Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sekime jų tikėjimu

 DEVINTAS SKYRIUS

Sveika nuovoka jai padiktavo, kaip elgtis

Sveika nuovoka jai padiktavo, kaip elgtis

1—3. a) Dėl ko Abigailės šeimynai iškilo grėsmė? b) Ką, skaitydami šitą skyrių, sužinosime?

ABIGAILĖ tarno akyse mato išgąstį. Jaunuolis atskubėjo pasakyti, kad gresia nelaimė. Grėsmė tikrai didelė — kaip tik šiuo metu atžygiuoja keturi šimtai karių. Jie užsidegę išžudyti visus namų vyriškius. Už ką gi?

2 Dėl visko kaltas Abigailės vyras Nabalas. Jis ir vėl pasielgė negailestingai, užgauliai, tik šįsyk įžeidė ne šiaip kokį žmogų, o karo vadą, prityrusių bendražygių gerbiamą ir mylimą. Štai todėl Nabalo tarnas, galbūt piemuo, dabar ir atlėkė pas Abigailę. Jis viliasi, kad šeimininkė sugalvos, kaip namiškius išgelbėti. Tačiau ar gali ką viena moteris padaryti prieš karių pulką?

Ar gali ką viena moteris padaryti prieš karių pulką?

3 Susipažinkime su šia moterimi, sužinokime, kuo ji buvo ypatinga. Aptarkime plačiau, kas nutiko, kad Nabalo šeimyna atsidūrė mirtiname pavojuje, ir ko Abigailės tikėjimo pavyzdys mus pamoko.

„Protinga ir graži“

4. Koks žmogus buvo Nabalas?

4 Abigailės ir Nabalo tikrai nepavadinsi lygiaverčiais partneriais. Nabalas vargu ar būtų galėjęs rasti geresnę žmoną, bet Abigailei nepasisekė: blogesnį vyrą už Nabalą sunku ir įsivaizduoti. Kadangi turėjo daug pinigų, jis buvo be galo savimi patenkintas. Tačiau koks atrodė iš šalies? Regis, niekas kitas Biblijoje neapibūdinamas taip paniekinamai kaip Nabalas. Pats jo vardas reiškia „kvailys“. Ar tokį vardą jam davė tėvai?  O gal tai buvo pravardė, prilipusi vėliau? Šito nežinome. Bet aišku viena: pagal Nabalo būdą tas vardas labai tiko. Jis buvo „šiurkštus žmogus ir nedorėlis“, priekabus pikčiurna, girtuoklis. Visi jo bijojo, niekas nemėgo (1 Sam 25:2, 3, 17, 21, 25).

5, 6. a) Kodėl galima sakyti, kad Abigailė buvo puiki moteris? b) Kodėl, galimas dalykas, Abigailė ištekėjo už tokio niekšingo žmogaus?

5 O štai Abigailė buvo tikra Nabalo priešingybė. Jos vardas reiškia „mano tėvas apsidžiaugė“. Graži dukra — tėvo džiaugsmas, bet, gerai pagalvojus, daug džiugiau matyti, kad vaikas gražus savo vidumi. Dažnas žmogus, jeigu dailia išvaizda ir patraukia akį, žiūrėk, stokoja nuovokos, išminties, drąsos, tikėjimo, kitų dorybių. Abigailė — išimtis. Pasak Biblijos, ji buvo „protinga ir graži“. (Perskaityk 1 Samuelio 25:3.)

6 Ne vienas tikriausiai pasvarsto, kodėl aštraus proto mergina tekėjo už tokio niekšingo žmogaus. Prisiminkime: Biblijos laikais sutuoktinius savo vaikams neretai išrinkdavo tėvai. Net jeigu būdavo kitaip, tėvų pritarimo vis tiek reikėdavo. Gal Abigailės tėvams įspūdį padarė, kad Nabalas buvo turtingas ir žymus? Galbūt dėl to savo dukrą jie arba priragino už jo tekėti, arba tiesiog atidavė į žmonas? O gal taip pasielgė spaudžiami skurdo? Kad ir kaip ten buvo, pinigai nepadarė Nabalo geru sutuoktiniu.

