Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2004 m. sausis

Susipažinkite su Japonijos karštosiomis versmėmis

Susipažinkite su Japonijos karštosiomis versmėmis

 Susipažinkite su Japonijos karštosiomis versmėmis

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO JAPONIJOJE

KAI pagalvojate apie Japoniją, kas pirmiausiai iškyla vaizduotėje? Didingasis Fudžijamos kalnas? Greitieji traukiniai? Milijoninis Tokijo miestas? Bet tai anaiptol ne visos „tekančios saulės šalies“ įdomybės. Begalės žmonių aplanko onsen — Japonijos karštąsias versmes, — atvyksta pasigydyti ar pailsėti. Per pastaruosius vienerius metus viešbučiuose prie karštųjų versmių pabuvojo 140 milijonų žmonių. Bet kodėl jos tokios populiarios?

Onsen istorija

Maudynėmis geoterminiuose vandenyse japonai mėgaujasi jau daugelį šimtmečių. Apie tai užsimenama dar VIII amžiaus raštuose. Mineralinių versmių naudą sveikatai tikriausiai išgarsino  XVI amžiuje gyvenęs feodalas Takeda Šingenas. Po kovų drauge su samurajais jis mirkdavo karštosiose versmėse, kad lengviau gytų žaizdos, kaulų lūžiai bei sumušimai. Tokios vonios, be to, pašalindavo įtampą, padėdavo pasirengti kitam mūšiui.

Žinoma, besimaudančius samurajus, nepasiruošusius gintis, galėdavo lengvai užklupti priešai. Tad saugumo sumetimais Takeda Šingenas rinkdavosi atokias versmes, kurios vėliau pramintos Šingeno slaptosiomis maudyklėmis. Įdomu, kad ten pat dabar maudosi sumo imtynininkai, beisbolo žaidėjai ir kiti profesionalūs sportininkai, tikėdamiesi atgauti jėgas prieš kitas rungtynes.

Geografiniai ypatumai

Japonijoje puikios sąlygos karštosioms versmėms susidaryti. Visame salyne stūkso 245 vulkanai, iš kurių 86 — veikiantys. Ugnikalniai nuolat primena, kad po žemės pluta vyksta tam tikri reiškiniai. Kokie?

Japonijos salos yra susiformavusios litosferos plokščių sandūroje. Manoma, kad palei šių milžiniškų plokščių susidūrimo vietas susidaro magma, kuri ir išsiveržia pro vulkanus. Dėl geoterminių procesų šioje zonoje atsiranda ir versmės: požeminiai vandenys, įkaitinti magmos ar karštų uolienų bei prisodrinti mineralų, ištrykšta į paviršių. Knygoje The Hot Springs of Japan ne veltui sakoma: „Joks kitas kraštas negali pasidžiaugti tokia gausa karštųjų versmių kaip Japonija.“ Štai 1998 metais atlikto tyrimo duomenimis, šalyje yra 2839 tokios versmės.

Japonijos karštosios versmės labai įvairios. Šalies Aplinkosaugos tarnyba suskirstė jas į devynias kategorijas pagal gydomąsias savybes, apie kurias dažniausiai ir byloja duoti pavadinimai. Pavyzdžiui, nuo geležingo vandens jūsų rankšluostis gali paruduoti. Užtat tokios versmės vadinamos rudosiomis. Druskų prisotintos  versmės vadinamos druskos voniomis. O gal norėtumėte pasinerti į ungurių versmę? Tiesa, skamba ne itin viliojančiai. Bet nesijaudinkite, ungurių ten nėra. Šitoks pavadinimas parinktas dėl to, kad išsimaudžius tokioje versmėje oda nuo šarmo pasidaro slidi kaip ungurio.

Graži aplinka

Maudymasis terminiuose vandenyse šalia nuostabių kalnų, slėnių, upių, jūros pakrantės ar lygumų nepaprastai malonus. Kadangi Japonijos karštosios versmės dažniausiai yra gamtos prieglobstyje, akį džiugina puikūs vaizdai. Ryškiai mėlynas dangus — lyg stogas, o jus supantys kalnai — tarsi sienos. Šiame „atvirame kambaryje“ ausį pasiekia upokšnio čiurlenimas, rytmečio tylą trikdo paukščių trelės. Išties čia apstu visokiausių grožybių.

O gal norėtumėte palįsti po kriokliu? Irgi įmanoma. Tai puikus masažas, be to, išbandytumėte  dar vieną japonų maudymosi būdą. Kita galimybė — urvas, kur įkaitę mineraliniai vandenys veržiasi iš gilių požeminių plyšių. Versmių esama ir paplūdimiuose, iš kur grožėsitės saulėlydžiais, taip pat šalia upių.

Kad ir kokias maudynes pasirinktumėte, neabejotina, jog bent trumpam atsipūsite nuo kasdienio gyvenimo įtampos. Pasijusite žvalesnis ir tikriausiai būsite geriau susipažinęs su japonų gyvensena. Tad jei pasitaikys galimybė apsilankyti šiame pasaulio krašte, būtinai išbandykite onsen — karštąsias Japonijos versmes.

[Rėmelis/paveikslas 14 puslapyje]

KARŠTOSIOS VERSMĖS SIOGŪNŲ LAIKAIS

Edo laikotarpiu (1603—1867) versmių vanduo buvo itin vertinamas. Karo vadams, vadinamiems siogūnais, į Edą (dabar Tokijas) iš Atamio jį gabendavo 110 kilometrų. Prie karčių pritvirtintas medines statines su vertingu vandeniu nešdavo ant pečių ir kas tam tikrą atstumą perduodavo vis kitai nešikų grupei. Taip mineralinius vandenis pavykdavo nugabenti gana sparčiai. Iš versmės pasemtas vanduo būdavo beveik verdantis. Per ilgą maždaug 15 valandų kelionę jis atvėsdavo iki tinkamos temperatūros ir siogūnas galėdavo mėgautis gaivinančiomis voniomis savo rūmuose.

[Šaltinio nuoroda]

A Chronological Table of the History of Atami

[Rėmelis/paveikslas 16 puslapyje]

Onsen etiketas

Paprotys reikalauja prieš einant maudytis į karštąsias versmes rūpestingai nusiprausti su muilu. Tada galima lipti į švarius mineralinius vandenis. * Tik geriau neskubėti, nes kartais versmėse temperatūra gana aukšta. Išsimaudžius nereikia vėl praustis. Tiesiog nusišluostykite rankšluosčiu. Manoma, jog mineralai daro odą švelnesnę.

[Išnaša]

^ pstr. 22 Kai kuriose versmėse vyrai ir moterys maudosi atskirai.

[Paveikslai 17 puslapyje]

Terminiuose vandenyse maudomasi visais metų laikais

[Šaltinių nuorodos]

Ruduo: Yubara, Okayama Prefecture; žiema: The Mainichi Newspapers

[Paveikslo šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Hakkoda Onsen Yusen