Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sekime jų tikėjimu

 PENKTAS SKYRIUS

Kilni moteris

Kilni moteris

1, 2. a) Kokio darbo Rūta ėmėsi? b) Ką Rūta patyrė pasirinkusi Jehovą savo Dievu?

RŪTA pasilikusi vienui viena Betliejaus laukuose. Apylinkes gaubia sutemos ir pjovėjai po ilgos darbo dienos traukia visi aukštyn, miestelio vartų link. O ji nepailsdama pluša — kultuvu ar lazda priklaupusi kulia miežius. Juos rinko nuo pat ankstaus ryto ir dabar turbūt yra pavargusi, maudžia visus raumenis. Tačiau moteris patenkinta. Diena buvo gera, geresnė nei galėjo tikėtis.

2 Kaip pasisuks šios jaunos našlės gyvenimas? Ji susibičiuliavo su savo anyta Noome ir prisiekė jos nepalikti, tad abi atkeliavo iš Moabo į Izraelį. Moteris apsisprendė tarnauti tikrajam Dievui, Jehovai. Netrukus ji patyrė, kaip Dievas rūpinasi beturčiais ir svetimšaliais. Kai kurie izraelitai, branginantys Dievo įstatymą, parodė šiai kitatautei nuoširdų gerumą ir tai atgaivino jai širdį.

3, 4. a) Kaip Boazas pakėlė Rūtai dvasią? b) Kuo Rūtos pavyzdys vertingas mums?

3 Ypač maloningas Rūtai buvo turtingas pagyvenęs izraelitas vardu Boazas. Rūtai atėjus į jo laukus rinkti varpų, jis tėviškai ja pasirūpino. Žinodamas apie ištikimą Rūtos meilę anytai, apie jos tvirtą tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, vyriškis negailėjo gero žodžio. Kokį pakylėjimą ji jautė Boazo patikinta, jog ne veltui glaudžiasi po Jehovos sparnu! (Perskaityk Rūtos 2:11-14.)

4 Vis dėlto, kas laukia priešakyje, Rūta nežino. Ji neturi nei vyro, nei vaikų — nelengva vienai nešti gyvenimo naštą ir dar pasirūpinti senyva Noome. Ar užteks vien to, ką surenka svetimuose laukuose? O kai pati sulauks žilos  senatvės, — kas ja pasirūpins? Suprantama, tokios mintys galėjo suktis jos galvoje. Nerimas dėl pragyvenimo daugelį slegia ir šiandien, ekonominių krizių laikais. Ištversime, jei seksime Rūtos pavyzdžiu ir tvirtai laikysimės tikėjimo.

Tikra šeima

5, 6. a) Kaip Rūtai sekėsi pirmąją miežių rinkimo dieną? b) Kokia buvo Noomės reakcija?

5 Miežių Rūta prikūlė maždaug efą, tai yra 22 litrus. Nemenkas kiekis! Grūdai galėjo sverti apie 14 kilogramų. Susėmusi juos į skepetą ir užsikėlusi ant galvos, ji patraukė į Betliejų. Namo pareina tik saulei nusileidus (Rūt 2:17).

6 O namuose mylimos marčios laukia Noomė. Išvydusi, kiek miežių marti pririnko, Noomė džiaugiasi ir labai stebisi. Rūta dar parnešė nuo pietų atlikusio maisto ir abi moterys pasistiprina. Anyta jos pasiteirauja: „Kur rinkai šiandien? Kur darbavaisi? Tebūna palaimintas tas, kuris buvo tau geraširdiškas!“ (Rūt 2:19) Noomė įžvalgi — matydama visa, ką Rūta parnešė, supranta, kad kažkas ja dosniai pasirūpino.

7, 8. a) Kodėl Noomė Boazo gerumą vertino kaip dovaną nuo Jehovos? b) Iš ko dar matyti Rūtos ištikima meilė Noomei?