7. a) Nuo kokių neprotingų žingsnių susilaiko tėvai, skiepydami vaikui sveiką požiūrį į santuoką? b) Kur Abigailė nukreipė savo pastangas?

7 Protingi tėvai savo vaikui skiepys sveiką požiūrį į santuoką. Neskatins kurti šeimos dėl išskaičiavimo, neskubins dairytis poros, jeigu jaunuolis dar nesubrendęs ir nepasirengęs savarankiškam gyvenimui (1 Kor 7:36). Bet Abigailė jau buvo ištekėjusi už Nabalo ir pasirinkimo neturėjo. Todėl dabar, kiek leido aplinkybės, stengėsi būti gera žmona.

Jis „juos išplūdo“

8. Ką Nabalas įžeidė ir kodėl galima sakyti, kad jis pasielgė labai neprotingai?

8 Dėl Nabalo kaltės Abigailė atsiduria itin keblioje situacijoje. Nabalas įžeidė Dovydą. O Dovydas yra dievobaimingas vyras, Jehovos išrinktasis. Pranašas Samuelis prieš kurį laiką patepė jį karaliumi vietoj Sauliaus (1 Sam 16:1, 2, 11-13). Deja, apimtas pavydo, Saulius trokšta Dovydą nužudyti, todėl šis turėjo bėgti ir dabar su šešiais šimtais karių slapstosi dykumoje.

9, 10. a) Kokiomis sąlygomis teko gyventi Dovydui ir jo vyrams? b) Už ką Nabalas turėjo Dovydui ir jo vyrams būti dėkingas? (Atkreipk dėmesį į 10 pastraipos išnašą.)

 9 Nabalas gyveno Maone, o savo kaimenes, tris tūkstančius avių, laikė gretimoje vietovėje, Karmelyje *, kur veikiausiai turėjo žemės. Karmelyje plytėjo vešlios kalnų ganyklos. Tolėliau žemė buvo nederlinga: pietuose, kiek akys užmato, driekėsi Parano dykuma, o į rytus, Druskos jūros link, kelias vingiavo per dykvietes, išvagotas tarpeklių, su daugybe olų. Dovydui ir jo vyrams čia teko kęsti visokius vargus ir nepatogumus, tenkintis tuo, ką susimedžiodavo. Beklajodami jie dažnai sutikdavo piemenis, ganančius turtuolio Nabalo kaimenes.

10 Kaip tie sunkumų varginami kariai su Nabalo piemenimis elgėsi? Jie būtų galėję ne sykį nusigvelbti kokią avį, tačiau to nedarė. Netgi priešingai — Nabalo kaimenes ir tarnus saugojo tarsi siena. (Perskaityk 1 Samuelio 25:15, 16.) O ganyti ten buvo pavojinga: apylinkės knibždėjo plėšrių žvėrių, be to, netoliese ėjo pietinė Izraelio riba, ir čia dažnai atsidangindavo svetimšalių plėšikų gaujos. *

11, 12. a) Iš ko galime spręsti, kad Nabalo atžvilgiu Dovydas buvo mandagus ir pagarbus? b) Kaip Nabalas sutiko Dovydo pasiuntinius ir kodėl taip atsakyti jam nederėjo?

11 Dykvietėje prasimaitinti tokiai daugybei vyrų buvo tikrai nelengva. Tad vieną dieną Dovydas siuntė pas Nabalą dešimt pasiuntinių prašyti pagalbos. Buvo avikirpis. Žmonėse gyvavo paprotys tuo laiku rengti vaišes, dosniai dalytis su kitais savo gėrybėmis. Dovydas kruopščiai apgalvojo, kokiais žodžiais pasiuntiniams pritiktų į Nabalą kreiptis. Liepė jo vardu sakyti: „Prašyčiau duoti, ką tik turi po ranka, savo tarnams ir savo sūnui Dovydui.“ Pasivadindamas sūnumi, Dovydas norėjo vyresniam žmogui, kaip ir pridera, parodyti pagarbą. Ką Nabalas į pasiuntinių prašymą atsakė? (1 Sam 25:5-8)

