Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sekime jų tikėjimu

 SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS

„Štai esu Jehovos vergė!“

„Štai esu Jehovos vergė!“

1, 2. a) Kaip atėjęs nepažįstamasis Mariją pasveikino? b) Kodėl galima sakyti, kad Marija atsidūrė gyvenimo kryžkelėje?

MARIJA iš nuostabos išplėtusi akis žvelgia į nepažįstamąjį, netikėtai pasirodžiusį ant slenksčio. Jis atėjo ne pas jos tėvą ir ne pas motiną. Atėjo pas ją. Nazareto gyventojus Marija pažįsta, todėl iškart supranta, kad svečias — ne vietinis. Tas atvykėlis miestelyje, ir ne tik čia, negalėtų likti nepastebėtas. O ir žodžiai, kuriais jis į Mariją kreipiasi, yra jai netikėti: „Sveika, susilaukusioji didžio palankumo. Jehova su tavimi.“ (Perskaityk Luko 1:26-28.)

2 Šitaip Biblija mus supažindina su Helio dukra Marija iš Nazareto miestelio, įsikūrusio tarp Galilėjos kalvų. Ji susižadėjusi su dailide Juozapu — dievobaimingu, nors ir neturtingu, vyru. Ligi šiol Marijai dėl ateities nekilo jokių klausimų: ji ištekės už Juozapo ir bus jam gera pagalbininkė, gyvens juodu kukliai, augins vaikus. Bet štai Marija atsiduria gyvenimo kryžkelėje. Kodėl? Atėjęs nepažįstamasis perduoda jai ypatingą užduotį nuo Dievo — užduotį, kuri jos gyvenimą gali pakreipti visai kita linkme.

3, 4. Nuo ko reikia atsiriboti ir į ką susitelkti, kad sužinotume, koks žmogus Marija buvo?

3 Sužinojęs, kad Biblijoje apie Mariją nedaug teparašyta, dažnas nustemba. Mažai tėra žinoma apie jos gyvenimą, dar mažiau apie jos asmenybę, o apie išvaizdą — išvis nieko. Bet ir iš to trupučio, kas Dievo Žodyje apie ją pasakyta, galime susidaryti gana aiškų vaizdą.

4 Kad suprastume, koks žmogus Marija iš tikrųjų buvo, turime atsiriboti nuo daugybės nepagrįstų mokymų, kuriuos propaguoja įvairios religijos. Stenkimės negalvoti apie begalę nutapytų, nulipdytų ar iškaltų jos atvaizdų. Taip pat atidėkime į šalį painias religines doktrinas ir dogmas, kurios skelbia, kad  ši paprasta moteris yra „Dievo Motina“ ir „Dangaus Karalienė“. Verčiau sutelkime dėmesį į tai, kas apie Mariją rašoma Biblijoje. Toji knyga atskleis mums, koks tvirtas buvo šios moters tikėjimas ir ko galime iš jos pasimokyti.

Netikėtas svečias — angelas

5. a) Kaip Marija sureagavo į Gabrieliaus pasveikinimą ir ką tai apie ją pasako? b) Ko svarbaus iš Marijos pasimokome?

5 Mariją aplanko ne žmogus, o angelas, vardu Gabrielius. Kai svečias į ją kreipiasi „sveika, susilaukusioji didžio palankumo“, ji labai sutrinka ir svarsto, ką toks neįprastas pasveikinimas gali reikšti (Lk 1:29). Kieno didžio palankumo Marija susilaukė? Juk liaupsių iš žmonių ji nesitiki. Bet angelas sako, kad jai palankus pats Jehova. Marijai tai ir yra svarbiausia. Kita vertus, ji nėra išdidi ir nemano, kad Dievas turi kreipti į ją ypatingą dėmesį. Jeigu, panašiai kaip Marija, nemanome, kad Dievo palankumą jau užsitikrinome, ir jeigu nuolat jo siekiame, vadinasi, esame išmokę svarbią pamoką: išpuikėliams Dievas priešinasi, o nuolankiuosius myli ir globoja (Jok 4:6).