7 Tada moterys ėmė šnekėtis. Rūta papasakojo Noomei apie Boazo kilniaširdiškumą. Anyta susijaudinusi tarė: „Telaimina jį Viešpats, kurio malonė nepaliko nei gyvųjų, nei mirusiųjų!“ (Rūt 2:20) Dosnumo savo tautą mokė pats Jehova, tad Noomė Boazo gerumą vertino kaip Jehovos dovaną. Ji taip pat neabejojo, kad geriesiems Dievas atlygina — to Boazui ir palinkėjo. * (Perskaityk Patarlių 19:17.)

8 Kai Rūta pasakė, kad Boazas leido jai ir toliau ateiti į jo laukus rinktis miežių ir pasiūlė laikytis prie jo tarnaičių, Noomė apsidžiaugė: „Gerai, mano dukterie, nes, būdama kartu su jo tarnais, nebūsi užgauliojama kitame lauke.“ Nuo tada „Rūta laikėsi prie Boazo tarnų iki baigėsi miežių ir kviečių pjūtis“. Rašoma, kad ji „pasiliko prie anytos“  (Rūt 2:22, 23). Rūtos prisirišimas prie Noomės, jos ištikima meilė skatina ir mus pamąstyti, ar branginame savo šeimą ir ištikimai palaikome namiškius. Jehova mūsų meilės darbus, be abejo, mato.

Rūtos ir Noomės pavyzdys primena mums, jog turime branginti savo šeimą.

9. Ko pasimokome iš Rūtos ir Noomės tarpusavio santykių?

9 Netekusios artimųjų, Rūta ir Noomė liko tik dviese. Daugeliui gali atrodyti, kad tokia padėtis visai apgailėtina. Jų manymu, žmonės negali būti laimingi be šeimos — be vyro, žmonos, vaikų. Tačiau Rūtos ir Noomės pavyzdys rodo, kad laimę lemia šilti tarpusavio santykiai, meilė, gerumas. Galima sakyti, Noomė ir Rūta buvo tikra šeima, nes jos nuoširdžiai viena kitą mylėjo, viena kita rūpinosi. O tu ar brangini savo šeimą? Štai Jėzus savo sekėjus patikino, kad netgi bešeimiai gali rasti šeimą krikščionių bendruomenėje (Mk 10:29, 30).

Rūta ir Noomė buvo tikros draugės

„Vienas mūsų atpirkėjų“

10. Kaip Noomė norėjo Rūtai padėti?

10 Kaip jau minėjome, per miežiapjūtę ir rugiapjūtę (balandžio—birželio mėnesiai pagal mūsų kalendorių) Rūta rinko varpas Boazo laukuose. Bėgo dienos, o Noomei ramybės vis nedavė mintis, kaip pasirūpinti savo mylima marčia. Anksčiau ji buvo įsitikinusi, jog Izraelyje Rūtai kito vyro nesuras (Rūt 1:11-13). Bet dabar Noomei nuojauta kužda, kad galbūt kažkas ir pavyks. Ir štai Rūtai ji taria: „Mano dukterie, argi neturėčiau paieškoti židinio, kuriame būtumei laiminga?“ (Rūt 3:1) Anuomet pagal paprotį sutuoktinį vaikams parinkdavo tėvai, o Noomė Rūtai buvo tarytum motina. Ji norėjo rasti Rūtai namus, kuriuose ši būtų laiminga, viskuo aprūpinta, saugi. Ką tad Noomė sugalvojo?

11, 12. a) Kokį įstatymą Noomė turėjo omenyje kalbėdama apie atpirkėją? b) Kaip Rūta reagavo į anytos pasiūlymą?

11 Dar tądien, kai Rūta pirmą kartą sutiko Boazą, Noomė paaiškino, kad jis yra jų giminaitis, vienas iš atpirkėjų  (Rūt 2:20). Kas tas atpirkėjas? Dievo įstatymas globojo skurstančias, našlaujančias, vargų prispaustas šeimas. Pavyzdžiui, Įstatyme buvo numatyta, kaip išsaugoti vyro giminės liniją, jeigu jis mirtų bevaikis. Našlę vesdavo mirusiojo brolis — atpirkėjas, — kad ši galėtų susilaukti palikuonio ir jos mirusio vyro šeimos vardas neišnyktų, o paveldas nepereitų kitai šeimai * (Įst 25:5-7).

