi sumanymai. Štai dar keletas patarimų, kurie gal tiktų ir jums.

Nedidelius atstumus stenkitės įveikti pėsčiomis arba dviračiu. Dažniausiai taip bus greičiau, lengviau ir sveikiau. Jei nuotolis didesnis, galbūt vertėtų sėsti į viešąjį transportą. Daugelyje miestų autobusai, metro ir geležinkeliai neblogai pritaikomi gyventojų reikmėms, kad paskatintų automobilius palikti namie. Tai dargi pigiau. Net jeigu dalį kelio ir reikės važiuoti savo mašina, miesto centrą galite pasiekti viešuoju transportu.

Jeigu vis dėlto be automobilio neapsieisite, verta pagalvoti, ar nebūtų įmanoma su kuo nors „susikooperuoti“. Tai labai palengvintų eismą mieste piko valandomis. Štai Jungtinėse Valstijose 88 procentai žmonių į  darbą ir atgal vyksta savo mašina. Iš jų du trečdaliai važiuoja po vieną. Jeigu didelė dalis vyktų pakeliui drauge su kuo nors kitu, „pastebimai sutrumpėtų kelionei sugaištamas laikas ir sumažėtų grūstis“, — teigiama knygoje Stuck in Traffic. Be to, yra vietovių, kur automobiliai su dviem ir daugiau žmonių nukreipiami į specialią didesnio greičio juostą, kuria važiuoti po vieną draudžiama.

Jei tik įmanoma, stenkitės nevažiuoti per patį piką. Taip bus lengviau tiek jums, tiek kitiems automobilistams. Jei mašiną pastatote tinkamai, ji nekliudys eismui. Žinoma, net geriausi planai negarantuoja, kad nepateksite į spūstį. O patekęs nusivilsite mažiau, jeigu tinkamai nusiteiksite. (Žiūrėkite rėmelį.)

Aišku, didmiestyje teks su spūstimi susitaikyti. Vis dėlto, darydamas, kas nuo jūsų priklauso, likdamas mandagus ir kantrus su kitais vairuotojais, išmoksite lengviau pakelti eismo nepatogumus.

[Rėmelis/paveikslas 23 puslapyje]

Kaip likti ramiam eismo spūstyje

Chaimei, dirbančiam Madride (Ispanija) taksi vairuotoju, eismo spūstis įprasta jau daugiau kaip trisdešimt metų. Štai kas sudėtingomis aplinkybėmis jam padeda likti ramiam:

▪ Pasiimu ką nors skaityti. Todėl, kai tenka lūkuriuoti, nesinervinu.

▪ Jeigu mašinų vora vos juda, klausau žinių per radiją ar Biblijos įrašų. Taip nesutelkiu minčių vien į eismą.

▪ Niekada nenaudoju garso signalo, nes tai tik erzina aplinkinius ir neduoda jokios naudos. Išvengti įtampos padeda ir mandagumas. Tada lengviau panašiai elgtis ir kitiems.

▪ Kai pasitaiko agresyviai nusiteikusių vairuotojų, stengiuosi išlikti ramus ir duodu tokiems kelią. Svarbiausia neprarasti savitvardos.

▪ Nors stengiuosi pasirinkti maršrutą, kuriuo pasiekčiau tikslą greičiau, perspėju keleivius, kad dėl kamščių galim ir pavėluoti. Važiavimas mieste ir punktualumas — ne visada suderinami dalykai.