1, 2. Kokiu darbu buvo užimta Nojaus šeima ir ką jai teko ištverti?

NOJUS atsitiesia, pramankština įskaudusius raumenis ir prisėda pailsėti ant storo rąsto. Jo akys įdėmiai nužvelgia priešais kylantį statinį — didžiulį medinį laivą. Ore tvyro aitrus karštos dervos kvapas, aplink tik pokši, kaukši, dunksi. Tai Nojaus sūnūs darbuojasi milžiniškame rąstų labirinte. Šalia triūsia marčios ir brangi žmona. Darbai vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Nors nemažai padaryta, dar tikrai yra ką veikti.

2 Krašto gyventojai laiko juos kvailiais. Kuo aukščiau kyla laivo sienos, tuo garsiau skamba juokas — niekas netiki, kad visą žemę apsems vanduo. Nojaus skelbiama žinia apie artėjančią nelaimę žmonėms atrodo absurdiška, gryniausias prasimanymas. Jiems galvoje netelpa, kaip žmogus gali dėl tokios kvailystės vėjais leisti savo paties ir visos šeimos gyvenimą. Tačiau Jehovai Nojus labai brangus.

3. Kokia prasme Nojus „ėjo su Dievu“?

3 Dievo Žodyje rašoma, kad Nojus „ėjo su Dievu“. (Perskaityk Pradžios 6:9.) Aišku, Dievas nenusileido į žemę, nei Nojus pakilo į dangų. Tiesiog šis vyras besąlygiškai Dievui pakluso, labai jį mylėjo, jųdviejų ryšys buvo itin glaudus. Net praėjus keliems tūkstančiams metų apaštalas Paulius apie Nojų rašė: „Tikėjimu jis pasmerkė pasaulį“ (Hbr 11:7). Ką tai reiškia? Ir kaip mes galime sekti Nojaus tikėjimo pavyzdžiu?

Doras žmogus sugedusiame pasaulyje

4, 5. Kodėl Nojaus dienomis įsigalėjo blogis?

4 Pasaulis, kuriame gyveno Nojus, sparčiai ritosi žemyn. Jau jo prosenelio Henocho dienomis žmonija buvo sugedusi. Henochas, irgi ėjęs su Dievu, pranašavo, jog Dievas  ruošiasi bedievių pasauliui įvykdyti nuosprendį. O Nojaus dienomis blogis įsigalėjo dar labiau. „Dievo akyse žemė buvo pagedusi ir pilna smurto“ (Pr 5:22; 6:11; Jud 14, 15). Kodėl viskas krypo tokia negera linkme?

5 Didžiulė blogybė įsisuko į dvasinių Dievo sūnų šeimą. Iš pradžių vienas iš angelų atsimetė nuo Jehovos ir tapo Dievo priešininku — Šėtonu. Jis apšmeižė Dievą ir į nuodėmę įvėlė Adomą su Ieva. Tačiau Nojaus dienomis neklusnumo keliu patraukė ir daugiau angelų. Palikę savo dangiškąsias buveines jie nužengė į žemę žmogaus pavidalu ir ėmė sau į žmonas gražias moteris. Tie įžūlūs, nedori angelai žmonėms darė pražūtingą įtaką (Pr 6:1, 2; Jud 6, 7).

6. Kokią įtaką visuomenei darė žemėje gimę milžinai ir ką Jehova nusprendė padaryti?

6 Iš nenatūralios angelų ir žemės moterų sąjungos gimę hibridai buvo tikri milžinai, labai stiprūs. Hebrajiškai jie vadinami nefilim, išvertus „smogikai“. Tie gigantai alsavo smurtu ir neapykanta. Biblijoje rašoma: „Viešpats matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta.“ Tad nenuostabu, jog Dievas nusprendė aną nedorą santvarką sunaikinti ir net nustatė, kada tai padarys — po 120 metų. (Perskaityk Pradžios 6:3-5.)

