Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sekime jų tikėjimu

 TREČIAS SKYRIUS

„Tėvas visų, kurie tiki“

„Tėvas visų, kurie tiki“

1, 2. Kokiame pasaulyje gyveno Abraomas?

ABRAOMO akys žvelgia į zikuratą, aukščiausią iš visų gimtojo Ūro pastatų. * Ten girdėti žmonių balsai, padangėn kyla dūmų kaspinas — Mėnulio dievo žyniai aukoja aukas. Abraomas pakraipo galvą. Suraukęs antakius nusisuka ir pro minią patraukia namų link. Kaip įsikerojusi ta stabmeldystė! Nuo Nojaus laikų viskas taip pasikeitė.

2 Nojus, kaip žinia, garbino Jehovą. Po tvano išėjęs iš laivo jis aukojo Dievui auką ir Dievas ją mielai priėmė. Tada danguje pasirodė vaivorykštė — Jehovos palankumo žmonijai ženklas (Pr 8:20; 9:12-14). Abraomas gimė praėjus dvejiems metams po Nojaus mirties. Tuo metu žemėje gyveno dešimta karta po tvano. Dauguma žmonių jau buvo nusisukę nuo Jehovos, lenkėsi visokiems netikriems dievams ir aukojo jiems aukas. Netgi paties Abraomo tėvas Terachas garbino stabus, galimas dalykas, juos ir darė (Joz 24:2).

Kaip Abraomas išsiugdė tokį stiprų tikėjimą?

3. Kuo Abraomas išsiskyrė iš aplinkinių ir apie ką dabar kalbėsime?

3 Abraomas nėjo su dauguma. Jis ištikimai garbino tikrąjį Dievą Jehovą, buvo tvirto tikėjimo vyras. Po daugelio šimtmečių apaštalas Paulius jį netgi pavadino „tėvu visų, kurie tiki“. (Perskaityk Romiečiams 4:11.) Pažiūrėkime, kas padėjo Abraomui išsiugdyti stiprų tikėjimą ir ko mes galime pasimokyti.

 Jehovos tarnai po tvano

4, 5. Iš ko Abraomas tikriausiai sužinojo apie Jehovą ir kodėl darome tokią prielaidą?

4 Iš kur Abraomas žinojo apie tikrąjį Dievą? Net ir toje stabmeldiškoje aplinkoje buvo žmonių, kurie ištikimai garbino Jehovą. Pavyzdžiui, Nojaus sūnus Semas. Nors jis ir ne vyriausias Nojaus vaikas, vis dėlto dažnai minimas pirmas — veikiausiai dėl to, kad buvo išskirtinai tvirto tikėjimo. * Vėliau po tvano Nojus netgi pavadino Jehovą „Semo Dievu“ (Pr 9:26). Semas labai gerbė Jehovą, buvo jam ypač atsidavęs.

5 Visai galimas dalykas, kad Abraomas Semą pažinojo, mat jų gyvenamasis laikotarpis iš dalies sutapo. Įsivaizduok, kaip jis, dar visai nedidukas, smalsiai klausosi išmintingo senolio, mačiusio daugiau kaip keturis žmonijos istorijos šimtmečius! Semas matė, koks sugedęs buvo prieštvaninis pasaulis ir kaip Jehova siuntė jam pražūtį. Taip pat kuo baigėsi Nimrodo sumanymas pastatyti Babelio bokštą ir kaip, Jehovai sumaišius statytojų kalbą, žemėje pradėjo formuotis tautos. Kadangi prie Babelio statybos Semas neprisidėjo, jo kalbos Dievas nepakeitė. Tad Semo šeima, kaip ir Nojus, toliau kalbėjo pirmąja žmonių kalba. Iš tos šeimos kilo ir Abraomas. Tad apie Jehovą Abraomas veikiausiai sužinojo iš paties Semo lūpų. Be abejo, matydamas tokį Semo tikėjimo pavyzdį, Abraomas jį labai gerbė.

Abraomas nepersiėmė stabmeldiškos Ūro gyventojų dvasios

6. a) Kas, reikia manyti, padėjo Abraomui pasirinkti teisingą kelią? b) Ką žinome apie Abraomo ir Saros šeimos gyvenimą?

6 Pasakojimai apie tvaną Abraomui tikriausiai ypač įstrigo į širdį. Jis, kaip ir Nojus, ėjo su Dievu ir nesileido įtraukiamas į stabmeldystę, kerojančią tarp Ūro gyventojų ir gal net tarp jo paties šeimynykščių. Abraomas turėjo gerą žmoną, vardu Sara. * Ji buvo ne tik išskirtinio grožio, bet ir stipraus tikėjimo moteris. Vaikų pora neturėjo, tačiau neleido, kad tai atimtų  gyvenimo džiaugsmą. Abraomas ir Sara jautėsi laimingi, nes tarnavo tikrajam Dievui. Be to, jie priglobė našlaitį Abraomo sūnėną Lotą ir juo rūpinosi.

