Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sekime jų tikėjimu

 DVIDEŠIMTAS SKYRIUS

„Aš esu įtikėjusi“

„Aš esu įtikėjusi“

1. Ko Morta gedi?

MORTOS galvoje sustingusi mintis: brolis guli kape, akmeniu užristoje oloje. Sielvartas lyg tas didelis, šaltas akmuo spaudžia krūtinę. Sunku susitaikyti, kad artimo žmogaus nebėra. Nuo tada, kai Lozorius užmerkė akis, praėjo keturios dienos, bet rodėsi, vangiai tebeslenka ta pati diena. Giminių raudos, kaimynų paguodos žodžiai — viskas liejasi it per miglą.

2, 3. a) Kaip Morta jautėsi matydama Jėzų? b) Kas byloja, kad Morta buvo tvirto tikėjimo moteris?

2 O štai dabar prieš Mortą stovi žmogus, kurį Lozorius ypač brangino. Tai Jėzus. Mortos jausmai sukyla — apima dar didesnė gėla. Juk jis buvo vienintelis asmuo pasaulyje galėjęs brolį išgelbėti. Bet netrukus Mortai kiek atlėgsta. Nedaug tereikėjo — pažvelgti į gerumo ir atjautos kupinas Mokytojo akis — ir širdis aprimo. Tai, ką tada Jėzus kalbėjo, paskatino moterį guostis viltimi, kad mirusieji bus prikelti. Besišnekėdama su Jėzumi Morta pasakė žodžius, liudijančius apie jos tvirtą tikėjimą: „Aš esu įtikėjusi, kad tu esi Kristus, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į pasaulį“ (Jn 11:27).

3 Taigi Morta buvo tvirto tikėjimo žmogus. Apie šią moterį Biblijoje rašoma nedaug, tačiau tikrai turime ko iš jos pasimokyti. Tad pasigilinkime į Biblijos pasakojimą, kuriame Morta minima pirmą kartą.

„Tu nerimauji ir jaudiniesi“

4. Kuo ypatinga buvo Mortos šeima ir kokie ryšiai ją siejo su Jėzumi?

4 Dar prieš keletą mėnesių Lozorius buvo gyvas ir sveikas. Plačiai atvėręs savo namų Betanijoje duris, laukė itin garbingo svečio, Jėzaus Kristaus. Lozorius, Morta ir Marija — brolis ir dvi seserys, — matyt, gyveno po vienu stogu.  Kadangi namuose šeimininkavo Morta ir iš visos tos trijulės ji Biblijoje dažniau minima pirmoji, kai kurie žinovai daro prielaidą, kad ji buvo vyriausia (Jn 11:5). Ar kuris iš jų kada buvo sukūręs šeimą, nėra aišku. Tačiau žinome, kad visi trys tapo artimais Jėzaus draugais. Tarnaudamas Judėjoje, kur žmonės buvo jam priešiški, nesvetingi, Jėzus paprastai apsistodavo šių savo draugų namuose. Jis, be abejo, labai vertino, kad turi tokį ramų, saugų kampelį.

5, 6. a) Kodėl prieš atvykstant Jėzui Morta daug triūsė? b) Kokios progos Marija nepraleido?

5 Morta stengėsi, kad namai būtų jaukūs ir kad kiekvienas svečias čia jaustųsi maloniai. Šiai rūpestingai, stropiai šeimininkei neretai tekdavo suktis it vijurkui. Ir Jėzaus apsilankymas buvo ne išimtis. Tokiam garbingam svečiui — beje, jis tikriausiai keliavo ne vienas — ji ėmė taisyti ypatingas vaišes, ruošti įvairiausių patiekalų. Anais laikais svetingumas buvo neatsiejama žydų kultūros dalis. Svečią pirmiausia pasveikindavo bučiniu, tada jam nuaudavo sandalus ir nuplaudavo kojas, galvą patepdavo kvapiuoju aliejumi. (Perskaityk Luko 7:44-47.) Būdavo įprasta pasirūpinti svečio apgyvendinimu, pavaišinti.

6 Laukdamos svečių Morta ir Marija dirbo išsijuosusios. Marija gal ir buvo sentimentalesnio, mąslesnio būdo, bet prie darbų, reikia manyti, mielai prisidėjo. Tik atvykus svečiams viskas pasikeitė. Tas susitikimas Jėzui atvėrė puikią progą mokyti — tą jis ir darė. Skirtingai nei ano meto religiniai vadovai, Jėzus moteris gerbė ir noriai joms aiškino apie Dievo Karalystę, vieną svarbiausių jo skelbiamų tiesų. Marija tokios progos nepraleido: sėdosi Mokytojui prie kojų ir gėrė kiekvieną pasakytą žodį.