12 Jis įniršo ir, pasak piemens, atbėgusio pas Abigailę su bloga žinia, juos labai įžeidė. Šykštuolis Nabalas ėmė plūstis, —  duos jis, matai, nežinia kam savo duonos, vandens ir mėsos! Iš Dovydo jis pasityčiojo, sakydamas: „Dabar daug vergų, kurie bėga nuo savo šeimininkų.“ Nabalas, matyt, kaip ir karalius Saulius, Dovydo nekentė. O Jehova, priešingai, Dovydą mylėjo. Jehovos akyse Dovydas buvo ne koks maištingas vergas, o būsimas Izraelio karalius (1 Sam 25:10, 11, 14).

13. a) Kaip Dovydas sureagavo į Nabalo užgaules? b) Kodėl, remiantis Jokūbo 1:20, galima sakyti, kad Dovydo reakcija buvo nepateisinama?

13 Sužinojęs, kad Nabalas jo vyrus šiurkščiai pavarė šalin, Dovydas perpyko. „Visi prisisekite kalavijus!“ — įsakė jis ir, pats griebęs kalaviją, su keturiais šimtais karių pakilo į žygį. Dovydas prisiekė nepaliksiąs gyvo nė vieno vyriškio iš Nabalo šeimynos (1 Sam 25:12, 13, 21, 22). Visai suprantama, kodėl jis užsidegė, bet ketinimas atkeršyti buvo nepateisinamas. „Žmogaus rūstybė nevykdo Dievo teisumo“, — rašoma Biblijoje (Jok 1:20). Ar Abigailė galėjo šeimyną kaip nors apsaugoti?

„Tebūna pagirta tavo sveika nuožiūra“

14. a) Kokį žingsnį Abigailė jau žengė, kad būtų užbėgta už akių baisiai nelaimei? b) Kokią įžvelgiame pamoką, gretindami Nabalo ir Abigailės nuostatą kitų atžvilgiu?

14 Kaip matėme, Abigailė jau žengė žingsnį, kad būtų užbėgta už akių baisiai nelaimei, — atidžiai išklausė, ką tarnas šnekėjo. Į kitų žodžius ji buvo linkusi įsiklausyti, o Nabalas — ne. Apie savo šeimininką anas tarnas teisingai pasakė: „Jis toks niekšingas žmogus, kad niekas negali su juo susikalbėti“ (1 Sam 25:17). Labai gerai manydamas apie save, Nabalas klausytis nenorėjo nė vieno. Tokių arogantiškų žmonių apstu ir šiandien. Bet Abigailė buvo kitokia. Todėl tarnas į ją ir kreipėsi be baimės.

Abigailė buvo linkusi į kitų žodžius įsiklausyti, o Nabalas — ne.

15, 16. a) Kuo Abigailė panaši į Patarlių knygoje aprašytą žmoną? b) Kodėl nebūtų teisinga sakyti, kad Abigailė šeimos galvai parodė nepagarbą?

15 Abigailė iškart suvokia, jog viskas labai rimta, delsti negalima. Pasakojime keturis kartus pasakyta, kad ji veikia skubiai. Dovydui ir jo vyrams moteris suruošia dosnią dovaną: duonos, vyno, keptos avienos, pagruzdintų grūdų, razinų ir figų papločių. Abigailė yra gera savo namų šeimininkė, žino, kiek ir kokių gėrybių turinti. Ji tikrai sumani žmona — kaip ir aprašytoji Patarlių knygoje (Pat 31:10-31). Tarnus su dovanomis ji  išsiunčia pirma, pati išjoja pãskui. „Bet, — Biblijoje skaitome, — savo vyrui Nabalui ji nieko nesakė“ (1 Sam 25:18, 19).