Marija nėra išdidi ir nemano, kad Dievas turi kreipti į ją ypatingą dėmesį.

6. Apie kokią jai suteiktą garbę Marija sužinojo iš angelo?

6 Labai gerai, kad Marija yra tokia nuolanki. Kodėl? Angelas pasako, kad jai suteikta neįtikima garbė — ji pagimdys sūnų, ir jis taps pats iškiliausias žmonijos istorijoje. Gabrielius kalba: „Jehova Dievas jam duos jo tėvo Dovydo sostą. Jis karaliaus Jokūbo namams per amžius, jo karaliavimui nebus galo“ (Lk 1:32, 33). Marija, be abejo, žino, kad daugiau kaip prieš tūkstantį metų Dievas Dovydui pažadėjo iškelti vieną jo palikuonį: jis gausiąs karališką sostą ir valdysiąs amžinai (2 Sam 7:12, 13). Taip, Marijos sūnus bus tasai Mesijas, kurio Dievo tauta laukė daug šimtmečių.

Iš angelo Gabrieliaus Marija sužinojo, kad jai pavesta itin garbinga užduotis

7. a) Ką apie Mariją sužinome iš klausimo, kurį ji uždavė angelui? b) Kuo Marija yra pavyzdys šių laikų jaunuoliams?

7 Ir dar angelas Marijai pasako, kad jos sūnus bus vadinamas Aukščiausiojo Sūnumi. Tačiau negi paprasta moteris gali pagimdyti Dievo Sūnų? Ir apskritai, kaip ji susilauks vaikelio, juk Juozapas dar nėra jos vyras, tik sužadėtinis? Todėl Marija atvirai paklausia: „Kaip tai įvyks, jeigu aš neturiu santykių su vyru?“ (Lk 1:34) Atkreipkime dėmesį, kad Marija nesigėdija pasisakyti esanti skaisti. Atvirkščiai, ji tuo didžiuojasi. Šiais laikais,  deja, daugelis jaunuolių savo skaistumo nesaugo ir iš tų, kurie stengiasi išlikti moraliai tyri, šaiposi. Akivaizdu, pasaulis pasikeitė. Bet Jehova nesikeičia (Mal 3:6). Kaip ir anuomet, visi, kas tik laikosi jo nustatytų moralės normų, yra jam brangūs. (Perskaityk Hebrajams 13:4.)

8. Kaip buvo įmanoma, kad Marija pagimdytų tobulą kūdikį?

8 Nors Marija yra ištikima Dievo tarnaitė, vis dėlto ji netobula ir nuodėminga. Tad kaip ji galės pagimdyti tobulą kūdikį — Dievo Sūnų? Angelas Gabrielius paaiškina: „Ant tavęs nusileis šventoji dvasia ir Aukščiausiojo galia pridengs tave šešėliu. Todėl tas, kuris gims, bus vadinamas šventu, Dievo Sūnumi“ (Lk 1:35). Šventas reiškia tyras, nesuteptas, be nuodėmės. O žmonės yra nuodėmingi, taigi visi iš tėvų paveldime nuodėmę. Anot angelo, šįkart Jehova padarys stebuklą — savo Sūnaus gyvybę iš dangaus perkels į Marijos įsčias ir tada šventąja dvasia tarsi šešėliu pridengs ją ir saugos vaikelį, kad nuodėmė nepadarytų jam jokios žalos. Ar Marija angelo žodžiais patikės? Ką ji atsakys?

Marijos atsakymas

9. a) Kodėl skeptikai klysta manydami, kad skaisti mergina negalėjo susilaukti kūdikio? b) Kaip angelas Gabrielius sustiprino Marijos tikėjimą?

