Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sek Didžiuoju Mokytoju

 41 SKYRIUS

Vaikai, kurie džiugina Dievą

Vaikai, kurie džiugina Dievą

KOKS vaikas žemėje labiausiai džiugino Jehovą? — — Jo Sūnus Jėzus. Pakalbėkime apie tai, kokiu elgesiu Jėzus teikė savo dangiškajam Tėvui džiaugsmą.

Jėzaus šeima gyveno maždaug trijų dienų kelionės atstumu nuo Jeruzalės, kur buvo didinga Jehovos šventykla. Jėzus vadino šventyklą savo „Tėvo namais“. Jis su šeima kasmet ten eidavo į Paschos šventę.

Tais metais, kai Jėzui buvo dvylika, šeima po šventės keliavo namo. Sustoję nakvynei jie pamatė, kad Jėzaus nėra tarp giminių bei draugų. Marija ir Juozapas iškart pasuko atgal į Jeruzalę jo ieškoti. Kaip manai, kur Jėzus buvo? — —

Jį surado šventykloje. Jėzus klausėsi mokytojų ir jų klausinėjo. Jis ir pats atsakinėjo į jų klausimus. Visi stebėjosi jo puikiais atsakymais. Ar supranti, kodėl Dievas džiaugėsi savo Sūnumi? — —

Radę Jėzų Marija su Juozapu lengviau atsiduso. Tačiau Jėzus nebuvo nė kiek sunerimęs. Šventykloje jis jautėsi saugiai, todėl paklausė: „Argi nežinojote, kad aš turiu būti savo Tėvo namuose?“ Žinodamas, kad šventykla yra Dievo namai, jis troško ten būti.

 Paskui Marija ir Juozapas išsivedė dvylikametį Jėzų namo į Nazaretą. Kaip Jėzus elgėsi su tėvais? — — Biblijoje rašoma, kad jis „buvo jiems klusnus“. Ką tai reiškia? — — Ogi kad tėvų paprašytas darydavo viską, pavyzdžiui, atnešdavo iš šulinio vandens. (Luko 2:41-52; Jr)

Kaip Jėzus džiugino Dievą vaikystėje?

Pagalvok: nors Jėzus buvo tobulas, jis klausė savo netobulų tėvų. Ar tai patiko Dievui? — — Be abejo, juk Dievo Žodis vaikams liepia: ‘Klausykite savo tėvų.’ (Efeziečiams 6:1) Tu irgi džiuginsi Dievą, jei kaip Jėzus klausysi tėvų.

Dievą džiuginsi ir pasakodamas apie jį kitiems. Tiesa, kai kas galbūt sakys, kad vaikui nedera to daryti. Kadaise žmonės draudė berniukams kalbėti apie Dievą, tačiau Jėzus pasakė: ‘Argi neskaitėte Rašte: „Iš vaikų lūpų Dievas parengė sau gyrių“?’ (Mato  21:16) Tad mes visi galime pasakoti, koks nuostabus Dievas yra Jehova, jei tik to norime. Taip darydami suteiksime jam džiaugsmo.

Iš kur sužinome apie Dievą, kad galėtume pasakoti kitiems? — — Namie studijuodami Bibliją. Dar daugiau sužinome Dievo tautos sueigose. O kaip galime atskirti, kas yra Dievo tauta? — —

Ką gi tie žmonės daro per sueigas? Ar jie tikrai moko to, kas yra Biblijoje? Ar jie skaito ir aiškinasi? Taip darydami mes klausome Dievo, ar ne? — — Juk per krikščionių sueigas ir tikimės išgirsti, ką Dievas mums sako, tiesa? — — O jeigu kas nors kalbėtų, jog neverta gyventi, kaip liepia Biblija? Ar tokius žmones priskirtum Dievo tautai? — —

Dera pamąstyti dar apie kai ką. Biblijoje sakoma, kad Dievo žmonės bus „[jo] vardui tauta“. (Apaštalų darbų 15:14) Kadangi Dievo vardas yra Jehova, galime pasiteirauti žmonių, ar jų Dievas yra Jehova. Jei jie atsakys, kad ne, žinosime — tai nėra jo tauta. Dievo tauta taip pat pasakoja kitiems apie Dievo Karalystę. Be to, ji rodo savo meilę Dievui laikydamasi jo įsakymų. (1 Jono 5:3)

Jei pažįsti žmonių, kurie visa tai daro, lankykis jų sueigose garbinti Dievo. Atidžiai klausykis, kas ten kalbama, ir atsakinėk į užduodamus klausimus. Taip darė ir Jėzus būdamas Dievo namuose. Visu tuo džiuginsi Dievą kaip ir Jėzus.

Ar prisimeni dar kokį Biblijoje paminėtą vaiką, kuris džiugino Dievą? — — Puikų pavyzdį paliko Timotiejus. Jo  tėvas netikėjo Jehovos, o mama Eunikė bei senelė Loidė buvo tikinčios. Timotiejus jųdviejų klausė ir taip sužinojo apie Jehovą.

Nors Timotiejus turėjo netikintį tėvą, ką troško daryti?

Timotiejui užaugus, jo gimtajame mieste apsilankė apaštalas Paulius. Jis pastebėjo didelį Timotiejaus troškimą tarnauti Jehovai, todėl pakvietė jaunuolį drauge su juo daugiau atsidėti Dievo darbui. Kur tik jiedu keliaudavo, pasakodavo žmonėms apie Dievo Karalystę ir Jėzų. (Apaštalų darbų 16:1-5; 2 Timotiejui 1:5; 3:14, 15)

Ar Biblijoje minimi tik berniukai, džiuginę Dievą? — — Ne tik. Prisiminkime vieną mažą izraelitę. Anuomet Sirija ir Izraelis buvo priešai. Kartą kovodami su izraelitais sirai tą mergaitę paėmė nelaisvėn. Ją atidavė į kariuomenės vado Naamano namus būti jo žmonos tarnaite.

 Naamanas sirgo raupsais. Joks gydytojas negalėjo jam padėti. Jaunoji izraelitė buvo tikra, kad vienas iš ypatingų Dievo tarnų — pranašas — gali jį išgydyti. Naamanas su žmona nebuvo Jehovos garbintojai. Tad ar mergaitei derėjo pasakoti, ką ji žinojo? Ką tu būtum daręs? — —

Kaip ši maža izraelitė džiugino Dievą?

Mažoji izraelitė prabilo: ‘Jei Naamanas nueitų pas Jehovos pranašą į Izraelį, jis pagytų nuo raupsų.’ Siras paklaũsė mergaitės ir nukeliavo pas Jehovos pranašą. Padaręs, ką pranašas liepė, Naamanas išgijo. Jis net pradėjo garbinti tikrąjį Dievą. (2 Karalių 5:1-15)

Ar ir tu norėtum kaip ta mergaitė padėti kam nors sužinoti apie Jehovą ir jo galią? — — Kam galėtum padėti? — — Žinoma, iš pradžių žmonės gal nė nemanys, jog jiems reikia tavo pagalbos. Vis dėlto tu gali pasakoti apie Jehovos gerus darbus. Galbūt jie klausysis. Neabejok, jog tai džiugins Dievą.

Džiaugsmingai tarnauti Dievui jaunimas skatinamas ir šiose Šventojo Rašto eilutėse: Psalmyno 122:1; 148:12, 13; Mokytojo 12:1; 1 Timotiejui 4:12 ir Hebrajams 10:23-25.