16 Ar tai reiškia, kad Abigailė šeimos galvai parodė nepagarbą? Tikrai ne. Nabalas nedorai pasielgė su Jehovos pateptuoju tarnu ir todėl niekuo dėtiems šeimyniškiams iškilo mirtinas pavojus. Jeigu Abigailė nebūtų suskatusi veikti, ar jai būtų tekusi dalis kaltės? To nežinome. Šiaip ar taip, pirmiau ji turėjo klausyti Dievo, tik paskui sutuoktinio.

17, 18. Kaip Abigailė pasitiko Dovydą, ką jam kalbėjo ir kodėl jos žodžiai buvo įtaigūs?

17 Netrukus Abigailė susitinka su Dovydu ir jo vyrais. Ji ir vėl skubinasi: greit nulipa nuo asilo ir parpuola priešais Dovydą ant kelių (1 Sam 25:20, 23). Abigailė su visu nuoširdumu kreipiasi į Dovydą, karštai maldauja pasigailėti Nabalo ir šeimyniškių. O ką ji kalba, kad numaldytų Dovydo pyktį?

„Prašau leisti tavo tarnaitei kalbėti“

18 Visą kaltę Abigailė prisiima sau ir meldžia, kad Dovydas jai atleistų. Sako, jog ne veltui jos vyro vardas reiškia „kvailys“, nes toks jis ir yra. Abigailė tikriausiai duoda suprasti, kad Dovydui nepriderėtų bausti neprotingo žmogaus. Dovydą ji pripažįsta Jehovos atstovu, kovojančiu Viešpaties kovas. Abigailės žodžiai „kai Viešpats [...] bus paskyręs tave Izraelio valdovu“ rodo, kad ji žino apie Jehovos pažadą atiduoti Dovydui karalystę. Ji prašo Dovydą be reikalo nelieti kraujo, kad jo širdis būtų „laisva nuo sielojimosi“ ir kad netektų kęsti sąžinės priekaištų. (Perskaityk 1 Samuelio 25:24-31.) Kaip įtaigiai ir maloniai Abigailė kalba!

19. Kaip Dovydas reagavo į Abigailės žodžius ir už ką ją pagyrė?

19 Ką dabar Dovydas sakys? „Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, atsiuntęs tave šiandien manęs pasitikti! Tebūna pagirta tavo sveika nuožiūra, ir palaiminta būk tu, sulaikiusi mane šiandien nuo kraujo kaltės.“ Dovydas pagiria Abigailę už drąsą, padėkoja, kad skubiai veikdama sulaikė jį nuo kraujo praliejimo. Tada priima jos dovanas. „Eik ramybėje į savo namus! — taria jai ir nuolankiai priduria: — Aš paklausiau tavo balso“ (1 Sam 25:32-35).

„Laikykite savo tarnaitę verge“

20, 21. a) Kuo pagirtinas Abigailės pasiryžimas būti gera žmona? b) Kodėl galima sakyti, kad Abigailės sprendimas palaukti iki ryto byloja apie jos nuovoką ir drąsą?

20 Abigailė patraukia namų link. Tas susitikimas neišeina jai iš galvos. Moteris negalėjo nepamatyti, kaip kilniaširdis,  dievobaimingas Dovydas skiriasi nuo šiurkštuolio, už kurio yra ištekėjusi. Bet tą mintį ji veja šalin. Toliau Biblijoje skaitome: „Abigailė parėjo namo pas Nabalą.“ Taip, ji sugrįžta pas savo vyrą ir yra pasiryžusi būti gera žmona. Nabalui ji privalo pasisakyti, kad, norėdama apsaugoti šeimyną nuo baisios nelaimės, davė Dovydui ir jo kariams dosnią dovaną. Šeimos galva juk turi teisę apie tai žinoti. O kad, savo didžiausiai gėdai, šis neišgirstų to iš kitų, Abigailė nusprendžia viską atskleisti pati. Tik dabar negali. Nabalas it koks karalius puotauja ir yra girtut girtutėlis (1 Sam 25:36).