7. Kuo Abraomas yra geras pavyzdys krikščionims?

7 Abraomas niekada neatsimetė nuo Jehovos, nepalinko į stabmeldystę. Juodu su Sara nebijojo išsiskirti iš anuometinės stabmeldiškos visuomenės. Ir mes nebijokime būti kitokie, išsiskirti iš aplinkinių. Juk pats Jėzus sakė, kad jo sekėjai neis išvien su pasauliu, dėl to netgi bus nekenčiami. (Perskaityk Jono 15:19.) Turėdami tokį nusistatymą išlaikysime tikėjimą tvirtą. Jeigu namiškiai ar aplinkiniai kada nors prikaišiotų ar pasišaipytų dėl to, kad apsisprendei tarnauti Dievui, per daug neimk į širdį. Žinok, kad esi ne vienas. Turi daug draugų, kurie ištikimai tarnauja Dievui, kaip kadaise Abraomas su Sara.

„Išeik iš savo krašto“

8, 9. a) Ką ypatinga patyrė Abraomas? b) Kokią žinią Jehova jam perdavė?

8 Vieną dieną įvyksta kai kas nepaprasta. Į Abraomą kreipiasi pats visatos Valdovas Jehova. Apie tą įvykį vėliau pasakojo Jėzaus mokinys Steponas: „Šlovės Dievas pasirodė mūsų protėviui Abraomui, šiam dar esant Mesopotamijoje...“ (Perskaityk Apaštalų darbų 7:2, 3.) Kaip konkrečiai Jehova apsireiškė Abraomui, nežinome, galbūt per angelą. Tačiau reginys tikriausiai buvo ypatingas — ne veltui Steponas Dievą čia vadina šlovės Dievu. Abraomas pamatė, kokia didi yra Jehovos šlovė, lyginant su tais bedvasiais stabais, kuriuos garbino aplinkiniai.

9 O kokią žinią gauna Abraomas? „Išeik iš savo krašto, — taria Jehova. — Palik savo gimines ir keliauk į kraštą, kurį tau parodysiu.“ Dievas liepia Abraomui iškeliauti, tik nepasako kur. Abraomui reikia palikti savo tėviškę, gimines. Anuomet Artimuosiuose Rytuose šeimos parama būdavo labai svarbi. Gyvenimas skyrium nuo giminių, svetimame krašte buvo laikomas prakeiksmu, bausme, baisesne už mirtį.

10. Kodėl Abraomui ir Sarai buvo nelengva palikti savo namus Ūre?

10 Abraomui su Sara teko nemažai atsisakyti. Ūras, kiek dabar žinoma, buvo klestintis, turtingas miestas. (Skaityk straipsnelį  „Miestas, kurį Abraomas ir Sara paliko“.) Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad jo gyventojai turėjo prašmatnius namus, neretai su vidiniu kiemu ir dvylika ar daugiau kambarių. Vietos  užtekdavo ne tik šeimai, bet ir tarnams. Namuose būdavo įrengtas vandentiekis, kanalizacija. Išeiti ir palikti visus patogumus reikėjo didelio pasiryžimo. Juo labiau, kad Abraomas ir Sara buvo nebe jaunuoliai: Abraomas, ko gero, ėjo aštuntą dešimtį, o Sara — septintą. Abraomui, kaip ir kiekvienam geram vyrui, tikriausiai norėjosi, kad Sara turėtų jaukius namus. Turbūt juodu ne sykį kalbėjosi, kaip pasikeis jų gyvenimas palikus gimtąjį miestą, su kokiais sunkumais jiedu susidurs. Abraomo džiaugsmui Sara, negailėdama patogaus gyvenimo Ūre, mielai sutiko leistis į nelengvą kelionę.

11, 12. a) Ką reikėjo sutvarkyti ir paruošti prieš išeinant iš Ūro? b) Nupasakok, kokia galėjo būti Abraomo šeimynos kelionės pradžia.

11 Prieš išvykdami Abraomas ir Sara turėjo dar daug padaryti — susidėti daiktus, viską kruopščiai suplanuoti. Ko kelionėje prireiks, o ko geriau neimti? Ką daryti su šeimyna, su jau senyvu tėvu Terachu? Pora nusprendė pasiimti jį su savimi ir juo rūpintis. Keliauti Terachas, matyt, sutiko noriai, nes Biblijoje sakoma, kad net ne Abraomas, o Terachas paėmė savo šeimą ir išsivedė iš Ūro. Be abejo, jis jau buvo atsisakęs stabmeldystės. Kartu su Abraomu nutarė išvykti ir jo sūnėnas Lotas (Pr 11:31).

