Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sekime jų tikėjimu

 AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS

Ji svarstė savo širdyje

Ji svarstė savo širdyje

1, 2. Į kokią kelionę leidosi Marija ir kodėl keliauti jai buvo sunku?

MARIJA joja ant asilo, o priekyje vienodu žingsniu eina Juozapas. Iki Betliejaus, kur juodu išsiruošė, kelias tolimas, ir daug valandų išsėdėti ant nešulinio gyvulio Marijai sunku. Po širdimi ji vis pajunta spurdant naują gyvybę (Lk 2:5).

2 Marijos kūdikis pasaulį išvys jau visai greitai. Porai traukiant keliu, laukuose plušantys artojai ir sėjėjai tikriausiai stebisi, kaip tokios būklės moteris apskritai ryžosi išeiti iš namų. Kas gi privertė Mariją leistis iš Nazareto tokion tolimon kelionėn?

3. Kokią užduotį Marija gavo ir ką šiame skyriuje aptarsime?

3 Prieš keletą mėnesių ši jauna žydaitė gavo nepaprastą užduotį — tokios niekas kitas per visą žmonijos istoriją nėra gavęs. Jai buvo suteikta garbė pagimdyti Dievo Sūnų, būsimą Mesiją (Lk 1:35). Kai Marijos nėštumo dienos jau ėjo į pabaigą, juodviem su Juozapu netikėtai prireikė iškeliauti. Jų laukė nemažai sunkumų. Pažiūrėkime, kas Marijai padėjo išsaugoti savo tikėjimą tvirtą.

Kelionė į Betliejų

4, 5. a) Kodėl Juozapas ir Marija keliavo į Betliejų? b) Kokiai pranašystei išsipildyti sąlygas sudarė Cezario paskelbtas įsakas?

4 Keliauti tąkart išsiruošė ne tik Juozapas ir Marija. Anomis dienomis Cezaris Augustas buvo paskelbęs visuotinį gyventojų surašymą, ir kiekvienas turėjo vykti į savo miestą užsirašyti. Todėl, kaip rašoma Evangelijoje pagal Luką, paklusdamas tam įsakui, „Juozapas irgi ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir jo linijos“ (Lk 2:1-4).

5 Surašyti tuo metu imperijos gyventojus Cezaris Augustas įsakė ne atsitiktinai. Kokių septynių šimtmečių senumo  pranašystė skelbė, kad Mesijas gims Betliejuje. Miestelis tokiu pavadinimu buvo vos už vienuolikos kilometrų nuo Nazareto. Tačiau pranašystėje aiškiai pasakyta, kad Mesijas kils iš kito Betliejaus — Efratos. (Perskaityk Michėjo 5:1 [5:2, Brb].) Per kalvotąją Samariją nuo Nazareto iki tos vietos keliauti teko apie šimtą trisdešimt kilometrų. Kaip tik į tą Betliejų Juozapas ir turėjo nusigauti. Kodėl į tą? Juodu su Marija pagal giminystės liniją priklausė Izraelio karaliaus Dovydo šeimai — šeimai, kuri buvo kilusi iš Efratos Betliejaus.

6, 7. a) Kodėl kelionė į Betliejų Marijai galėjo atrodyti nelengva? b) Kas pasikeitė, kai Marija ištekėjo? (Atkreipk dėmesį į išnašą.)

6 Ar Marija sutiks su Juozapo sprendimu ir eis į Betliejų? Ji įsivaizdavo, kokia varginanti būtų kelionė. Tada, regis, buvo ankstyvas ruduo. Sausasis sezonas ėjo į pabaigą, vis dažniau dulksnojo. Be to, kelias į Betliejų vedė aukštyn, nes kaimas buvo įsikūręs daugiau kaip 760 metrų virš jūros lygio. Taigi, juodu būtų užtrukę keletą dienų — veikiausiai ilgiau negu įprastai — ir per tą laiką gerokai išvargę, nes dėl Marijos būklės būtų reikėję dažnai sustoti pailsėti. Tokiu metu bet kuri moteris mieliau liktų namie, kad prasidėjus sąrėmiams namiškiai ir draugai galėtų suteikti pagalbą. Tikrai, Marijai keliauti reikėjo ryžto ir drąsos.