12 Noomė marčiai išdėstė savo sumanymą. Išgirdusi anytos pasiūlymą Rūta tikriausiai labai nustebo. Izraelio įstatymo ji dar gerai neišmanė, o ir žydų papročiai buvo svetimi. Tačiau Noomę ji labai gerbė ir atidžiai jos išklausė. Anytos patarimas galėjo atrodyti nekuklus. Kita jos vietoje gal net būtų pasijautusi stumiama į keblią, žeminančią padėtį. Bet Rūta su Noomės siūlymu nuolankiai sutiko: „Visa, ką sakai, padarysiu!“ (Rūt 3:5)

13. Ko pasimokome iš Rūtos apie santykius su vyresnio amžiaus žmonėmis? (Taip pat skaityk Jobo 12:12.)

13 Jaunuoliams kartais atrodo, kad vyresnioji karta nelabai supranta šiuolaikinio jaunimo problemų. Tad jie ne visada linkę klausyti, ką pataria brandesnio amžiaus  žmonės, nors šie ir labiau patyrę. Rūtos pavyzdys vis dėlto mums primena, kad vyresnių žmonių, kurie mus myli ir mumis rūpinasi, išminties žodžio paklausyti verta. (Perskaityk Psalmyno 71:17, 18.) Dabar pažiūrėkime, koks buvo Noomės sumanymas ir ką Rūta laimėjo jos paklausiusi.

Klojime

14. Kur ir kokiam tikslui įrengdavo grendymus?

14 Noomės pamokyta, Rūta vakare nueina prie klojimo, kitaip sakant, kietai suplūkto grendymo javams kulti ir vėtyti. Tokia aikštelė paprastai būdavo įrengta ant kalnelio ar atšlaitėje, kur pučia stipresni vėjai, ypač vakarop. Vėtytojai šakėmis ar semtuvais mesdavo javus į viršų ir vėjas pelus nupūsdavo į šalį, o grūdai subyrėdavo ten pat ant grendymo.

15, 16. a) Papasakok, kas vyko klojime, kai Boazas baigė darbus. b) Kada Boazas pastebėjo Rūtą?

15 Saulė jau keliauja horizonto link ir darbai eina į pabaigą. Vėtytojai, prižiūrimi Boazo, vis dar pluša. Rūta stengiasi likti nepastebėta ir laukia, kol viskas nurims. Iki soties privalgęs Boazas atsigula šalia miežių krūvos. Matyt, šeimininkai per naktį saugodavo javus nuo vagių ir plėšikų. Rūta kantriai laukia, kol Boazas įsitaiso nakčiai.

 16 Moteris tyliai prieina prie kietai įmigusio vyro. Širdis krūtinėje daužosi, nerimsta. Tada, kaip Noomė ir buvo prisakiusi, atkloja jam kojas, atsigula šalia ir laukia. Prailgsta kiekviena minutė. Galiausiai, apie vidurnaktį, sužvarbęs Boazas prabunda. Kiek kilsteli, matyt, norėdamas užsikloti, ir apstulbsta: prie kojų guli moteris (Rūt 3:8).

17. Kas liudija, kad Rūta neturėjo nedorovingų ketinimų?

17 „Kas tu?“ — klausia Boazas. „Tavo tarnaitė Rūta“, — nedrąsiai atsiliepia moteris. „Uždenk drabužiu savo tarnaitę, nes esi atpirkėjas“, — prašo ji (Rūt 3:9). Kai kurie šiuolaikiniai biblistai Rūtos veiksmuose ir žodžiuose mėgina įžvelgti seksualinę potekstę. Tačiau negalima ignoruoti dviejų svarbių dalykų. Pirma, Rūtos elgesį sąlygojo papročiai, apie kuriuos šiandien mažai ką težinome. Todėl dabar sunku juos objektyviai įvertinti, juolab kad ir moralės normos šiuolaikinėje visuomenėje labai smukusios. Antra, kad Rūtos elgesys buvo visiškai tyras, vertas pagyrimo, byloja ir Boazo reakcija.

