TĖVELIAI džiaugiasi, kai jų vaikai yra geri. Pavyzdžiui, tėčiui, kurio mergaitė padarė ką nors gera, malonu kitiems pasakyti: „Tai mano duktė.“ Taip pat ir berniuko, kuris gražiai elgiasi, tėtis linksma širdimi taria: „Tai mano sūnus.“

Jėzus visada elgiasi taip, kaip patinka jo Tėvui. Todėl Tėvas juo didžiuojasi. Ar prisimeni, kas atsitiko vieną dieną, kai Jėzus buvo su trimis savo mokiniais? — — Jo Tėvas iš paties dangaus pasakė: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mato 17:5)

Jėzui visada malonu daryti tai, ko iš jo nori Tėvas. Ar žinai kodėl? Kadangi jis tikrai myli savo Tėvą. Galbūt nelengva ką nors daryti tik todėl, kad taip reikia. Bet smagu imtis to, kas tau patinka. — — Tada darbuojiesi noriai.

Dar prieš ateidamas į žemę Jėzus mielai darė visa, ko Tėvas paprašydavo. Taip elgėsi todėl, kad mylėjo savo Tėvą — Dievą Jehovą. Jam buvo gera gyventi danguje su Tėvu. Bet Dievas numatė Jėzui ypatingą darbą. Dėl jo Jėzui teko palikti dangų. Jis turėjo gimti kūdikiu žemėje. Jėzui ši užduotis buvo maloni, nes to norėjo Jehova.

Ką angelas Gabrielius pasakė Marijai?

Kad gimtų žemėje, Jėzui reikėjo motinos. Ar žinai, kas ji buvo? — — Jos vardas Marija. Jehova pasiuntė iš dangaus savo angelą Gabrielių su ja pasikalbėti. Gabrielius pasakė  Marijai, kad ji pagimdys berniuką, kurį turės pavadinti Jėzumi. O kas bus jo tėvas? — — Angelas pasakė, kad berniuko tėvas bus Dievas Jehova. Todėl Jėzus bus vadinamas Dievo Sūnumi.

Gal Marija nenorėjo sutikti? — — Gal ji pasakė: „Aš nenoriu būti Jėzaus motina“? Ne, Marija buvo pasirengusi daryti visa, ko nori Dievas. Tačiau kaip Dievo Sūnus, esantis danguje, galėjo gimti žemėje kaip vaikas? Kuo Jėzaus gimimas skyrėsi nuo visų kitų kūdikių atsiradimo? Ar žinai? — —

Pirmuosius tėvus, Adomą ir Ievą, Dievas sukūrė taip, kad jie galėtų nuostabiu būdu suartėti. Paskui mamos viduje pradeda augti vaikelis. Žmonės sako, jog tai stebuklas! Ko gero, tu irgi taip manai.

Bet su Jėzumi Dievas padarė dar didesnį stebuklą. Jis savo Sūnaus gyvybę perkėlė iš dangaus į Marijos vidų. Nei anksčiau, nei vėliau Dievas nieko panašaus nedarė. Ir štai Jėzus pradėjo augti Marijos įsčiose, kaip auga visi kūdikiai prieš gimdami. Vėliau Marija ištekėjo už Juozapo.

Kai Jėzui atėjo metas gimti, Marija ir Juozapas lankėsi Betliejuje. Ten buvo pilna žmonių. Marija su Juozapu nakčiai  apsistojo tvarte, nes kitos vietos nerado. Čia Marija pagimdė Jėzų ir paguldė ėdžiose, kaip pavaizduota paveikslėlyje. Ėdžios — tai dėžė, kur dedamas pašaras karvėms bei kitiems gyvuliams.

Kodėl gimęs Jėzus buvo paguldytas į ėdžias?

Tą naktį, kai gimė Jėzus, dėjosi nuostabūs dalykai. Netoli Betliejaus keletui piemenų pasirodė angelas. Jis pasakė, koks svarbus žmogus yra Jėzus. Angelas kalbėjo: ‘Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, džiaugsmą žmonėms. Šiandien gimė tas, kuris išgelbės tautą.’ (Luko 2:10, 11)

Kokią gerą naujieną pasakė piemenims vienas iš šių angelų?

Angelas piemenims pasakė, kad jie suras Jėzų Betliejuje, gulintį ėdžiose. Paskui staiga danguje pasirodė daugiau angelų ir jie ėmė šlovinti Dievą. „Garbė Dievui“, — giedojo  angelai, — „o žemėje ramybė geros valios žmonėms.“ (Luko 2:12-14; NW)

Angelams pasitraukus piemenys nuskubėjo į Betliejų ir tikrai rado Jėzų. Jie apsakė Juozapui ir Marijai tą džiugią žinią, kurią išgirdo. Ar gali įsivaizduoti, kokia laiminga jautėsi Marija, kad mielai sutiko būti Jėzaus motina?

Vėliau Juozapas ir Marija parkeliavo su Jėzumi į Nazaretą. Šiame mieste prabėgo Jėzaus vaikystė. Užaugęs jis pradėjo plačią mokymo veiklą. Tai buvo dalis darbo, kurį Jehova Dievas troško, kad jo Sūnus padarytų žemėje. Jėzus noriai ėmėsi šios užduoties, nes be galo mylėjo savo dangiškąjį Tėvą.

 Prieš pradėdamas savo, Didžiojo Mokytojo, veiklą Jėzus atėjo pas Joną Krikštytoją ir buvo jo pakrikštytas Jordano upėje. Tuo metu atsitiko neregėtas dalykas! Jėzui brendant į krantą, iš dangaus pasigirdo Jehovos balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mato 3:17) Argi tau nėra smagu, kai tėvai pasako, kad tave myli? — — Jėzus tai girdėdamas irgi, be abejo, džiaugėsi.

Jėzus visada darė, kas teisinga. Jis niekada nemėgino dėtis tuo, kuo nebuvo, pavyzdžiui, nesakė esąs Dievas. Angelas Gabrielius pranešė Marijai, kad Jėzus bus vadinamas Dievo Sūnumi. Jėzus pats taip prisistatydavo žmonėms ir nesigirdavo, jog žino daugiau negu jo Tėvas. Jis sakė: „Tėvas už mane aukštesnis.“ (Jono 14:28)

Dar būdamas danguje Jėzus dirbdavo Tėvo pavestus darbus. Nėra buvę taip, kad jis pažadėtų, bet paskui eitų daryti kitką. Jėzus mylėjo savo Tėvą, todėl jo klausė. Vėliau atėjęs į žemę jis įvykdė viską, ko dangiškasis Tėvas buvo jį atsiuntęs. Jis negaišo laiko dėl kitų dalykų. Todėl aišku, kad Jehova džiaugėsi savo Sūnumi!

Mes irgi norime įtikti Jehovai, ar ne taip? — — Tad turime parodyti, kad kaip ir Jėzus iš tikro klausome Dievo. Dievas kalba mums per Bibliją. Ar būtų teisinga apsimetinėti, jog klausome Dievo, bet galvoti ir daryti tai, kas prieštarauja Biblijai? — — Atsimink: nesunku įtikti Jehovai, jei iš tikrųjų jį mylime.

Kokiais mokymais apie Jėzų turime tikėti, sužinosi perskaitęs dar šias Biblijos eilutes: Mato 7:21-23; Jono 4:25, 26; 1 Timotiejui 2:5, 6.