Kelionė į Betliejų buvo nelengva

 7 Vis dėlto, kaip rašoma Evangelijoje pagal Luką, Juozapas „ėjo užsirašyti su Marija“. Be to, pasakyta, kad ji „jau buvo jo žmona“ (Lk 2:4, 5). Marija suvokė, kad jai nebedera viską spręsti vienai. Ji pripažino: Juozapas dabar yra šeimos galva ir pagal Dievo sutvarkymą ji turi būti jo padėjėja ir palaikyti jo sprendimus. * Ar tokį Dievo sutvarkymą ji gerbs? Taip, tikėjimo išbandymą ji įveikia, savo vyrui paklūsta.

8. a) Dėl ko dar, galimas dalykas, Marija jautė paskatą keliauti į Betliejų? b) Kokiais atžvilgiais Marija dievobaimingiems žmonėms yra sektinas pavyzdys?

8 Dėl ko dar, galimas dalykas, Marija jautė paskatą paklusti savo vyrui ir drauge keliauti į Betliejų? Gal ji žinojo apie pranašystę, kad Mesijas gims Betliejuje? Biblijoje tai nutylima. Bet tokios prielaidos atmesti negalime, nes tą pranašystę, regis, žinojo tiek religiniai tautos vadovai, tiek ir paprasta liaudis (Mt 2:1-7; Jn 7:40-42). O Marija šventuosius raštus išmanė neblogai (Lk 1:46-55). Nėra aišku, dėl ko konkrečiai Marija ryžosi leistis  į kelionę, — ar kad pakluso vyrui, ar Cezario įsakui, ar kad žinojo Jehovos paskelbtą pranašystę, o gal dėl kelių priežasčių. Kad ir kaip iš tikrųjų buvo, ji paliko puikų pavyzdį. Jehovai brangus kiekvienas klusnus, nuolankus jo tarnas. Mūsų laikais, kai klusnumas visiškai nuvertinamas, Marija yra sektinas pavyzdys visiems dievobaimingiems žmonėms.

Jėzaus gimimas

9, 10. a) Ką Marija ir Juozapas galbūt prisiminė artėdami prie Betliejaus? b) Kokioje vietoje Juozapas su Marija nakčiai apsistojo ir kodėl?

9 Išvydusi tolumoje Betliejų, Marija tikriausiai lengviau atsikvepia. Kopdami per kalvas, apaugusias alyvmedžiais — jų derlius nuimamas gan vėlai, — Marija ir Juozapas turbūt prisimena šio kaimo istoriją. Nors, anot pranašo Michėjo, Betliejus buvo pernelyg menkas, kad prisiskaitytų prie Judo miestų, prieš tūkstantį suvirš metų čia gimė Boazas, Noomė, vėliau ir Dovydas.

10 Atkeliavę Juozapas su Marija pamato, kad į kaimą jau priėję daugybė žmonių. Užeigoje juodviem nebėra vietos, nes kiti užsirašyti yra atvykę anksčiau. * Nakčiai tenka glaustis tvarte, ir čia Marijai prasideda sąrėmiai. Galime tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi Juozapas matydamas savo žmoną kenčiant stiprėjančius skausmus — skausmus, kokių ji dar nėra patyrusi.

11. a) Kodėl kiekviena motina gali suprasti, ką teko išgyventi Marijai? b) Kokia prasme Jėzus yra pirmagimis?