9 Kai kurie krikščionių teologai ir kiti skeptikai nelinkę tikėti, kad skaisti mergina galėjo susilaukti kūdikio. Kad ir labai išsimokslinę, jie nesuvokia vienos paprastos tiesos. Angelo Gabrieliaus žodžiais tariant, „nėra to, ko Dievas paskelbęs negalėtų įvykdyti“ (Lk 1:37). Marija Gabrieliaus žodžių tikrumu nesuabejoja, mat jos tikėjimas tvirtas. Vis dėlto ji nėra lengvatikė. Kaip ir kiekvienam protingam žmogui, Marijai reikia įrodymų, kuriais savo tikėjimą galėtų pagrįsti. Tad angelas Gabrielius yra pasiruošęs jos tikėjimą sustiprinti. Dievas padarė stebuklą — jos giminaitė Elzbieta, ilgai laikyta nevaisinga ir jau senyvo amžiaus, štai laukiasi.

10. Kodėl nederėtų manyti, kad Marijai priimti Dievo paskirtą užduotį buvo lengva?

10 Ką dabar Marija darys? Ji jau žino, ko iš jos tikimasi, ir turi įrodymų, kad Dievas įvykdys visa, ką angelas Gabrielius jai pasakė. Nederėtų manyti, kad paskirta užduotis Marijos nebaugino ir kad priimti ją buvo lengva. Visų pirma, kaip reaguos sužadėtinis Juozapas, kai sužinos apie jos nėštumą? Ar benorės ją vesti? Be to, pati užduotis Marijai galėjo atrodyti pernelyg  atsakinga. Juk ji turės išnešioti ir pagimdyti Dievo Sūnų — mylimiausią jo kūrinį! O kai kūdikis gims, turės juo rūpintis ir saugoti nuo visokių pavojų. Atsakomybė išties didžiulė.

11, 12. a) Iš kur žinome, kad kai kurie tvirto tikėjimo žmonės ne iškart ryžosi priimti užduotį nuo Dievo? b) Ką sužinome apie Mariją iš jos atsakymo Gabrieliui?

11 Biblijoje aprašytas ne vienas atvejis, kai net tvirto tikėjimo žmonės ne iškart ryžosi priimti nelengvą užduotį nuo Dievo. Štai Mozė teisinosi esąs neiškalbus ir todėl negalįs kalbėti Jehovos vardu (Iš 4:10). Jeremijas skundėsi, kad tarnauti pranašu yra per jaunas (Jer 1:6). Jona net manė nuo užduoties pabėgsiąs (Jon 1:3). O kaip bus su Marija?

12 Paprasti Marijos žodžiai, net ir praėjus daug šimtmečių, tikintiesiems tebeliudija, kokia nuolanki ir klusni Dievui ji buvo. Angelui Gabrieliui ji atsakė: „Štai esu Jehovos vergė! Tegul įvyksta man tai, ką paskelbei“ (Lk 1:38). Vergė savo padėtimi buvo iš visų tarnų žemiausia ir visiškai priklausė nuo šeimininko. Kukliai pasivadindama Jehovos verge, Marija iš esmės sakosi esanti menkiausia iš jo tarnų ir pripažįsta, kad jos gyvenimas besąlygiškai priklauso nuo jos Šeimininko. Marija neabejoja, kad Dievo rankose bus saugi, kad jis visada atlygina savo ištikimiesiems, taip pat kad laimins jos nuoširdžias pastangas ir padės tą nelengvą užduotį įvykdyti (Ps 18:26 [18:25, Brb]).

Marija neabejoja, kad Jehovos, ištikimojo Dievo, rankose bus saugi.

13. Kuo Marija mums yra pavyzdys, jeigu daryti tai, ko Dievas prašo, atrodo sunku ar net neįmanoma?

13 Kartais Dievas prašo daryti tai, kas mums gali atrodyti sunku ar net neįmanoma. Bet Dievo Žodis mums yra tvirtas pagrindas pasitikėti juo ir, kaip Marija, atiduoti savo gyvenimą į jo rankas (Pat 3:5, 6). Tad ar Dievu pasitikėsime ir darysime, ko prašomi? Jeigu taip, jis už klusnumą atlygins, ir tada mūsų tikėjimas sustiprės.

