Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sekime jų tikėjimu

Baigiamasis žodis

Baigiamasis žodis

„Trokštame, kad [...] imtumėte pavyzdį iš tų, kurie dėl tikėjimo ir kantrybės paveldi pažadus“ (HEBRAJAMS 6:11, 12).

1, 2. Kodėl tikėjimas yra būtinas? Pailiustruok.

TIKĖJIMAS. Tai nėra tik skambus žodis. Mums, krikščionims, tikėjimas — viena iš kertinių dorybių. Jeigu jo stokojame, privalome išsiugdyti. O jei esame išsiugdę, turime puoselėti ir saugoti.

2 Įsivaizduok, kad keliauji bekrašte dykuma. Esi mirtinai ištroškęs. Ir štai užtinki vandens. Tokioje kelionėje tai didžiausia vertybė. Prisipili jo ir saugai nuo saulės kaitros. Atsargų turi užtekti iki galėsi jas papildyti, antraip kelionė baigsis liūdnai. Pasaulis, kuriame gyvename, yra nyki dykuma, ir tyras tikėjimas, kaip tas vanduo, — retenybė. Jį reikia saugoti, kad neišgarintų jokia kaitra, taip pat nuolat papildyti atsargas. Kaip neišgyventume be vandens, taip ir dvasinės gyvybės neišsaugosime, jei neturėsime tikėjimo (Rom 1:17).

3. Kaip Jehova padeda mums ugdytis tikėjimą ir kokius uždavinius turėtume sau užsibrėžti?

3 Jehova irgi žino, kad tikėjimas jo tarnams gyvybiškai svarbus, ir supranta, kaip nelengva tokiame pasaulyje jį išsiugdyti ir išsaugoti. Dėl to jis pasirūpino, kad senovėje gyvenusių tikėjimo vyrų ir moterų istorija nenueitų į užmarštį, kad galėtume iš jų mokytis. Apaštalas Paulius rašė: „Trokštame, kad [...] imtumėte pavyzdį iš tų, kurie dėl tikėjimo ir kantrybės paveldi pažadus“ (Hbr 6:11, 12). Jehovos organizacija irgi nuolat ragina mus sekti tvirto tikėjimo pavyzdžiais, kokius aptarėme šios knygos puslapiuose. Tad užsibrėžkime sau tokius uždavinius: 1) stiprinti tikėjimą ir 2) puoselėti būsimojo gyvenimo viltį.

4. Ko siekia Šėtonas ir kodėl neturėtume nuogąstauti?

4 Stiprink savo tikėjimą. Didysis Dievo priešininkas siekia tavo tikėjimą sužlugdyti. Jis daro viską, kad žemėje tikėjimo nebeliktų nė lašo. Šėtonas iš tikrųjų grėsmingas priešas, daug galingesnis už mus. Bet nereikėtų pernelyg nuogąstauti. Jehovos, mūsų draugo ir gynėjo, galia neprilygstama. Jis padės laimėti tikėjimo kovą, tik turime kliautis jo pagalba. „Priešinkitės Velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“, — rašoma Biblijoje (Jok 4:7). Kasdien skirkime laiko tam, kas mūsų tikėjimą stiprina ir ugdo.

5. Kaip senovėje Dievo tarnai išsiugdė tikėjimą?

5 Senovėje gyvenę Dievo tarnai, apie kuriuos kalbėjome šioje knygoje, negimė tikintys. Tikėjimas, kaip byloja jų gyvenimas, yra Jehovos šventosios dvasios vaisius (Gal 5:22, 23). Jie meldė Jehovą pagalbos  ir buvo išklausyti. Dievas jų tikėjimą nuolat stiprino. Sekime tų Dievo tarnų pavyzdžiu. Niekada nepamirškime, kad Jehova dosniai išlieja mums savosios dvasios, jeigu jos prašome ir darome visa, kas nuo mūsų priklauso (Lk 11:13).

6. Kaip iš Biblijos pasakojimų gauti daugiausia naudos?

6 Šioje knygoje aptarėme tik keletą išskirtinio tikėjimo pavyzdžių. Biblijoje jų yra daug daugiau. (Perskaityk Hebrajams 11:32.) Kiekviena istorija ypatinga. Kai skaitai apie tuos tikėjimo vyrus ir moteris, neskubėk, įsigilink. Skirk laiko panagrinėti kontekstą, istorines detales. Tai padės įsijausti į jų situaciją. Įsitikinsi, kad jie buvo tokie pat žmonės kaip mes, patyrė panašių sunkumų (Jok 5:17). Skaitydamas, kaip senovėje Dievo tarnai liko tvirti susidūrę su visokiais išmėginimais, sustiprinsi ir savąjį tikėjimą.