7. Kodėl Nojui ir jo žmonai auginti vaikus buvo nelengva?

 7 Kai Nojui buvo per 500 metų, jam gimė trys sūnūs — Semas, Chamas ir Jafetas. * Aišku, užauginti dorą šeimą tokiame sugedusiame pasaulyje nebuvo lengva. Bet Nojus turėjo gerą žmoną ir bendromis pastangomis jiems pavyko. Pora, be abejo, saugojo savo berniukus, kad aplinkiniai nepadarytų jiems blogos įtakos. Paprastai jaunuoliai žavisi visokiais stipruoliais ir galiūnais, o angelų palikuonys kaip tik tokie ir buvo. Vaikų nuo pasaulio neatitversi, tad Nojui su žmona reikėjo mokyti savo atžalas, kad Jehova smurto nekenčia ir kad nuožmi, maištinga visuomenė skaudina Dievui širdį (Pr 6:6).

Nojus su žmona turėjo saugoti savo vaikus nuo blogos įtakos

8. Kuo sektinas Nojaus ir jo žmonos pavyzdys?

8 Šiandien tėvams nė kiek ne lengviau — pasaulis, kaip ir anuomet, kupinas smurto ir maišto dvasios. Net filmukai ar žaidimai vaikams dažnai būna smurtinio turinio. Kad vaikas neužsikrėstų plintančia bedievybės infekcija, tėvai turi kaip įmanydami stiprinti jo moralinį imunitetą. Tegul jo širdį saugo tiesa. Padėkite jam gerai pažinti Dievą. Tebūna tvirtai įsitikinęs, kad Jehova yra taikos Dievas ir netrukus nušluos nuo žemės blogį (Ps 11:5; 37:10, 11). Ir sugedusiame pasaulyje mūsų jaunuoliai gali užaugti dorais žmonėmis, panašiai kaip Nojaus sūnūs. Šie Dievui atsidavę vyrai vėliau ir žmonas išsirinko dievobaimingas.

„Statykis laivą“

9, 10. a) Kokia žinia pakeitė Nojaus gyvenimą? b) Kokių nurodymų Jehova davė Nojui dėl laivo statybos ir paskirties?

9 Vieną dieną Nojaus gyvenimas pakrypo netikėta vaga. Į jį prabilo Dievas ir pranešė ketinąs siųsti pasauliui pražūtį. Jehova Nojui nurodė: „Statykis laivą iš gofero medžių“ (Pr 6:14).

10 Nojaus laivas nebuvo toks, kokius mes įpratę matyti. Jis neturėjo nei stiebo, nei burių, nei laivavirvių. Tai buvo tiesiog milžiniška dėžė. Jehova davė Nojui tikslius laivo matmenis, nurodė kai kurias konstrukcijos ypatybes, liepė  iš vidaus ir iš išorės padengti derva. Tada pasakė: „Užliesiu tvano vandenimis žemę po dangumi [...]. Visa, kas žemėje, pražus. Bet su tavimi sudarysiu sandorą. Tu, tavo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos įlipsite į laivą.“ Į laivą taip pat reikėjo suvesti nemažai gyvūnų. Tvanui prasidėjus tai bus vienintelė saugi vieta žemėje! (Pr 6:17-20)

Darbuojasi visa Nojaus šeima

11, 12. Su kokiu nusistatymu Nojus ėmėsi jam pavestos užduoties?

11 Nojaus laukė didžiulis darbas. Statinys turėjo būti milžiniškas — maždaug 133 metrų ilgio, 22 metrų pločio ir 13 metrų aukščio. Didesnio medinio laivo nėra buvę iki pat šiandien. Tačiau Nojus nepabūgo, užduoties ėmėsi noriai ir darė viską, kaip nurodyta, nemėgino sau darbo palengvinti. „Kaip Dievas buvo jam įsakęs, taip jis ir padarė“ (Pr 6:22).

12 Laivo statyba truko ne vieną dešimtmetį, gal keturis ar penkis. Kiek medžių teko prikirsti, kiek priruošti rąstų, pritašyti ir suleisti sijų! Laivas turėjo būti trijų denių, arba trijų aukštų. Jame reikėjo įrengti daug patalpų, duris šone, uždengti stogą, tikriausiai su nuolydžiu, kad nubėgtų vanduo, o pastogėje palikti atviras angas (Pr 6:14-16).

