Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2017 Nr. 5

 NUMERIO TEMA

Kai ištinka nelaimė. Kas padėtų išsigelbėti

Kai ištinka nelaimė. Kas padėtų išsigelbėti

„Kurtinantis sprogimas vos nepargriovė manęs ant grindų. ventiliacijos angų ėmė veržtis dūmai ir dangoraižis, kuriame buvo mūsų biuras, užsiliepsnojo“ (Džošua).

Žemės drebėjimas, uraganas, teroristinis išpuolis, susišaudymas mokykloje... Apie tai vis dažniau skaitome pirmuose laikraščių puslapiuose. Aišku, viena yra skaityti apie nelaimę, tačiau visai kas kita ją patirti. Ką galite daryti prieš įvykstant nelaimei, jos metu ir jai praėjus, kad turėtumėte daugiau galimybių likti gyvas?

 PRIEŠ NELAIMĘ. RUOŠKITĖS!

NIEKAS nėra apsaugotas nuo nelaimės. Taigi norint likti gyvam būtinas pasiruošimas. Ko tad imtis?

  • Deramai nusiteikite. Pripažinkite faktą, kad nelaimių pasitaiko ir kad jos gali ištikti jus bei jūsų artimuosius. Nelaimei įvykus ruoštis jau būna per vėlu.

  • Žinokite, kokių nelaimių gali nutikti jūsų gyvenamoje vietovėje, taip pat kur yra slėptuvės. Pasidomėkite, ar jūsų namo konstrukcijos pakankamai tvirtos, ar jis pastatytas saugioje vietoje. Pasirūpinkite priešgaisrine apsauga. Įtaisykite dūmų detektorius ir keiskite jų maitinimo elementus kartą metuose ar dažniau.

  • Turėkite būtiniausių atsargų. Gali sutrikti elektros energijos, vandens tiekimas, telefono ryšio ir transporto paslaugos. Jei turite automobilį, stenkitės, kad degalų bakas visada būtų bent puspilnis. Namuose visada turėkite maisto, vandens atsargų ir vaistinėlę. (Žiūrėkite rėmelį „ Ar turite tai, ko reikia?“)

    Pasiruošimas būtinas norint likti gyvam

  • Susirašykite telefono numerius tų, kam prireikus galėtumėte paskambinti; nepamirškite ir toli gyvenančių draugų.

  • Apgalvokite, kur nelaimės atveju bėgtumėte. Žinokite artimiausius išėjimus iš pastato, kuriame esate, taip pat turėkite jūsų vaikų mokyklos evakuacijos planą. Susitarkite, kur visa šeima susitiktumėte, pavyzdžiui, mokykloje ar bibliotekoje. Viena susitikimo vieta galėtų būti jūsų rajone, kita – tolėliau. Pareigūnai pataria retkarčiais su visa šeima nueiti į tas susitikimų vietas.

  • Pamąstykite, kaip galėtumėte padėti kitiems, įskaitant pagyvenusiuosius bei neįgaliuosius.

ĮVYKUS NELAIMEI. NEDELSKITE!

„Kai kilo gaisras, dauguma žmonių nepanikavo, jie tiesiog delsė, – prisimena jau minėtas Džošua. – Kai kurie nusprendė išjungti  kompiuterį ar ėjo prisipilti vandens į butelį. „Gal reikėtų palaukti“, – patarė vienas vyras.“ Nepaisydamas kitų neryžtingumo Džošua sušuko: „Turime tuoj pat eiti iš čia!“ Tuomet jo bendradarbiai atsipeikėjo ir nusekė paskui jį laiptais žemyn. „Jei kas pargrius, pakelkite ir judėkite toliau, – ragino Džošua. – Visi kartu išsigelbėsime!“

  • Gaisras. Per dūmus sunku matyti. Pasilenkite kuo žemiau ir skubėkite prie artimiausio išėjimo. Atminkite, kad gaisro metu žmonės dažniausiai žūva apsinuodiję dūmais. Palikite asmeninius daiktus. Vos kelios sekundės gali nulemti, ar liksite gyvas.

  • Žemės drebėjimas. Slėpkitės po tvirtu baldu arba atsistokite prie vidinės pastato sienos. Gali įvykti pakartotinių smūgių, tad kuo greičiau išeikite laukan ir pasitraukite toliau nuo pastatų. Gelbėtojai gal pasirodys tik po kelių valandų, todėl stenkitės suteikti pagalbą kitiems.

  • Cunamis. Jei vandens linija staiga atsitraukia, skubėkite į aukštesnę vietą. Smogus vienai bangai, tikėtina, jų bus ir daugiau, gal net didesnių.

  • Viesulas ar uraganas. Nieko nedelsdamas eikite į slėptuvę.

  • Potvynis. Nelikite apsemtame pastate. Nebraidykite ir nevažiuokite automobiliu per vandenį. Potvynio vandenyje neretai būna nuotekų bei įvairių nuolaužų, taip pat slypi kitų pavojų – atvirų kanalizacijos šulinių, nukritusių elektros laidų.