7—9. a) Kaip, tavo manymu, būtų jautęsi senovės Dievo tarnai gavę tokias užduotis kaip mes šiandien? b) Kodėl tikėjimas neatsiejamas nuo darbų?

7 Jei norime savo tikėjimą sutvirtinti, turime daryti ir tam tikrus darbus. Juk Biblijoje sakoma: „Tikėjimas be darbų negyvas“ (Jok 2:26). Tik pagalvok, kaip tie senovės Dievo tarnai būtų džiaugęsi gavę užduotis, kokias nuo Jehovos šiandien gauname mes!

8 Štai Abraomas iš akmenų pasistatęs paprastą aukurą Jehovą garbino tiesiog laukuose. Ir daugelį Dievo pažadų jis matė „tik iš tolo“. O jeigu jis būtų galėjęs Dievą šlovinti išvien su didžiule brolija, kokią turime šiandien? Jam tikrai būtų buvę smagu dalyvauti sueigoje ar kokiame dideliame teokratiniame sambūryje ir klausytis, kaip aiškinamos Dievo pranašystės. (Perskaityk Hebrajams 11:13.) O kaip Elijas? Jis gyveno nuožmaus, nuo Jehovos atsimetusio karaliaus dienomis. Kiek drąsos jam reikėjo vykdyti Jehovos valią ir nubausti Baalo pranašus mirtimi! Elijas, aišku, būtų daug mieliau ėjęs pas žmones su taikinga, paguodos ir vilties kupina žinia. Be abejo, visi ano meto Jehovos tarnai būtų noriai ėmęsi tokios tarnystės, kokią šiandien einame mes.

9 Taigi stiprinkime savo tikėjimą uoliai vykdydami Jehovos valią. Sekime Abraomo, Elijo ir kitų senovėje gyvenusių Dievo tarnų pavyzdžiu. Tada, kaip minima šios knygos pratarmėje, jie taps mums artimi, tarsi pažinotume asmeniškai. O ateityje ir pažinosime.

10. Koks džiaugsmas laukia naujajame pasaulyje?

10 Puoselėk būsimojo gyvenimo viltį. Ištikimiems Dievo tarnams stiprybės visada teikė ir būsimojo gyvenimo viltis. O tau?  Ar jau įsivaizduoji, kaip pasitinki teisiuosius, prikeltus iš mirties? Kiek bus tada džiaugsmo! (Perskaityk Apaštalų darbų 24:15.) Gal net žinai, kokius klausimus jiems užduosi?

11, 12. Ko naujajame pasaulyje norėtum paklausti a) Abelio? b) Nojaus? c) Abraomo? d) Rūtos? e) Abigailės? f) Esteros?

11 Kai sutiksi Abelį, argi nebus įdomu sužinoti, kaip atrodė jo tėvai? Gal pasiteirausi, ar neteko jam kalbėtis su kerubais, saugojusiais įėjimą į Edeno sodą? O ko paklausi Nojaus? Kokių, pavyzdžiui, jis patyrė sunkumų statydamas laivą? Gal puolusių angelų palikuonys jam grasino? Kaip jis ilgus mėnesius laive sugebėjo pasirūpinti tokia daugybe gyvūnų? Sutikęs Abraomą turbūt prašysi papasakoti, iš kur jis sužinojo apie Jehovą — ar tikrai iš Semo? Taip pat ar sunku buvo palikti Ūrą?

12 Pagalvok ir ko paklausi senovės moterų. Kas paskatino Rūtą prisidėti prie Jehovos garbintojų? Ar Abigailė bijojo pasakyti Nabalui, kad padėjo Dovydui? Kaip susiklostė Esteros ir Mordechajo tolesnis gyvenimas?

13. a) Ką norėsi papasakoti prikeltiesiems? b) Kaip jautiesi žinodamas, kad ateityje susitiksi su senovės laikų Dievo tarnais?

13 Aišku, tie žmonės daug ko norės paklausti ir tavęs. Turbūt su entuziazmu jiems pasakosi, koks buvo gyvenimas paskutinėmis dienomis ir kaip tokiais sunkiais laikais Jehova savo tautą laimino. Jiems, be abejo, bus įdomu sužinoti, kaip Jehova ištesėjo visus savo pažadus. Dabar su senovėje gyvenusiais Dievo tarnais susitinkame tik Biblijos puslapiuose, pasitelkę vaizduotę. O kai į žemę sugrįš rojus, galėsime bendrauti su jais akis į akį. Stenkis jau šiandien kuo geriau juos pažinti. Sek jų tikėjimu. Ir tegul tavo tarnystė Dievui tęsiasi visą amžinybę kartu su tais, kurie netrukus bus artimi tavo draugai!