13. Kodėl skelbti perspėjimą apie artėjantį tvaną Nojui buvo nelengva?

13 Bėgo metai. Nojus su šeima vieningai darbavosi ir laivas pamažu kilo aukštyn. Tačiau, ko gero, ne statybos jiems buvo sunkiausia užduotis. Nojų apaštalas Petras vadina „teisumo skelbėju“. (Perskaityk 2 Petro 2:5.) Taigi to meto sugedusiai visuomenei Nojus drąsiai skelbė, kad jos laukia pražūtis. Kaip žmonės reagavo? Anot paties Jėzaus Kristaus, jie nesusimąstė, nekreipė dėmesio į Nojaus žodžius. Toliau gyveno įprastą gyvenimą — „valgė ir gėrė, vedė ir tekėjo“ — ir nesuko sau galvos (Mt 24:37-39). Iš Nojaus ir jo šeimos daugelis, aišku, šaipėsi, kai kurie tikriausiai grasino ar net mėgino susidoroti.

Žmonės matė, kad Dievas Nojų laimina, tačiau vis tiek netikėjo ir šaipėsi iš jo skelbiamos žinios

14. Ko pasimokome iš Nojaus šeimos?

14 Nors pasaulis Nojaus darbą niekino, laikė visiška kvailyste, jis rankų nenuleido. Nojui su šeima tuo metu svarbiausia buvo užbaigti statyti laivą ir niekas nuo to tikslo jų neatitraukė. Sekime tos dievobaimingos šeimos pavyzdžiu, juk gyvename paskutinėmis šios sugedusios santvarkos  dienomis (2 Tim 3:1). Jėzus sakė, kad, panašiai kaip Nojaus dienomis, „taip bus ir Žmogaus Sūnui čia esant“. Tad nesistebėkime, kad pasaulis abejingas žiniai apie Dievo Karalystę, nebijokime, kad iš mūsų pasijuoks ar net ims persekioti. Mes ne pirmi patiriame tokius tikėjimo išbandymus.

„Eik į laivą“

15. Kokių netekčių patyrė Nojus?

15 Po daugelio metų uolaus darbo šeima laivą užbaigė. Kai Nojui buvo arti šešių šimtų, jį užklupo netektys. Pirma mirė jo tėvas Lamechas. * Po penkerių metų, sulaukęs 969-erių, akis užmerkė ir senelis Metušelachas. Tai, beje, ilgiausias žmogaus amžius, minimas Biblijoje (Pr 5:27). Ir Metušelachas, ir Lamechas buvo pirmojo žmogaus Adomo amžininkai.

16, 17. a) Kokią žinią Nojus gavo, suėjęs 600-uosius? b) Kokį ypatingą reginį matė Nojaus šeima?

16 Kai Nojui suėjo 600 metų, Dievas jam nurodė: „Eik į laivą su visa savo šeima.“ Taip pat liepė suvesti į laivą įvairių  rūšių gyvūnus — po septynetą iš visų švarių, tinkamų aukoti, ir po porą iš visų kitų (Pr 7:1-3).

17 Vaizdas turėjo būti stulbinamas. Šimtai visokiausių padarų — didelių ir mažų, jaukių ir laukinių — skrenda, šliaužia, ropoja, straksi laivo link. Nojui tikriausiai nereikėjo pačiam nei gaudyti tų laukinių gyvūnų, nei vilioti. Biblijoje rašoma, kad jie „įlipo į laivą drauge su Nojumi“ (Pr 7:9).

18, 19. a) Ką galėtume sakyti žmogui, kuriam pasakojimas apie Nojų atrodo netikroviškas? b) Kaip Jehova nusprendė išgelbėti gyvūniją ir kodėl būtent taip?

18 Kai kurie žmonės į tai žiūri skeptiškai. Jiems atrodo neįtikima, kad daugybė gyvūnų galėjo sugyventi tokioje ankštoje erdvėje. Bet argi Jehova, būdamas visa ko Kūrėjas, nepajėgus pakeisti gyvūnų elgsenos, prireikus padaryti jų jaukių ir romių? Juk jis net Raudonąją jūrą perskyrė ir sustabdė saulę dangaus skliauto viduryje. Aišku, jam nebuvo sunku padaryti viską, kas aprašyta pasakojime apie Nojų.