12 Ir štai išaušta rytas. Šeimai metas iškeliauti. Prie miesto sienų palei gynybinį griovį stovi ryšuliais apkrauti kupranugariai ir asilai, čia pat suvarytos gyvulių bandos. * Į kelią ruošiasi visi Abraomo namiškiai ir tarnai. Žmones apėmęs jaudulys, subedę akis į Abraomą laukia, kol bus duotas ženklas. Galiausiai Abraomas pamoja ranka ir vilkstinė leidžiasi į kelią — į Ūrą niekada nebegrįš.

13. Kaip šiais laikais daugelis Jehovos tarnų rodo tokią pat dvasią, kaip Abraomas su Sara?

13 Šiandien nemažai Jehovos tarnų nusprendžia persikelti ten, kur reikia daugiau Karalystės skelbėjų. Kai kurie norėdami išeiti į platesnį tarnybos lauką pradeda mokytis naujos kalbos. Kiti, nežiūrėdami, kaip jiems patogiau, drąsiai imasi naujų skelbimo tarnybos metodų. Visi tie Jehovos tarnai aukojasi, dėl tarnystės negaili atsisakyti ir kai kurių asmeninių patogumų. Krikščionys, puoselėjantys norią dvasią, kaip Abraomas su Sara,  verti nuoširdžiausio pagyrimo. Jeigu ir mes darome tokius tikėjimo darbus, Jehovos tai nelieka nepastebėta. Jis su kaupu atlygins visiems, kurie uoliai jo ieško (Hbr 6:10; 11:6). O kaip Jehova atlygino Abraomui?

Per Eufratą

14, 15. Kokia buvo Abraomo šeimynos kelionė ir dėl ko greičiausiai jie apsistojo Harane?

14 Abraomas ir Sara jau toli nuo namų. Štai vieną kelio galą jie žingsniuoja pėsti, o pailsę vėl sėda ant kupranugarių. Tilinguoja, dzingsi varpeliai, pririšti gyvuliams prie pakinktų. Vilkstinės šurmulyje girdėti besišnekučiuojantys Abraomas su Sara. Šeimyna pamažu įsigyvena į klajoklišką gyvenimą. Net ir nepatyrę keliauninkai dabar jau vikriai pastato ir išardo palapines. Senolis Terachas — ir tas, kitų padedamas, įstengia užsiropšti ant kupranugario ar asilo. Didelė šeimyna traukia palei Eufrato vingius šiaurės link. Slenka dienos, savaitės, vienas gamtovaizdis keičia kitą.

15 Galiausiai, sukorus beveik tūkstantį kilometrų, tolumoje pasimato avilius primenantys moliniai Harano nameliai.  Šiame klestinčiame mieste kertasi Rytų ir Vakarų prekybos keliai. Harane šeimyna kuriam laikui apsistoja. Turbūt dėl to, kad Terachas jau labai silpnas, keliauti nebepajėgia.

16, 17. a) Kokią sandorą Jehova sudarė su Abraomu Harane? b) Kaip Jehova Abraomą laimino?

16 Nugyvenęs 205 metus, Terachas miršta (Pr 11:32). Netekęs tėvo Abraomas, aišku, liūdi. Tačiau kaip tik tuo sunkiu laikotarpiu jį vėl aplanko Jehova. Pakartojęs nurodymą, duotą dar Ūre, jis atskleidžia, kad iš Abraomo ateityje kils didelė tauta ir kad per jį bus palaimintos visos žemės tautos. (Perskaityk Pradžios 12:2, 3.) Įkvėptas tokio sandoros pažado, Abraomas rengiasi keliauti toliau.

17 Tačiau šįkart susiruošti užtrunka gana ilgai, mat Jehovos dosniai laiminamas Abraomas labai praturtėjo. Biblijoje rašoma: „Abromas pasiėmė [...] visus turtus, kuriuos buvo sukaupę, ir visus žmones, kuriuos buvo Harane įsigiję“ (Pr 12:5). Jehova ne be reikalo laimino Abraomą gausiomis materialinėmis gėrybėmis ir tarnais. Juk iš jo turės kilti didelė tauta. Panašiai šiandien Dievas savo tarnus aprūpina viskuo, ko reikia jo valiai vykdyti, nors tai nebūtinai yra materialiniai ištekliai. Taigi Abraomas su visa gausia, praturtėjusia savo šeimyna vėl leidžiasi į kelią.