7, 8. Kodėl Morta jaučia vis didesnę įtampą ir kaip jos jausmai pratrūksta?

7 Tik įsivaizduokime, kas tuomet dėjosi Mortos galvoje. Šitiek valgių paruošti, svečiais pasirūpinti! Moteris ima vis labiau nerimauti, jaudintis. Bėgiodama pirmyn atgal ir matydama, kad sesuo nė nemano keltis jai padėti, Morta užrausta, giliai dūsauja, žaibuoja akimis. Ir visai suprantama. Kodėl ji turėtų viena pati vargti?!

 8 Galiausiai Morta neišlaiko ir pertraukia Jėzų: „Viešpatie, tau nerūpi, kad mano sesuo paliko mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų“ (Lk 10:40). Morta, matyt, buvo ne juokais perpykusi, kad drįso taip papriekaištauti. Ji vos ne reikalavo, kad Marija grįžtų prie darbo.

9, 10. a) Ką Jėzus atsakė Mortai? b) Koks buvo Jėzaus požiūris į sunkų Mortos darbą?

9 Jėzaus atsakymas Mortai, beje, kaip ir daugeliui Biblijos skaitytojų, tikriausiai buvo gana netikėtas. „Morta, Morta, tu nerimauji ir jaudiniesi dėl daugelio dalykų, o tereikia kelių ar tik vieno. Marija pasirinko gerąją dalį, ir ji nebus iš jos atimta“, — ramiu balsu taria Jėzus (Lk 10:41, 42). Ką jis tuo norėjo pasakyti? Kad Morta stokoja dvasingumo? Nejau Jėzus nevertino jos pastangų?

Morta neįsižeidė dėl Jėzaus pastabos, nors buvo pavargusi ir susirūpinusi

10 Žinoma, vertino. Jis įžvelgė, kad Mortos motyvai geri, tyri. Ir, aišku, nemanė, kad dosnumas ir vaišingumas yra kokia blogybė. Juk ir Matas buvo jam iškėlęs „dideles priėmimo vaišes“ ir Jėzus mielai pas jį svečiavosi (Lk 5:29). Esmė čia buvo ne Mortos patiekalai. Tiesiog ji per daug susitelkė į prašmatnių pietų ruošimą ir išleido iš akių tai, kas svarbiau. O kas buvo svarbiau?

Jėzus vertino Mortos svetingą dvasią ir geraširdiškumą.

11, 12. Ko Jėzus norėjo Mortą pamokyti?

11 Mortos namuose svečiavosi paties Dievo Jehovos viengimis Sūnus ir jis norėjo jų šeimą pamokyti dvasinių tiesų. Argi galėjo būti kas svarbesnio?! Niekas, nė gardžių patiekalų ruošimas, nė visokie patarnavimai, neturėjo užgožti dvasinio mokymo. Jėzui, aišku, norėjosi, kad ir Morta prisėdusi pasiklausytų, vis dėlto leido spręsti jai pačiai. Tačiau visai kitaip jis reagavo, kai Morta panoro prie darbo pristatyti Mariją. *

12 Jėzus tada nusprendžia Mortą švelniai paprotinti. Kad moteris kiek nusiramintų, dusyk maloniai kreipiasi į ją vardu. Tada pasako, jog nėra reikalo dėl visko  taip rūpintis ir sielotis. Užtenka ir kuklesnių vaišių — patiekalo ar dviejų. Juk dabar Morta turi tokią gerą progą pasistiprinti dvasiškai. Marija pasirinko „gerąją dalį“ — mokytis tiesos. Nejau Jėzus būtų galėjęs iš jos tai atimti?

13. Ko mus pamoko šis pasakojimas apie Mortą?

13 Šis trumpas pasakojimas iš kasdienio anų laikų gyvenimo mus daug pamoko. Niekada neleiskime, kad kokie nors reikalai mus taip išblaškytų, jog užmirštume savo dvasinius poreikius (Mt 5:3). Mortos dosnumo, rūpestingumo pavyzdys tikrai sektinas. Tačiau jeigu vaišes per daug sureikšmintume, gali nukentėti svarbesni dalykai. Juk su bendratikiais  pirmiausia susieiname ne dėl skanių, įmantrių valgių, o kad pastiprintume vieni kitus, pasidalytume dvasinėmis dovanomis. (Perskaityk Romiečiams 1:11, 12.) Net ir prie kuklaus stalo galima labai maloniai, turiningai pasibūti.