Svečiuose pas Elzbietą

14, 15. a) Kaip dar Jehova sustiprino Marijos tikėjimą? b) Ką apie Mariją pasako jos žodžiai, užrašyti Luko 1:46-55?

14 Tai, ką angelas Gabrielius pasakė apie Elzbietą, Marijai reiškia labai daug. Kokia kita moteris, jei ne Elzbieta, galėtų  geriau suprasti jos jausmus? Marija nedelsdama iškeliauja į kalnuotą Judo kraštą ir kelyje užtrunka kokias tris ar keturias dienas. Vos tik ji įžengia į Elzbietos ir jos vyro, kunigo Zacharijo, namus, Jehova jos tikėjimą dar sustiprina. Kaip? Elzbieta išgirsta Marijos pasveikinimą ir staiga pajunta, kaip kūdikis jos įsčiose šokteli iš džiaugsmo. Ji tampa kupina šventosios dvasios ir atsakydama į sveikinimą pavadina Mariją savo Viešpaties motina. Dievas Elzbietai apreiškė, kad Marijos sūnus yra būsimasis jos Viešpats, Mesijas. Paskui Elzbieta pagiria Mariją už klusnumą Dievui. Ji sako: „Laiminga patikėjusioji“ (Lk 1:39-45). Taip, Jehova įvykdys visa, ką per angelą Marijai perdavė.

Artima tarpusavio bendrystė Marijai ir Elzbietai reiškė labai daug

 15 Dabar prabyla Marija. Žodžiai, kuriuos ji tąkart ištarė, apie ją pasako labai daug. Tai ilgiausia Biblijoje randama Marijos kalba, ir ją užrašė evangelistas Lukas. (Perskaityk Luko 1:46-55.) Marija iš dėkingumo kupinos širdies šlovina Jehovą už tai, kad suteikė jai garbę tapti Mesijo motina. Tie žodžiai liudija, koks tvirtas jos tikėjimas. Ji giria Jehovą, kad pažemino išdidžiuosius ir galinguosius ir atėjo į pagalbą trokštantiems jam tarnauti prastuoliams. Iš visko sprendžiant, Marija puikiai išmanė Dievo Žodį — paskaičiuota, kad jos kalboje yra daugiau kaip dvidešimt skirtingų fragmentų iš hebrajiškųjų Biblijos knygų. *

16, 17. a) Iš ko galime spręsti, kad Marija ir jos sūnus buvo nuolankūs? b) Ko pasakojimas apie Mariją ir Elzbietą pamoko mus apie draugystę?

16 Kaip matome, Marija mėgdavo mąstyti apie Dievo Žodį. Ir kalbėjo ji šventųjų raštų žodžiais, ne savo supratimu rėmėsi, — akivaizdu, jog buvo nuolanki. Ateis laikas, kai ir Marijos sūnus, dabar esantis įsčiose, suaugs ir bus nuolankus kaip ji. „Mano mokslas — ne mano, o to, kuris mane siuntė“, — jis pasakys (Jn 7:16). Kiekvienam tad vertėtų pamąstyti: ar Dievo Žodį aš tikrai branginu? ar remiuosi juo ar savo supratimu? Galime numanyti, kaip į šiuos klausimus būtų atsakiusi Marija.

17 Pas Elzbietą Marija pasilieka kokius tris mėnesius ir abi, savaime suprantama, viena kitą stiprina (Lk 1:56). Apie artimą šių dviejų moterų bendrystę Biblijoje rašoma labai šiltai. Jeigu ir mes ieškome draugų, kurie nuoširdžiai myli Jehovą, mūsų ryšys su juo, be abejo, stiprės ir patys turtėsime dvasiškai (Pat 13:20). Bet štai Marijai jau metas grįžti namo. Ką pasakys Juozapas, kai sužinos, kad ji laukiasi?