Abigailė drąsiai papasakoja Nabalui, kaip išgelbėjo jam gyvybę

21 Taigi Abigailė laukia ryto. Čia vėl pasireiškia jos sveika nuovoka ir drąsa. Ryte Nabalas bus išsiblaivęs ir galės suprasti, ką ji šneka. Bet dėl to, kas įvyko, gali ir baisiai įtūžti. Šiaip ar taip, rytojaus dieną Abigailė nueina pas jį ir viską papasakoja. Dabar Nabalas jau tikrai ims šaukti, gal net pakels prieš ją ranką. Betgi nieko panašaus neatsitinka. Jis sėdi kaip sėdėjęs, nė nekrusteli (1 Sam 25:37).

22. Kas atsitiko Nabalui ir ką tai byloja apie Jehovos požiūrį į žiaurumą ar smurtą šeimoje?

22 Kas Nabalui pasidarė? „Širdis jam apmirė krūtinėje, ir jis tarsi suakmenėjo.“ Nabalą tikriausiai ištiko kažkoks smūgis. Praslinkus maždaug dešimt dienų, jis numiršta. Bet ne vien dėl ligos. „Viešpats ištiko Nabalą, ir jis numirė“, — rašoma Biblijoje (1 Sam 25:38). Nuosprendis Nabalui buvo pelnytas, ir Abigailės vargai baigėsi. Mūsų laikais Jehova tokiu antgamtiniu būdu problemų nesprendžia. Šis pasakojimas vis dėlto leidžia suprasti, kad joks žiaurumas ar smurtas šeimoje neliks Dievo nepastebėtas ir kad jis yra nustatęs metą, kada įgyvendins teisingumą. (Perskaityk Luko 8:17.)

23. Kas dar gera laukė Abigailės ir iš ko matyti, kad ji nepasipūtė?

23 Abigailė yra išvaduota iš netikusios santuokos, ir jos laukia dar kai kas gera. Sužinojęs apie Nabalo mirtį, Dovydas siunčia pasiuntinius prašyti Abigailę, kad už jo tekėtų. Ką ji atsako? „Laikykite savo tarnaitę verge plauti mano viešpaties tarnų kojas.“ Gavusi pasiūlymą tapti Dovydo žmona, ji  nepasipučia, netgi yra pasirengusi patarnauti jo tarnams. Ir štai ji vėl skuba, šįkart — keliauti pas Dovydą (1 Sam 25:39-42).

24. Kuo gyvenimas su Dovydu Abigailei buvo nelengvas ir kodėl galima sakyti, kad ir savo vyrui, ir Dievui ji buvo brangi?

24 Ar nuo tada juodu, kaip kokioje pasakoje, gyveno ilgai ir laimingai? Ne visai. Dovydas jau turėjo žmoną, Ahinoamą. Nors anuomet Dievas daugpatystės nedraudė, dievobaimingos moterys tokiose šeimose patirdavo nemenkų išbandymų. Be to, ir pačiam Dovydui, kol taps karaliumi, dar reikėjo įveikti daug kliūčių. Šalia jo Abigailė gyveno pasiaukojamą gyvenimą, pagimdė jam sūnų. Ir visus tuos metus žinojo, kad turi vyrą, kuris ją brangina ir saugo, — štai kartą net išvadavo ją iš pagrobėjų rankų (1 Sam 30:1-19). Akivaizdu, jog Dovydas sekė Jehova — Dievu, kuriam tokios nuovokios, drąsios, dievobaimingos moterys yra labai brangios.

^ pstr. 9 Tai ne tas garsusis Karmelio kalnas, esantis toli šiaurėje, kur vėliau įvyko Elijo ir Baalo pranašų akistata (žiūrėk 10 skyrių), o miestelis Parano dykumos pakraštyje.

^ pstr. 10 Anais laikais Pažadėtojoje žemėje turėjo gyventi Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonys — tokia buvo Jehovos valia. Todėl tikėtina, kad, gindamas kraštą nuo įsibrovėlių ir saugodamas vietinių žemvaldžių kaimenes nuo plėšikų, Dovydas manė atliekąs tarnystę Dievui.