Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2002 m. birželis

Mokslas ir tikėjimas sutaikomi

Mokslas ir tikėjimas sutaikomi

 Mokslas ir tikėjimas sutaikomi

„Mokslas ir tikėjimas nebelaikomi nesuderinamais dalykais.“ (Londono laikraščio The Daily Telegraph 1999 m. gegužės 26 d. numeris)

TIEK mokslas, tiek tikėjimas, pagal idėją, siekia tiesos. Mokslas atskleidžia nuostabią pasaulio tvarką, parodo, koks didelis protas sumanė visatą. Tikras tikėjimas šiuos atradimus įprasmina. Jis paaiškina, kad visas fizinis pasaulis yra akivaizdžiai sugalvotas Kūrėjo.

„Jaučiu, kad per religiją mokslą suprantu daug geriau, — sako molekulinės biologijos specialistas Fransis Kolinsas. Jis tęsia: — Kai atrandu ką nors nauja apie žmogaus genomą, mane užvaldo pagarba gyvybės slėpiniams; tada pamąstau: ‘Nieko sau! Iki šiol tai žinojo tik Dievas!’ Tai labai žavus, jaudinantis pojūtis, padedantis man labiau vertinti Dievą ir dar daugiau džiaugtis mokslu.“

Ką daryti, kad mokslas ir tikėjimas gyventų taikiai?

Nepaliaujamas siekimas

Pripažinkime ribotumus. Neatrodo, kad kada nors liausimės siekti žinių apie beribę visatą, kosmosą, laiką. Biologas Luisas Tomas pažymėjo: „Šiam dalykui galo nebus, nes esame nepasotinama padermė — nuolat tyrinėjame, dairomės ir mėginame viską suvokti. Mums niekada nepavyks norimų  dalykų išsiaiškinti iki galo. Neįsivaizduoju tokio momento, kada visi atsidusę ištartų: ‘Dabar suprantame viską.’ To tikrai nepasieksime.“

Tokia pat neišsemiama yra ir tikėjimo tiesa. Paulius, vienas Biblijos rašytojų, sakė: „Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu“, o toliau pratęsė: „Dabar žinau iš dalies.“ (1 Korintiečiams 13:12; Brb)

Bet nors mes ir apie mokslą, ir apie tikėjimą žinome tik iš dalies, tai nereiškia, kad turimais faktais pagrįstos išvados būtų nerimtos. Juk nereikia tiksliai žinoti saulės kilmės, kad neabejotume, jog ji rytoj vėl patekės.

Vadovaukimės žinomais faktais. Ieškant atsakymų svarbu vadovautis logika. Jei  patikėsime kuo nors neturėdami tvirtų įrodymų, galime lengvai nuklysti ir nerasti mokslo bei tikėjimo tiesos. Aišku, nė vienas neįmanytume aprėpti visų mokslo žinių ir idėjų, kurios vos telpa didžiausiose bibliotekose. Bet Biblija yra įveikiamas tikėjimo mokymų rinkinys, vertas mūsų dėmesio. Kad ji patikima, patvirtina žinomi faktai. *

Vis dėlto kalbant tiek apie mokslą, tiek apie tikėjimą apskritai, reikia uoliai stengtis, kad atskirtume, kur faktas, o kur spėlionė, kur tikrovė, o kur apgaulė. Kaip Biblijoje pataria Paulius, turime atmesti „klaidingai vadinamo ‘žinojimo’. . . priešingus tvirtinimus“. (1 Timotiejui 6:20, Jr) Jei norime patikrinti, ar mokslas ir Biblija derinasi, turime vadovautis tik faktais, vengti spėlionių, ištirti, kaip vienas faktas patvirtina kitą.

Pavyzdžiui, žinodami, kad Biblijoje žodis „diena“ vartojamas skirtingiems laikotarpiams nusakyti, matome: Pradžios knygos teiginys, kad visa sukurta per šešias dienas, neprieštarauja mokslininkų išvadai, jog žemės amžius yra maždaug keturi su puse milijardo metų. Pagal Bibliją, žemė neapibrėžtą laiką egzistavo jau prieš tas dienas. (Skaitykite straipsnelį „Ar kūrimo dienos tęsėsi tik po 24 valandas?“) Net jeigu mokslas nusprendžia pasitaisyti ir pakeičia spėjamą mūsų planetos amžių,  Biblijos teiginiai vis tiek lieka teisingi. Taigi mokslas ne prieštarauja Biblijai, o ją papildo gausesne informacija apie dabartinį ir ankstesnį fizinį pasaulį.

Nepainiokime tikėjimo su lengvatikyste. Žinių apie Dievą ir jo tikslus yra tik Biblijoje. Kodėl turėtume ja pasitikėti? Pačioje Biblijoje esame raginami ištirti, ar ji tiksli. Panagrinėkite, ar ši knyga patikima istorijos požiūriu, kiek ji praktiška, ar jos rašytojai atviri ir sąžiningi. Ištyrus, ar Biblija moksliškai tiksli, ypač apmąsčius, kaip šimtai jos pranašysčių smulkmeniškai išsipildė praeityje ir kaip kitos pildosi dabar, sunku nepatikėti, kad ji yra Dievo Žodis. Kas tiki Biblija, nėra lengvatikiai. Jie turi daug įrodymų, kad jos teiginiai teisingi.

