Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sek Didžiuoju Mokytoju

 37 SKYRIUS

Prisiminkime Jehovą ir jo Sūnų

Prisiminkime Jehovą ir jo Sūnų

SAKYKIM, kas nors duotų tau puikią dovaną. Kaip elgtumeis? — — Tik padėkotum ir užmirštum tą dosnų žmogų? O gal visada prisimintum jį ir jo tau parodytą gerumą? — —

Jehova Dievas davė mums nuostabią dovaną. Jis atsiuntė savo Sūnų į žemę už mus numirti. Ar žinai, kodėl Jėzui reikėjo mirti už mus? — — Tai labai svarbus dalykas ir turime jį suprasti.

23 skyriaus sužinojome, kad Adomas nusidėjo pažeisdamas tobulą Dievo įstatymą. O savo protėvio Adomo nuodėmę paveldėjome ir mes visi. Tad ko, tavo manymu, mums reikia? — — Paprastai tariant, reikia kito tėvo, kuris per visą savo gyvenimą žemėje būtų išlikęs tobulas. Kaip manai, kas gali būti toks tėvas? — — Tik Jėzus.

Jehova ir pasiuntė Jėzų į žemę, kad šis taptų mums tėvu vietoj Adomo. Biblijoje rašoma: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela, paskutinysis Adomas — gyvybę teikiančia dvasia.“ Kas buvo pirmasis Adomas? — — Aišku, tas, kurį Dievas sukūrė iš žemės dulkių. O kas yra antrasis Adomas? — — Ogi Jėzus. Apie tai Biblijoje sakoma: „Pirmasis žmogus [Adomas] yra iš žemės, žemiškas, antrasis [Jėzus] — iš dangaus.“ (1 Korintiečiams 15:45, 47; Brb; Pradžios 2:7)

 Kadangi Dievas Jėzaus gyvybę iš dangaus perkėlė į Marijos įsčias, Jėzus nepaveldėjo iš Adomo jokios nuodėmės ir buvo tobulas žmogus. (Luko 1:30-35) Todėl jam gimus angelas pasakė: „Jums gimė Gelbėtojas.“ (Luko 2:11, Brb) O kaip kūdikis Jėzus galėjo tapti Gelbėtoju? — — Pirmiausia jis turėjo užaugti į subrendusį vyrą, koks buvo Adomas. Tuomet ir galėjo tapti ‘antruoju Adomu’.

Jėzus, mūsų Gelbėtojas, bus mums ir „Amžinasis Tėvas“. Taip jis vadinamas Biblijoje. (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]) Tobulas Jėzus išties gali tapti mums tėvu vietoj Adomo, kuris nusidėjęs prarado tobulumą. Taip, savo tėvu galime pasirinkti ‘antrąjį Adomą’ — Jėzų. O Jėzus, kaip žinome, yra Dievo Jehovos Sūnus.

Kuo Adomas ir Jėzus prilygo vienas kitam ir kodėl tai labai svarbu?

Semdamiesi žinių apie Jėzų įsitikiname, kad jis yra mūsų Gelbėtojas. Ar atsimeni, nuo ko mus reikia išgelbėti? — — Nuo nuodėmės ir mirties, kurias paveldėjome iš Adomo. Tobulo subrendusio žmogaus, kokiu tapo Jėzus, gyvybė, paaukota už mus, vadinama išpirka. Jehova parūpino šią išpirką, kad galėtų atleisti mums nuodėmes. (Mato 20:28; Romiečiams 5:8; 6:23)

Nenorime užmiršti, ką Dievas ir jo Sūnus padarė dėl mūsų, tiesa? — — Savo sekėjams Jėzus parodė, kas ypač padėtų prisiminti jo darbus. Pakalbėkime apie tai.

 Įsivaizduok esąs vienuose Jeruzalės namuose, aukštutiniame kambaryje. Jau vakaras. Prie stalo susirinkę Jėzus ir apaštalai. Priešais padėta keptos ėriuko mėsos, duonos papločių, raudono vyno. Tai ypatinga vakarienė. Ar žinai, kuo ypatinga? — —

Ši vakarienė turi priminti, ką Jehova padarė prieš šimtus metų, kai jo tauta, izraelitai, vergavo Egipte. Tuomet Jehova jiems liepė: ‘Kiekviena šeima tegul papjauna avinėlį ir jo krauju patepa savo durų staktas.’ Paskui nurodė: ‘Eikite į savo namus ir valgykite avinėlį.’