19 Tiesa, Dievas galėjo apsaugoti gyvūnus ir kitaip. Bet jo sprendimas tą darbą patikėti Nojui mums primena, kad jau nuo pat pradžių gyvūnija rūpintis buvo skirta žmogui (Pr 1:28). Ne veltui daugelis tėvų skaito vaikams šį pasakojimą, norėdami pamokyti, kad Jehovai rūpi ne tik žmonės, bet ir gyvūnija.

20. Kuo Nojaus šeima buvo užsiėmusi paskutinę savaitę?

 20 Jehova Nojui pasakė, kad tvanas prasidės po septynių dienų. Tą savaitę šeima, be abejo, dirbo išsijuosusi. Reikėjo suvaryti gyvūnus į gardus, priruošti pašaro, sugabenti į laivą savo daiktus. Nojaus žmona ir marčios tikriausiai stengėsi laive kuo jaukiau įsikurti.

21, 22. a) Kuo šiandien žmonės panašūs į Nojaus dienų visuomenę? b) Kuo šaipūnams viskas baigėsi?

21 O kaip visi kiti žmonės? Jie matė daugybę gyvūnų klusniai žengiant į Nojaus pastatytą laivą. Buvo akivaizdu, kad Jehova jo užmojus laimina. Tačiau aplinkinių susimąstyti tai nepaskatino. Panašiai ir šiais laikais dauguma nepaiso akivaizdžių įrodymų, jog dabartinė pasaulio santvarka eina į pabaigą. Pasitvirtina apaštalo Petro žodžiai, kad „paskutinėmis dienomis atsiras šaipūnų“ ir jie išjuoks Dievo perspėjimo skelbėjus. (Perskaityk 2 Petro 3:3-6.) Šaipėsi iš skelbiamos žinios ir Nojaus amžininkai.

22 Kada žmonės suvokė reikalo rimtumą? Biblijoje rašoma, kad, Nojui su šeima ir visais gyvūnais įėjus į laivą, „Viešpats uždarė jį iš lauko“. Tie, kas tą stebuklą matė, turėjo susimąstyti. O jeigu ir tada kas nors dar šaipėsi, tai prapliupus lietui tikrai nutilo. Merkė be perstojo ir vanduo vis kilo, kol po vandeniu dingo visas pasaulis. Jehovos žodis išsipildė (Pr 7:16-21).

23. a) Ką Jehova jautė matydamas skęstantį pasaulį? b) Kodėl svarbu sekti Nojaus tikėjimo pavyzdžiu?

23 Jehovai, aišku, nebuvo malonu matyti žūstančius žmones (Ez 33:11). Juk daugybę metų jis visus ragino palikti piktus darbus ir atsiversti. O kad įmanoma gyventi dorą, nepriekaištingą gyvenimą, bylojo Nojaus pavyzdys. Nojus ėjo su Jehova, jo klausė ir per tvaną liko gyvas. Savo tikėjimu jis pasmerkė tuometinį pasaulį, iškėlė jų nuodėmes į dienos šviesą. Tikėjimu jis išgelbėjo savo šeimą. Jei seksi Nojaus pavyzdžiu, išsigelbėsi pats ir padėsi išsigelbėti kitiems. Tad eik ten, kur veda Jehova, ir jūsų draugystė truks visą amžinybę.

^ pstr. 7 Anuomet žmonės gyveno daug ilgiau nei mes — tikriausiai dėl to, kad buvo arčiau gyvybės ištakų, arčiau tobulybės.

^ pstr. 15 Lamechas, matyt, neatsitiktinai pavadino sūnų Nojumi. Manoma, jog šis vardas reiškia „atgaiva, paguoda“. Apie savo sūnų Lamechas išpranašavo: „Šis atneš mums atgaivos nuo mūsų darbų“ (Pr 5:28, 29). Tų pranašiškų žodžių išsipildymo jis nebesulaukė. Nojaus motina, broliai ir seserys, galimas dalykas, žuvo per tvaną.