Gerbkime mokslą, bet vertinkime ir tikėjimą. Jehovos liudytojai ragina visus, tiek labiau vertinančius mokslą, tiek tikėjimą, neturėti išankstinio nusistatymo ir kartu su jais sąžiningai paieškoti tiesos abiejose srityse. Savo susirinkimuose liudytojai ugdo sveiką pagarbą mokslui ir įrodytiems jo atradimams, taip pat skatina tikėti, kad religinė tiesa randama vien Biblijoje, kuri pati tiesiai, bet labai pagrįstai tvirtina esanti Dievo Žodis. Apaštalas Paulius rašė: „Priėmę iš mūsų išgirstąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį, bet tokį, koks jis iš tikro yra, kaip Dievo žodį.“ (1 Tesalonikiečiams 2:13)

Tiesa, kaip į mokslą, taip ir į religiją įsiskverbė žalingų melagysčių, tikėjimu irgi grindžiami blogi veiksmai. Todėl religija būna arba teisinga, arba klaidinga. Būtent dėl šios priežasties daug žmonių paliko dideles vyraujančias tikybas ir tapo krikščionių Jehovos liudytojų susirinkimo nariais. Jie nusivylė savo ankstesne religija, nes ten niekam nerūpėjo ieškoti tiesos ir atmesti žmonių išgalvojimus bei tradicijas.

Be to, tikrieji krikščionys iš Biblijos pažinę Kūrėją ir perpratę jo tikslus žmonijai bei šiai planetai įžvelgia gyvenimo prasmę. Jehovos liudytojai džiaugiasi Biblijoje radę protingus atsakymus į svarbius klausimus, pavyzdžiui, kodėl mes čia esame ir kas laukia ateityje. Jie būtų labai laimingi, jei galėtų pasidalyti savo atradimais su jumis.

[Išnaša]

^ pstr. 10 Skaitykite Jehovos liudytojų išleistą brošiūrą Knyga visiems žmonėms.

[Rėmelis 10 puslapyje]

Ar kūrimo dienos tęsėsi — tik po 24 valandas?

Kai kurie fundamentalistai tvirtina, kad visą ikižmogiškųjų laikų istoriją teisingai paaiškina ne evoliucijos teorija, o kreacionizmas. Jų nuomone, visi fiziniai kūnai buvo sukurti maždaug prieš 6—10 tūkstančių metų per šešias dienas po 24 valandas. Bet taip jie tik moko to, ko nėra Biblijoje ir dėl ko ši knyga sulaukė daug pajuokų.

Ar Biblijoje diena visada reiškia 24 valandų laikotarpį? Pradžios 2:4 kalbama apie „dieną, kai Viešpats Dievas padarė žemę ir dangų“. Ši viena diena apima visas šešias, aprašytas 1-ajame Pradžios knygos skyriuje. Biblijoje diena dažnai reiškia tiesiog tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, vieną ar daugiau tūkstančių metų. Logiška manyti, kad tūkstančius metų tęsėsi ir kiekviena kūrimo diena. Be to, kai tos dienos prasidėjo, žemė jau egzistavo. (Pradžios 1:1) Taigi šiuo požiūriu Biblija dera su mokslu. (2 Petro 3:8)

Kalbėdamas apie tvirtinimą, kad kūrimo dienos tęsėsi tik po 24 valandas, molekulinės biologijos specialistas Fransis Kolinsas sakė: „Dabartiniais laikais niekas kitas nėra pakenkęs mąstančių žmonių požiūriui į tikėjimą tiek, kiek kreacionizmas.“

[Rėmelis 11 puslapyje]

Ar mokslas tikrai kilnesnis už tikėjimą?

Daug mokytų žmonių tikėjimą atmeta dėl religijų priešinimosi mokslo pažangai, niūrios istorijos, veidmainystės, žiaurumo. Mikrobiologijos profesorius Džonas Postgeitas kalba: „Pasaulio religijos. . . įvarė siaubą aukodamos žmones, rengdamos kryžiaus žygius, pogromus ir inkvizicijos teismus. Ši tamsioji religijų pusė kelia grėsmę šių dienų pasauliui. Kitaip negu mokslas, religijos nelieka neutralios.“

Lygindamas su jomis mokslą, kuris neva visada racionalus, nešališkas ir orus, Postgeitas rašo, kad už jį „nėra nieko kilniau“.

Ar tai tikrai tiesa? Ne. Pats Postgeitas pripažįsta, kad „mokslo visuomenėje irgi reiškiasi įtarinėjimai, godumas, išankstinis nusistatymas ir pavydas“. Jis priduria: „Kai kurie mokslininkai vardan tyrinėjimų net žudė žmones, pavyzdžiui, karo belaisvių stovyklose nacistinėje Vokietijoje ir Japonijoje.“ O kai žurnalas National Geographic paskyrė reporterį ištirti, kaip šio žurnalo puslapiuose atsirado melagingi duomenys apie vieną fosiliją, savo atradimus jis pavadino „istorija apie kvailą faktų slapstymą, nepagrįstą pasitikėjimą, nuožmų asmenybių susidūrimą, pasipūtimą, aklą tikėjimą, naivias prielaidas, grubias klaidas, užsispyrimą, machinacijas, apkalbas, melą, nesąžiningumą“.

Be to, būtent mokslas žmonijai parūpino šiurpiųjų karo įrankių, pavyzdžiui, biologinių ginklų, nuodingųjų dujų, raketų, atominių ir per nuotolį valdomų bombų.

[Paveikslas 8, 9 puslapiuose]

Skruzdėlės ūkas (Menzel 3) pro Hablio kosminį teleskopą

[Šaltinio nuoroda]

NASA, ESA and The Hubble Heritage Team (STScI/AURA)

[Paveikslai 9 puslapyje]

Mokslas jau turi gausybę įrodymų, kad visa buvo sukurta

[Paveikslas 10 puslapyje]

Jehovos liudytojai skatina ir gerbti mokslą, ir tikėti Biblija