Nepabūgę būsimų sunkumų Abraomas ir Sara palieka Ūrą

18. a) Kada įsigaliojo Dievo sandora su Abraomu? b) Kuo dar ypatinga Dievo tautos istorijoje nisano 14-oji? (Skaityk straipsnelį  „Nisano 14-osios reikšmė Biblijos istorijoje“.)

18 Po kelių dienų jie pasiekia Karkemišą, kur karavanai paprastai keliasi per Eufratą. Manoma, kad 1943 m. p. m. e. nisano 14 dieną (taip šis mėnuo pradėtas vadinti vėliau) Abraomo vilkstinė toje vietoje persikėlė per upę (Iš 12:40-43). Dievo tautos istorijoje tai buvo ypatinga diena — įsigaliojo sandora, Jehovos sudaryta su Abraomu. Abraomas įžengė į kraštą, kurį Dievas jam buvo pažadėjęs parodyti.

19. Ką nauja Jehova pasakė Abraomui netoli Sichemo ir su kuo Abraomas galėjo tuos žodžius susieti?

 19 Nukeliavęs kelio galą į pietus, Abraomo karavanas sustoja prie didžiųjų Morės medžių, netoli Sichemo. Ten patriarchą vėl pasiekia Jehovos žodis. Šįkart Dievas Abraomui užsimena, jog ateityje tą kraštą atiduos jo palikuonims. Ar Abraomas galėjo pagalvoti, kad šis Jehovos pažadas yra kažkaip susijęs su palikuoniu, apie kurį buvo išpranašauta dar Edene? (Pr 3:15; 12:7) Tikėtina. Galbūt jis pamažu pradėjo suvokti, jog Dievas per jį imasi įgyvendinti didingą sumanymą.

20. Kas byloja apie Abraomo dėkingumą Dievui?

20 Keliaudamas per Kanaano žemę Abraomas pastato Dievui aukurą prie Morės medžių, paskui Betelyje ir tenai šaukiasi Jehovos vardo. Tikriausiai patriarchas labai džiaugėsi Dievo malone ir dėkojo už pažadą laiminti jį ir jo palikuonis. Galimas dalykas, netgi rado progų papasakoti apie Jehovą savo kaimynams kanaaniečiams. (Perskaityk Pradžios 12:7, 8.) Kelionėje, aišku, reikėjo būti atsargiam, nes krašto gyventojai anaiptol nebuvo svetingi. Patriarcho ir jo šeimos laukė dideli tikėjimo išbandymai. Tačiau Abraomas nesižvalgė atgal, nesigailėjo palikęs patogius namus Ūre. Jis žvelgė į priekį. Hebrajams 11:10 apie šį tikėjimo vyrą sakoma: „Jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio sumanytojas ir statytojas yra Dievas.“

21. a) Kokios tiesos išryškėjo dabartiniais laikais? b) Kam esi pasiryžęs?

21 Šiandien apie tą įvaizdinį miestą — Dievo Karalystę — žinome daug daugiau už Abraomą. Karalystė jau valdo danguje ir netrukus sugriaus dabartinę sugedusią pasaulio santvarką. Mums taip pat nebe paslaptis, kas yra žadėtasis Abraomo palikuonis. Tai Jėzus Kristus, Dievo Karalystės Karalius. Kokia bus garbė ateityje susitikti su Abraomu ir kiek jam bus džiaugsmo, kai iki galo perpras didingąjį Dievo sumanymą! Turbūt ir tu labai lauki to meto, kai išsipildys visi Dievo pažadai. Tad sek Abraomo tikėjimo pavyzdžiu. Būk pasiaukojamos dvasios, klusnus Jehovai ir su dėkingumu atlik kiekvieną tau pavestą darbą. Tada Abraomas, „tėvas visų, kurie tiki“, bus ir tavo tėvas.

^ pstr. 1 Šiame skyriuje aprašomas laikotarpis, kai Abraomo vardas dar buvo Abromas. Tik vėliau Dievas jį pavadino Abraomu — „tėvu tautų daugybės“ (Pr 17:5).

^ pstr. 4 Abraomas irgi neretai įvardijamas pirmas tarp Teracho sūnų, nors nebuvo pirmagimis.

^ pstr. 6 Tuo metu jos vardas buvo Saraja. Vėliau Dievas pervardijo ją Sara, išvertus „mano princesė“ (Pr 17:15).

^ pstr. 12 Kai kurie biblistai abejoja, ar Abraomo laikais kupranugariai jau buvo prijaukinti. Tačiau jų argumentai neturi tvirto pagrindo. Biblijoje ne kartą rašoma, kad Abraomas turėjo kupranugarių (Pr 12:16; 24:35).