  • Ar žinote? Šešiasdešimties centimetrų gylio vandens srovė gali nunešti automobilį. Potvynio metu žmonės dažniausiai žūva bandydami važiuoti per tekantį vandenį.

  • Jei valdžia paskelbia evakuaciją, išvykite kuo skubiau! Praneškite draugams, kur esate, antraip jie galbūt rizikuos savo gyvybe ieškodami jūsų.

    Jei valdžia paskelbia evakuaciją, išvykite kuo skubiau!

  • Ar žinote? Kartais nelaimės metu geriau yra parašyti žinutę, nei skambinti.

  • Jei valdžia gyventojus įspėja likti namuose ar laikino prieglobsčio vietose, neikite į lauką. Cheminės, biologinės, branduolinės nelaimės atveju būkite pastate, išjunkite ventiliaciją ir užsandarinkite visas duris bei langus. Jei į aplinką pasklinda radiacija, slėpkitės žemiausioje pastato dalyje, taip būsite mažiau apšvitintas. Klausykitės televizijos ar radijo pranešimų. Kol nebus paskelbta, jog pavojus yra praėjęs, likite viduje.

 PO NELAIMĖS. IR TOLIAU RŪPINKITĖS SAUGUMU

Kad išvengtumėte ligų ir kitų pavojų, taikykite toliau pateiktus patarimus.

  • Apsistokite pas draugus, jeigu tik galite, o ne nukentėjusiųjų stovykloje.

  • Gyvenamoje vietoje palaikykite švarą.

  • Naudokitės saugos priemonėmis. Valydamas nuolaužas dėvėkite pirštines, tvirtus batus, šalmą, respiratorių. Saugokitės elektros laidų ir po pelenais slypinčių žarijų.

  • Laikykitės įprastos dienotvarkės, jei tai įmanoma. Vaikai tegu mato, kad išlaikote ramybę ir neprarandate vilties. Padėkite jiems ruošti pamokas, drauge žaiskite, renkite šeimos dvasinio ugdymo vakarus. Nesutelkite dėmesio į žiniasklaidos pasakojimus apie tragediją, savo nuoskaudų ar nerimo neišliekite ant šeimos narių. Neatsisakykite siūlomos pagalbos ir stenkitės padėti kitiems.

    Po nelaimės stenkitės laikytis įprastos dienotvarkės

  • Supraskite, kad nelaimių metu nuostoliai neišvengiami. Valdžia ir pagalbą teikiančios organizacijos gelbėja žmonių gyvybę, bet neturi tikslo kompensuoti visų nuostolių. Kad išgyventume, mums reikia švaraus vandens, maisto, drabužių ir pastogės (1 Timotiejui 6:7, 8).

  • Suvokite, jog patyrėte emocinę traumą, ir kreipkitės pagalbos. Dažniausiai tai pasireiškia, kai pirminis sukrėtimas jau būna praėjęs. Emocinės traumos požymiai – nerimas, liūdesys, nuotaikų kaita, nemiga, negalėjimas susikaupti, dirbti. Tuomet būtų naudinga pasikalbėti su artimais draugais.

Džošua liko gyvas per gaisrą darbovietėje, tačiau daugelis jo pažįstamų žuvo. Vyras sulaukė krikščionių vyresniųjų ir psichologų pagalbos. „Jie sakė, kad sielvartauti natūralu ir kad laikui bėgant žaizdos užgis, skausmas atlėgs, – prisimena Džošua. – Po šešių mėnesių pradėjau rečiau sapnuoti košmarus. Kiti simptomai vargino ilgiau.“

Ištikus nelaimei jaučiamės patyrę neteisybę. Kai kas klaidingai mano, jog dėl to kaltas Dievas. Taip pat dažną, kaip ir Džošuą, kamuoja kaltės jausmas, kad išsigelbėjo, o daugeliui kitų tai nepavyko. „Iki šiol svarstau, ar negalėjau išgelbėti daugiau žmonių. Tačiau mane guodžia tai, jog netrukus Dievas pasirūpins, kad žemėje klestėtų teisingumas ir būtų atitaisyta bet kokia skriauda. O kol kas džiaugiuosi kiekviena gyvenimo diena ir darau tai, kas mano valioje, kad gyvybė nenutrūktų“, – pasakoja Džošua (Apreiškimo 21:4, 5). *

^ pstr. 33 Plačiau apie tai, ką Dievas žada daryti ateityje, taip pat kodėl jis leidžia žmonėms kentėti, skaitykite knygoje Ko iš tikrųjų moko Biblija? (galima atsisiųsti iš svetainės jw.org).

Pasidomėkite

ATSIBUSKITE!

Ar šiandien Dievas baudžia žmoniją stichinėmis nelaimėmis?

Daugelio manymu, stichinės nelaimės — Dievo įrankis žmonėms sudrausminti. Kas apie tai rašoma Biblijoje?

BIBLIJA: KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

Ar stichinės nelaimės — Dievo bausmė?

Skaitykite, kokiais trimis bruožais pasižymi Dievo siųstos bausmės, minimos Šventajame Rašte.