11 Ką tąkart išgyveno Marija, gerai supranta kiekviena motina. Dar prieš kokius keturis tūkstančius metų iki Marijai susilaukiant vaikelio Jehova pasakė, kad moterys gimdys skausmuose, — taip bus dėl paveldėtos nuodėmės (Pr 3:16). Taigi, nėra pagrindo manyti, kad Marija buvo išimtis. Vis dėlto Evangelijoje pagal Luką detalės nutylimos, tik pasakyta: „Ji pagimdė savo pirmagimį sūnų“ (Lk 2:7). Taip, jis buvo pirmagimis, pirmas iš mažiausiai septynių Marijos vaikų (Mk 6:3). Ir buvo jis išskirtinis — ne tik Marijos, bet ir visos kūrinijos pirmagimis, Dievo viengimis Sūnus (Kol 1:15).

12. Kur Marija paguldė kūdikį ir kodėl galima sakyti, kad Jėzaus gimimas dažnai vaizduojamas pernelyg sentimentaliai?

12 Evangelistas Lukas pamini ir daugeliui gerai žinomą dalyką, kad Marija, „suvysčiusi jį vystyklais, paguldė ėdžiose“ (Lk 2:7).  Vaidinimuose, piešiniuose Kristaus gimimas dažnai vaizduojamas per daug sentimentaliai ir netikroviškai. O kaip buvo iš tiesų? Pagalvokime: iš ėdžių juk ėda gyvuliai, maža to, tvarte nešvaru ir kvapas nekoks. Argi tėvai norėtų, kad jų vaikas gimtų tokiomis sąlygomis, jei turėtų iš ko rinktis? Savo vaikams dauguma trokšta paties geriausio. Juo labiau Marija su Juozapu troško paties geriausio Dievo Sūnui.

13. a) Kodėl galima sakyti, kad Marija ir Juozapas darė geriausia, ką galėjo tokioje situacijoje? b) Kuo šių laikų tėvams Marija ir Juozapas yra pavyzdys?

13 Nors išėjo kitaip, negu būtų norėję, juodu nejautė apmaudo ir darė geriausia, ką galėjo tokioje situacijoje. Marija štai pati rūpinosi kūdikiu: kruopščiai suvystė vystyklais, atsargiai paguldė miegoti ėdžiose — kad tik mažyliui būtų šilta ir saugu. Akivaizdu, Marija stengėsi kaip galėdama, nepatogumai jos nesutrikdė. Juodu su Juozapu taip pat žinojo, kad svarbiausia bus tenkinti sūnaus dvasinius poreikius. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 6:6-8.) Ir šiais laikais geri tėvai, auginantys savo atžalas dvasiškai skurstančiame pasaulyje, siekia to paties.

Jie sustiprino Marijos ir Juozapo tikėjimą

14, 15. a) Kodėl piemenys veržėsi pamatyti ką tik gimusio kūdikio? b) Ką piemenys darė po savo apsilankymo?

14 Netikėtai Juozapo ir Marijos ramybę sudrumsčia būrelis piemenų. Jie subėga vidun trokšdami pamatyti šeimą, — ypač ką tik gimusį kūdikį. Piemenys apimti jaudulio, jų veidai švyti iš džiaugsmo. Atskubėjo jie iš kalvotos apylinkės, kur naktį saugojo savo bandas. * Juozapas su Marija pamatę juos suglumsta, bet piemenys tuojau pradeda pasakoti, kokį nepaprastą dalyką patyrė. Naktį besaugant avis staiga pasirodęs angelas. Piemenis nutvieskusi Jehovos šlovės šviesa, ir angelas pasakęs, kad Betliejuje ką tik gimė Kristus, žadėtasis Mesijas, ir kad nubėgę ten jie ras kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose. Tada jie sakė ūmai išvydę dar įspūdingesnį reginį: jiems pasirodžiusi daugybė angelų galingais balsais giesme šlovino Dievą (Lk 2:8-14).