Seserys atgauna mylimą brolį

14. Iš ko galime spręsti, kad Morta į Jėzaus pamokymą įsiklausė?

14 Ar Jėzaus pamokymas palietė Mortos širdį? Ar ji neįsižeidė? Galime neabejoti. Štai pasakodamas jaudinančią istoriją apie Lozoriaus prikėlimą apaštalas Jonas rašo, kad „Mortą, jos seserį ir Lozorių Jėzus mylėjo“ (Jn 11:5). Nuo ano Jėzaus apsilankymo pas Mortą Betanijoje buvo praėję keli mėnesiai. Už tai, kad anąsyk buvo Jėzaus pamokyta, Morta nepyko, nelaikė apmaudo. Tikriausiai ji apmąstė Jėzaus žodžius ir buvo jam dėkinga. Ši tvirto tikėjimo moteris paliko gerą pavyzdį mums. Kurio gi iš mūsų kai kada nereikia pataisyti?

15, 16. a) Ką tikriausiai darė Morta susirgus broliui? b) Kokias viltis puoselėjo seserys?

15 Vieną dieną Lozorius sunkiai suserga. Morta jį slaugo, stengiasi, kad broliui būtų geriau. Deja, Lozorius eina vis blogyn. Dieną naktį seserys prie jo budi, mėgindamos bent kiek jam padėti. Žvelgdama į išsekusį brolio veidą Morta turbūt ne sykį mintimis nuklysta į praeitį — kiek daug džiaugsmo ir liūdesio akimirkų kartu išgyventa. Kaip ji norėtų, kad jis pasveiktų!

16 Matydamos, kad broliui jau visai prastai, Morta ir Marija pasiunčia žinią Jėzui: „Viešpatie! Tas, kuris tau brangus, serga“ (Jn 11:1, 3). Jiedvi žino, kad Jėzus Lozorių myli, neabejoja, kad dėl draugo padarys viską, ką gali. Šis tuo metu skelbia gerąją naujieną maždaug dvi dienos kelio nuo Betanijos. Ar seserys tikėjosi Mokytojo sulaukti, kol neįvyks baisiausia? Tikriausiai. Tačiau viltys dužo — Lozorius mirė.

17. Kodėl Morta jautėsi suglumusi ir ką darė sužinojusi, kad Jėzus netoli Betanijos?

17 Skaudžios netekties prislėgtos Morta ir Marija ima ruoštis laidotuvėms. Jų paguosti iš pačios Betanijos ir iš aplinkinių vietovių renkasi žmonės. Laikas bėga, o iš Jėzaus —  jokių žinių. Ir tai Mortą vis labiau glumina. Praėjus keturioms dienoms po Lozoriaus mirties, ji pagaliau sužino, kad Jėzus visai netoli Betanijos. Kaip visada veikli, net ir liūdesio valandą Morta pakyla ir seseriai nieko nesakiusi išbėga jo pasitikti. (Perskaityk Jono 11:18-20.)

18, 19. Kuo Morta tikėjo ir kodėl toks jos tikėjimas pagirtinas?

18 Žvelgdama į Mokytoją ji išsako tai, kas visas tas dienas sukosi jos pačios ir sesers galvoje: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.“ Vis dar tikėjimo ir vilties kupina priduria: „Tačiau vis tiek žinau, kad ko tik Dievą prašysi, Dievas tau duos.“ Jėzus iškart atsiliepia viltį stiprinančiais žodžiais: „Tavo brolis prisikels“ (Jn 11:21-23).

 19 Morta pamano, kad Jėzus čia kalba apie žmonių prikėlimą ateityje, todėl sako: „Žinau, kad jis prisikels per prisikėlimą paskutiniąją dieną“ (Jn 11:24). Toks tikėjimas išties pagirtinas. Kai kurie religiniai vadovai, sadukiejai, neigė būsiant mirusiųjų prisikėlimą, nors Raštuose apie tai buvo aiškiai kalbama (Dan 12:13; Mk 12:18). Morta žinojo, kad Jėzus mokė apie mirusiųjų prikėlimą ir netgi kai kuriuos buvo prikėlęs. Bet, aišku, visi jie buvo prikelti netrukus po mirties, o Lozorius miręs jau kelios dienos. Kaip viskas klostysis toliau, Morta nenumano.

20. Paaiškink Jono 11:25-27 užrašytus Jėzaus žodžius ir Mortos atsakymą.

20 Tada Jėzus ištaria šiuos nepamirštamus žodžius: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.“ Jehova savo Sūnui suteikė nepaprastą galią — ateityje jis prikels iš numirusių milijonus žmonių. Tad Jėzus ir klausia Mortos: „Ar tuo tiki?“ Ji atsako žodžiais, kurie jau aptarti skyriaus pradžioje. Morta tiki, kad Jėzus yra Kristus, arba Mesijas, kad jis — Jehovos Sūnus ir tas, apie kurio atėjimą skelbė pranašai (Jn 5:28, 29; perskaityk Jono 11:25-27).