Rūtos ketinimai buvo visiškai tyri

18. Už kokius du ištikimybės darbus Boazas pagyrė Rūtą?

18 Išgirdus švelnų, malonų Boazo atsakymą, Rūtai atlėgsta. „Būk Viešpaties palaiminta, mano dukterie! — sako jis. — Antrasis tavo ištikimybės darbas viršija pirmąjį, nes tu nebėgiojai paskui jaunesnius vyrus, ar jie būtų vargšai, ar turtingi“ (Rūt 3:10). Pirmasis Rūtos „ištikimybės darbas“ — tai visa, ką ji padarė dėl Noomės, — atlydėjo anytą iš paties Moabo, nuoširdžiai ja rūpinosi. Dabar Boazas iškelia jos antrą kilnų poelgį. Kadangi pati buvo jauna, Rūta galėjo žvalgytis jauno vyro, kad ir neturtingo. Tačiau ji norėjo ne tik padaryti gera Noomei, bet ir išsaugoti jos mirusio sutuoktinio vardą tautoje. Toks moters elgesys Boazui padarė didelį įspūdį.

19, 20. a) Kodėl Boazas negalėjo iškart vesti Rūtos? b) Kaip Boazas parodė kilniaširdiškumą ir supratingumą?

19 Boazas tęsia: „Mano dukterie, nesibaimink! Visa, ką sakai, padarysiu, nes visa miesto taryba žino, kad esi kilni  moteris“ (Rūt 3:11). Boazas mielai sutiko vesti Rūtą. Ko gero, net nenustebo prašomas tapti atpirkėju. Tačiau jis žino, kad yra dar vienas atpirkėjas, artimesnis Noomės vyro giminaitis. Norėdamas, kad viskas būtų daroma teisingai ir nešališkai, Boazas pažada rytoj pat su juo susitikti ir pasiūlyti jam atlikti atpirkėjo pareigą.

Maloningu, pagarbiu elgesiu Rūta pelnė kilnios moters vardą.

20 Boazas Rūtai sako pasilikti iki ryto, o į namus grįžti dar su tamsa, kad niekas nepamatytų. Šitaip jis siekė apsaugoti tiek Rūtos, tiek savo gerą vardą. Boazas nenorėjo duoti pagrindo kalboms, esą jie pasielgė nedorovingai. Rūta vėl atsigula jam prie kojų, dabar ji jaučiasi daug ramiau. Dar rytui neišaušus Boazas atsikelia, dosniai atseikėja Rūtai miežių ir ji grįžta į Betliejų. (Perskaityk Rūtos 3:13-15.)

21. Kaip Rūta pelnė kilnios moters vardą ir kaip galime sekti jos pavyzdžiu?

21 Kaip gera Rūtai buvo išgirsti Boazo žodžius, kad žmonių akyse ji pelnė kilnios moters vardą! Visi matė, kaip nuoširdžiai ji stengiasi pažinti Dievą Jehovą ir laikytis jo įsakymų. Rūta, be to, maloniai ir pagarbiai elgėsi ne tik su anyta, bet ir su visais jos tautiečiais, noriai prisitaikė prie vietinių jai nepažįstamų papročių ir kultūros. Jei ir mes elgsimės maloniai su kitos kultūros žmonėmis ir gerbsime jų papročius, kaip ir Rūta pelnysime gerą reputaciją.

Radusi šeimos židinį

22, 23. a) Kokią simbolinę reikšmę galėjo turėti Boazo dovana? (Atkreipk dėmesį į išnašą.) b) Ką Noomė patarė Rūtai?

22 Noomė namuose nekantriai laukia Rūtos, jai rūpi, ką pasakė Boazas. Šiai parėjus iškart klausia: „Kaip tau sekasi, mano dukterie?“ Noomė nori žinoti, gal jau metas ruoštis vestuvėms. Rūta nedelsdama papasakoja, kaip viskas klojosi. Be to, paduoda Noomei dosnią miežių dovaną nuo Boazo (Rūt 3:16, 17). *

 23 Noomė pataria marčiai likti namie ir neiti į laukus rinkti javų. Rūtą ji patikina: „Tas žmogus nieku būdu nenurims, kol šiandien pat neužbaigs reikalo“ (Rūt 3:18).