Kaip avinėlio kraujas apsaugojo Izraelio tautą?

 Izraelitai taip ir padarė. Tą pačią naktį Dievo angelas perėjo per Egipto žemę ir daugumoje namų nužudė pirmagimius. O tuos namus, kur ant durų staktų matė avinėlio kraują, jis aplenkė ir ten nemirė nė vienas vaikas. Faraonas, Egipto valdovas, išsigando to, ką Jehovos angelas padarė, ir pasakė izraelitams: ‘Jūs laisvi. Išeikite iš Egipto!’ Tada šie užsikrovė savo turtą ant kupranugarių bei asilų ir iškeliavo.

Jehova nenorėjo, kad tauta pamirštų, kaip buvo išvaduota. Todėl jis nurodė: ‘Kartą per metus turite valgyti tokią vakarienę kaip šią naktį.’ Izraelitai pavadino tą ypatingą vakarienę Pascha. Ar žinai kodėl? — — Todėl, kad Pascha išvertus reiškia „praėjimas“ — mat tą naktį Dievo angelas praėjo pro avinėlio krauju pažymėtus namus, tai yra juos aplenkė. (Išėjimo 12:1-13, 24-27, 31)

Valgydami Paschos vakarienę Jėzus ir jo apaštalai tai prisimena. Paskui Jėzus išsiunčia neištikimą apaštalą Judą ir padaro kai ką labai svarbaus. Jis paima duonos paplotį, pasimeldžia, laužo ir dalija mokiniams. „Imkite ir valgykite“, — sako Jėzus. Tada priduria: ‘Ši duona reiškia mano kūną, kurį atiduosiu mirdamas už jus.’

Paskui Jėzus pakelia raudono vyno taurę, vėl sukalba padėkos maldą, pasiunčia per rankas ir sako: „Gerkite iš jos visi.“ Tuomet taria: ‘Šis vynas reiškia mano kraują. Greit aš jį išliesiu, kad išlaisvinčiau jus iš nuodėmių. Jūs tai darykite mano atminimui.’ (Mato 26:26-28; 1 Korintiečiams 11:23-26)

Ką mums reiškia Jėzaus kraujo, kurį jis palygino su vynu, auka?

Ar pastebėjai, kad Jėzus liepė tai daryti jo atminimui? — — Daugiau mokiniams nebereikės valgyti Paschos avinėlio.  Nuo šiol kartą per metus jie turės švęsti ypatingą vakarienę Jėzaus mirčiai paminėti. Ji pavadinta Viešpaties vakariene. Dar ją vadiname Minėjimu. Kodėl? — — Kadangi ši vakarienė primena, ką dėl mūsų padarė Jėzus ir jo Tėvas, Jehova Dievas.

Duona turi priminti mums Jėzaus kūną. Dievo Sūnus noriai paaukojo savo kūną, kad mes galėtume gyventi amžinai. O raudonas vynas? — — Tai Jėzaus kraujo vertės priminimas. Jis brangesnis už Egipte Paschai papjauto avinėlio kraują. Ar žinai kodėl? — — Biblijoje rašoma, kad dėl pralieto Jėzaus kraujo mums gali būti atleistos nuodėmės. O kai visos mūsų nuodėmės bus panaikintos, daugiau nesirgsime, nesensime ir nemirsime. Mąstykime apie tai, kai ateiname į Minėjimą.

Ar per Minėjimą kiekvienam dera valgyti duonos ir gerti vyno? — — Apie tuos, kurie tai daro, Jėzus pasakė: ‘Jūs įeisite į mano Karalystę ir danguje su manimi sėdėsite sostuose.’ (Luko 22:19, 20, 30) Tai reiškia, kad jie bus paimti į dangų ir valdys su Jėzumi. Todėl tik tie, kas turi viltį karaliauti su Jėzumi danguje, gali ragauti duonos bei vyno.

Tačiau dalyvauti Minėjime reikia ir tiems, kurie duonos bei vyno neragauja. Ar žinai kodėl? — — Todėl, kad Jėzus atidavė savo gyvybę ir už mus. Dalyvaudami Minėjime rodome, kad nepamiršome tos puikios Dievo dovanos.

Štai keletas Rašto eilučių apie Jėzaus išpirkos svarbą: 1 Korintiečiams 5:7; Efeziečiams 1:7; 1 Timotiejui 2:5, 6 ir 1 Petro 1:18, 19.