21, 22. a) Kaip jautėsi Jėzus, matydamas kitų širdgėlą? b) Nupasakok Lozoriaus prikėlimą.

21 Ar Jehova ir jo Sūnus Jėzus Kristus tokį tikėjimą vertina? Tai, kas netrukus įvyksta, į šį klausimą ir atsako. Morta nubėga pakviesti sesers. Jėzus, kalbėdamasis su atskubėjusia Marija ir minia gedinčiųjų, labai susigraudina. Morta mato, kaip neslėpdamas skausmo jis pravirksta. Ir štai didelis netikėtumas — Jėzus liepia nuristi akmenį nuo brolio kapo (Jn 11:28-39).

22 „Viešpatie, jau dvokia, juk jau ketvirta diena!“ — pasigirsta logiškas Mortos perspėjimas. „Argi nesakiau tau: jei tikėsi, išvysi Dievo šlovę?“ — primena Jėzus. Morta tikėjo ir Jehovos šlovę išvydo. Būtent dabar Dievas savo Sūnui suteikė galią grąžinti Lozorių į gyvenimą. Jėzaus žodžiai „Lozoriau, išeik!“, slopūs garsai, sklindantys Lozoriui keliantis ir išeinant iš kapo olos, Jėzaus paliepimas „atraišiokite jį ir leiskite jam eiti“, šiltas brolio glėbys — visa tai tikriausiai niekada neišblėso Mortai iš atminties. (Perskaityk Jono 11:39-44.) Mortos širdis tiesiog džiūgavo!

Už tikėjimą Mortai buvo atlyginta

23. Kodėl mums reikia ugdytis tvirtą tikėjimą?

 23 Pasakojimas apie Lozorių aiškiai byloja, kad mirusiųjų prikėlimas nėra tik šiaip graži svajonė. Šis viltingas Biblijos pažadas yra tikrovė, juo galime nė kiek neabejoti (Job 14:14, 15). Jehova ir jo Sūnus mielai atlygins visiems tvirto tikėjimo žmonėms, kaip kadaise atlygino Mortai, Marijai ir Lozoriui. Jeigu ugdaisi tvirtą tikėjimą, didelio atpildo sulauksi ir tu.

„Morta patarnavo“

24. Kokiomis aplinkybėmis Morta minima paskutinį sykį?

24 Morta Biblijoje paminėta dar vieną sykį. Paskutinę savo žemiškojo gyvenimo savaitę, žinodamas, kokius išmėginimus jam teks ištverti, Jėzus Kristus nusprendžia dar kartą aplankyti savo draugus Betanijoje. Nuo čia iki Jeruzalės trys kilometrai. Jėzui su Lozoriumi vakarieniaujant Simono Raupsuotojo namuose „Morta patarnavo“ (Jn 12:2).

25. Kodėl tokios sesės kaip Morta bendruomenei yra tikras turtas?

25 Išties darbštumas — išskirtinis šios moters bruožas. Kai pirmą kartą ją sutinkame Biblijoje, ji darbuojasi. Besidarbuojančią ir besirūpinančią kitų poreikiais ją matome ir paskutiniame pasakojime. Šiais laikais tokios kaip Morta seserys — dosnios, ištvermingos, pasiruošusios aukotis, darbais įrodančios savo tikėjimą — krikščionių bendruomenei yra didžiulis turtas. Tvirtas tikėjimas Mortą, be abejo, labai palaikė, kai užgriuvo nauji išmėginimai.

26. Kokius išbandymus Mortai padėjo ištverti tikėjimas?

26 Po kelių dienų Morta patyrė didžiulį sielvartą. Buvo nužudytas jos mylimas Mokytojas Jėzus. Kadangi dėl Lozoriaus prikėlimo daugelis Jėzų įtikėjo, aukštieji kunigai susimokė nužudyti ir Lozorių. (Perskaityk Jono 12:9-11.) Vienaip ar kitaip, brolį ir dvi seseris galiausiai vis tiek išskyrė mirtis. Galime neabejoti: atlaikyti tokius gyvenimo smūgius Mortai padėjo stiprus tikėjimas. Visiems krikščionims ji yra geras pavyzdys.

^ pstr. 11 Pirmajame amžiuje žydų visuomenėje buvo neįprasta, kad moterys drauge su vyrais klausytųsi mokytų žmonių. Manyta, jog moterims aukšti mokslai nereikalingi, pakanka išmokti buities darbų. Matyt, dėl to Morta ir pasipiktino, kad sesuo sėdi prie Mokytojo kojų ir jo klausosi.