15 Taigi, nieko keista, kad tie paprasti, nuolankūs žmonės atskubėjo į Betliejų. Jie tikriausiai labai džiaugiasi pamatę savo  akimis naujagimį — kaip angelas ir sakė. Ir tos geros žinios jie nepasilaiko sau. „Piemenys papasakojo, kas jiems buvo apie tą vaikelį pasakyta. Ir visi, kurie girdėjo, stebėjosi tuo, ką piemenys jiems pasakojo“ (Lk 2:17, 18). Religiniai ano meto vadovai į piemenis veikiausiai žiūrėjo su panieka, bet Jehovai tie nuolankūs, dievobaimingi žmonės, be abejo, buvo brangūs. O kaip piemenų apsilankymas paveikė Mariją?

Jehovai tie nuolankūs, dievobaimingi piemenys, be abejo, buvo brangūs.

16. Iš ko matyti, kad Marija buvo linkusi viską apmąstyti, ir kodėl jos tikėjimas liko tvirtas?

16 Nors Marija po gimdymo jaučiasi išsekusi, ji atidžiai klauso, ką piemenys kalba. Ir ne tik klauso. Evangelistas Lukas rašo, kad „Marija dėmėjosi visus tuos žodžius, svarstydama juos širdyje“ (Lk 2:19). Ši moteris išties yra linkusi viską gerai apmąstyti. Ji supranta, kad angelas ne be reikalo perdavė piemenims žinią apie Mesijo gimimą. Jehova nori, kad ji žinotų, kas iš tikrųjų yra jos sūnus ir kuo jo gimimas reikšmingas. Todėl Marija ne tik klausosi, bet ir stengiasi įsidėti tuos žodžius į širdį, kad bėgant mėnesiams ir metams jų nepamirštų ir vis apmąstytų. Matyt, dėl to jos tikėjimas išliko stiprus visą gyvenimą. (Perskaityk Hebrajams 11:1.)

Marija atidžiai klausėsi, ką piemenys jai pasakojo, ir jų žodžius dėjosi į širdį

17. Ką, sekdami Marijos pavyzdžiu, darysime, kad pasisemtume daugiau naudos iš Dievo Žodžio?

17 Ar tu ketini sekti Marijos pavyzdžiu? Jehova savo tarnus įkvėpė užrašyti Biblijos puslapiuose daug svarbių dvasinių tiesų. Tačiau mums patiems naudos iš to bus maža, jeigu į tas tiesas nesigilinsime. Tad svarbu Bibliją skaityti kasdien, ir ne kaip kokį literatūros kūrinį, o kaip Dievo Žodį (2 Tim 3:16). Kaip ir Marija, Dievo pamokymus dėsimės į širdį ir apie juos svarstysime. Jeigu tai, ką perskaitėme, gerai apmąstysime ir jeigu pagalvosime, kaip tos žinios galėtų praversti mums gyvenime, mūsų tikėjimas vis stiprės.

Ką dar Marija dėjosi į širdį

18. a) Kokius Mozės įstatymo reikalavimus Marija ir Juozapas įvykdė po Jėzaus gimimo? b) Ką galime spręsti apie Juozapo ir Marijos turtinę padėtį iš to, kokią auką jie atnešė į šventyklą?

18 Aštuntą dieną Marija ir Juozapas atiduoda kūdikį apipjaustyti, kaip kad reikalauja Mozės įstatymas, ir, paklusdami  angelo nurodymui, pavadina jį Jėzumi (Lk 1:31). Paskui, keturiasdešimtąją dieną, iš Betliejaus visi trys iškeliauja į Jeruzalę, už kokių dešimties kilometrų. Nešini kūdikiu, Marija ir Juozapas ateina į šventyklą ir atneša apsivalymo aukas — porą purplelių ar du balandžiukus. Tokią auką Įstatymas leidžia aukoti varguoliams. Jeigu pora ir jaučiasi nesmagiai, kad negali kaip kiti tėvai paaukoti avies su balandžiu ar purpleliu, pernelyg nenusimena. Svarbiausia, kad šventykloje kai kas labai sustiprina jųdviejų tikėjimą (Lk 2:21-24).