24, 25. a) Kas rodo, kad Boazas buvo teisingas, nesavanaudiškas žmogus? b) Kaip Jehova Rūtai atlygino?

24 Noomė nė kiek neklydo. Boazas nedelsdamas nuėjo prie miesto vartų, kur paprastai rinkdavosi vyresnieji, ir laukė, kol ateis anas artimesnis Rūtos vyro giminaitis. Liudininkų akivaizdoje jis pasiūlė jam tapti atpirkėju ir vesti Rūtą. Tačiau šis atsisakė: „Negaliu atpirkti žemės dėl savęs, nes pakenkčiau savo paties paveldui.“ Tada tų pačių liudininkų akivaizdoje Boazas pareiškė norįs tapti atpirkėju — perimti mirusio Noomės vyro Elimelecho turtą ir vesti Rūtą, Elimelecho sūnaus Machlono našlę, „kad būtų įamžintas mirusiojo vardas jo pavelde“ (Rūt 4:1-10). Koks teisingas ir nesavanaudiškas žmogus!

25 Rūta ištekėjo už Boazo. Jehova „leido jai tapti nėščiai, ir ji pagimdė sūnų“. Betliejaus moterys laimino Noomę ir gyrė Rūtą, kad ji „geresnė negu septyni sūnūs“. Kaip rodo istorija, Rūtos sūnus buvo didžiojo karaliaus Dovydo senelis, o iš Dovydo linijos gimė pats Jėzus Kristus (Rūt 4:11-22; Mt 1:1). *

Jehova Rūtą didžiai pagerbė — iš jos kilo Mesijas

26. Ką mums primena Rūtos ir Noomės pavyzdys?

26 Palaiminta buvo ne vien Rūta, bet ir Noomė. Ji padėjo Rūtai auginti sūnų, mylėjo jį tarsi savo. Šių moterų gyvenimas — gyvas priminimas, kaip dosniai Jehova atlygina tiems, kurie nesibodi sunkaus darbo, kad pasirūpintų savaisiais, ir kurie ištikimai jam tarnauja drauge su jo išrinktąja tauta. Tokių ištikimų žmonių, kaip Boazas, Noomė, Rūta, Dievas niekada nepamirš.

^ pstr. 7 Pasak Noomės, Jehova maloningas ne vien gyviesiems, bet ir mirusiesiems. Ji buvo netekusi vyro ir abiejų sūnų. Rūta taip pat našlavo. Aišku, tie vyrai būtų norėję, kad jų mylimomis moterimis kas nors pasirūpintų. Tad kiti darydami gera Noomei ir Rūtai, galima sakyti, darė gera ir jiems.

^ pstr. 11 Teisę vesti našlę ir paveldėti mirusiojo turtą pirmiausia turėjo vyro broliai. Jeigu jos nevesdavo nė vienas iš brolių, ta teisė pereidavo kitam artimiausiam giminaičiui (Sk 27:5-11).

^ pstr. 22 Boazas davė Rūtai šešis nežinomo svorio saikus miežių. Čia galima įžvelgti sąsają su šabo poilsiu. Kaip po šešių darbo dienų ateidavo šabo poilsis, taip ir Rūtos našlystės vargų dienos netrukus baigsis atilsiu vyro namuose. Kita vertus, tie šeši saikai — tarkim, šeši pilni semtuvai — galėjo būti kiekis, kokį Rūta pajėgė panešti, ir simbolinės reikšmės neturėjo.

^ pstr. 25 Rūta yra viena iš penkių moterų, įtrauktų į Jėzaus kilmės sąrašą. Tarp jų, beje, yra ir Boazo motina Rahaba (Mt 1:3, 5, 6, 16). Ji, kaip ir Rūta, nebuvo izraelitė.