Marija ir Juozapas

18. Apie ką Marija pasipasakojo Juozapui ir kaip jis tą žinią priėmė?

18 Marija tikriausiai nelaukia, kol jos nėštumas taps visiems matomas. Ji privalo apie tai pasipasakoti Juozapui. Galimas dalykas, Marija nerimauja, kaip šis doras, dievobaimingas vyras priims tokią žinią. Vis dėlto nuėjusi jam papasakoja, kas su ja atsitiko. Tik įsivaizduokime, kaip Juozapas sutrinka. Nors jis ir norėtų savo mylima sužadėtine tikėti, ši, atrodo, buvo jam neištikima. Biblijoje nerašoma, kas tuo metu dėjosi Juozapo galvoje.  Žinome tik, kad jis nusprendė duoti Marijai skyrybų raštą, mat anuomet susižadėjimas prilygo santuokos įžadams. Nenorėdamas pasmerkti jos viešai gėdai, išsiskirti Juozapas ketina slapta (Mt 1:18, 19). Marijai turbūt skaudu matyti, kaip šis geraširdis žmogus kamuojasi mėgindamas rasti išeitį iš keblios padėties. Ji nepyksta, kad Juozapas ja netiki.

19. Kaip Jehova padėjo Juozapui teisingai pasielgti?

19 Jehova Juozapui padeda susivokti, kaip pasielgti būtų tinkama. Sapne angelas jam pasako, kad Marija iš tikrųjų tapo nėščia stebuklingu būdu. Juozapui nuo širdies tarsi akmuo nusirita. Dabar jis, kaip ir Marija, paklūsta Jehovos valiai — veda savo sužadėtinę ir prisiima garbingą pareigą rūpintis Jehovos Sūnumi (Mt 1:20-24).

20, 21. Ko iš Marijos ir Juozapo gali pasimokyti susituokusios ir ketinančios tuoktis poros?

20 Susituokusiems ir tiems, kurie ketina tuoktis, iš šios prieš du tūkstančius metų gyvenusios jaunos poros yra ko pasimokyti. Juozapas matydamas, kaip jo žmona rūpinasi mažyliu, be abejo, džiaugėsi, kad Jehovos siųstas angelas padėjo jam pasielgti teisingai. Jis veikiausiai suprato, kaip svarbu kliautis Jehova, kai tenka dėl ko svarbaus apsispręsti (Ps 37:5; Pat 18:13). Aišku, ir paskesni jo sprendimai rodė, kad jis yra rūpestingas ir geras šeimos galva.

21 Nors Juozapas iš pradžių suabejojo Marija, ji neprarado noro už jo tekėti. Marija laukė, kol Juozapas nuspręs, kaip pasielgti, nes gerbė jį kaip būsimą šeimos galvą. Kantriai laukti iš tiesų vertėjo. Ir tai gera pamoka šių laikų krikščionėms. Galiausiai, ir patys Juozapas su Marija gavo vertingą pamoką — suprato, kaip svarbu tarpusavyje atvirai ir nuoširdžiai bendrauti. (Perskaityk Patarlių 15:22.)

22. Kokia prasme Juozapas ir Marija pasidėjo tvirčiausią pamatą savo santuokai ir kas jų laukė ateityje?

22 Šiuodu jauni žmonės savo santuokai pasidėjo tvirčiausią pamatą: abudu užvis labiau mylėjo Jehovą ir todėl norėjo būti atsakingi, rūpestingi tėvai. Aišku, Juozapo ir Marijos laukė ne tik dideli džiaugsmai, bet ir nemenki išbandymai. Jiems reikėjo išauginti Jėzų — iškiliausią visų laikų žmogų.

^ pstr. 15 Marija, atrodo, pacitavo ir žodžius, kuriuos kadaise pasakė Ona — dievobaiminga moteris, vaikelio susilaukusi irgi Jehovos malone. (Žiūrėk straipsnelį „Dvi prasmingos maldos“, p. 57.)