19. a) Kokius Simeono žodžius Marija dėjosi į širdį? b) Ką, pamačiusi Jėzų, darė pranašė Ona?

19 Prie jų prieina senyvas žmogus, vardu Simeonas. Tai, ką jis pasako, Marija vėlgi dedasi giliai į širdį. Simeonui buvo pažadėta, kad jis nemirs, kol nepamatys Mesijo, ir dabar Jehova per šventąją dvasią jam apreiškia: Jėzus ir yra lauktasis Gelbėtojas. Simeonas dar Mariją perspėja, kad ji patirs didelį sielvartą — ją tarsi kalavijas pervers (Lk 2:25-35). Nors tuo metu tai buvo skaudu girdėti, po trijų dešimtmečių, kai lemtingoji valanda atėjo, Simeono žodžiai galbūt padėjo Marijai ištverti. Paskui šventykloje mažąjį Jėzų pamato  pranašė Ona. Priėjusi ji ima apie jį kalbėti visiems, kurie laukia Jeruzalės išvadavimo. (Perskaityk Luko 2:36-38.)

Jeruzalės šventykloje jie sustiprino Juozapo ir Marijos tikėjimą

20. Kas gera išėjo iš to, kad Juozapas ir Marija į šventyklą pasiėmė ir kūdikį?

20 Kaip gerai, kad Juozapas ir Marija į Jehovos šventyklą Jeruzalėje nusprendė pasiimti ir kūdikį! Šitaip jie pradėjo nuo mažens sūnų pratinti lankyti šventyklą, — tą jis ištikimai ir darė visą gyvenimą. Tądien Juozapas su Marija davė auką pagal išgales, be to, išgirdo pamokančių, padrąsinančių žodžių. Iš šventyklos Marija išėjo sustiprėjusi tikėjimu, kupina svarbių minčių, kurias reikėjo apmąstyti ir pasidalyti su kitais.

21. Ko reikia, kad mūsų tikėjimas, kaip ir Marijos, stiprėtų?

21 Malonu matyti, kad ir šiandien yra tėvų, kurie seka Juozapo ir Marijos pavyzdžiu. Štai Jehovos liudytojai savo vaikus vedasi į visas bendruomenės sueigas. Jie kiek galėdami stengiasi savo žodžiais stiprinti bendratikius. Iš sueigų namo grįžta dvasiškai tvirtesni, laimingesni, pasisėmę daug gerų minčių ir pasirengę jomis dalytis su kitais. Jeigu bendrausime su tokiais žmonėmis, patirsime daug džiaugsmo ir pamatysime, kad mūsų tikėjimas, kaip ir Marijos, stiprėja.

^ pstr. 7 Atkreipkime dėmesį, kaip pradedama pasakoti apie Marijos kelionę pas Elzbietą: „Tomis dienomis Marija pakilusi skubiai nukeliavo“ (Lk 1:39). Kadangi buvo dar netekėjusi, tik susižadėjusi, Marija galėjo nuspręsti išvykti su Juozapu nepasitarusi. O po vedybų atsakomybę už abudu prisiėmė Juozapas. Todėl Biblijoje pasakyta: „Juozapas irgi ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją [...]. Jis ėjo užsirašyti su Marija“ (Lk 2:4, 5).

^ pstr. 10 Anais laikais gyvenvietėse paprastai būdavo užeigų, kur apsistoti galėjo pavieniai keliautojai ar net ištisi karavanai.

^ pstr. 14 Faktas, kad piemenys tuo laiku saugojo laukuose bandas, derinasi su Biblijos chronologija: Kristus gimė ne gruodį, kai bandos jau būna suvarytos po stogu, o greičiausiai spalio pradžioje.