Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sek Didžiuoju Mokytoju

 30 SKYRIUS

Kaip įveikti baimę?

Kaip įveikti baimę?

AR TAU lengva tarnauti Jehovai? — — Didysis Mokytojas nesakė, kad bus lengva. Paskutinį savo gyvenimo žemėje vakarą jis tarė apaštalams: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite — jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų.“ (Jono 15:18)

Petras gyrėsi niekada nepaliksiąs Jėzaus, bet šis pasakė, kad tą pačią naktį Petras jo tris kartus išsižadės. Taip ir įvyko. (Mato 26:31-35, 69-75) Kodėl? — — Nes Petras, kaip ir kiti apaštalai, išsigando.

Kaip manai, kodėl apaštalai pabūgo? — — Jie nedarė kai ko svarbaus. Pažiūrėkime ko. Tada suprasime, kaip patys galime tarnauti Jehovai, kad ir ką mums sakytų ar darytų kiti. Iš pradžių apžvelkime, kas vyko paskutinį vakarą, kurį Jėzus praleido su savo apaštalais.

Štai jie drauge švenčia Paschą. Tai ypatinga vakarienė, kasmet rengiama Dievo tautos išvadavimui iš Egipto vergijos paminėti. Paskui Jėzus įsteigia kitą labai svarbią vakarienę. Viename iš tolesnių skyrių dar kalbėsime apie šią šventę ir kaip ji padeda mums prisiminti Jėzų. Po tos vakarienės ir padrąsinamų Jėzaus žodžių apaštalams visi išeina į Getsemanės sodą. Toje vietoje jie dažnai mėgdavo susiburti.

Sode Jėzus paeina nuošaliau pasimelsti. Petrą, Jokūbą ir Joną irgi ragina melstis. Bet šie užminga. Tris sykius Jėzus  eina pasimelsti ir kaskart grįžęs randa Petrą bei kitus miegančius. (Mato 26:36-47) Ar žinai, kodėl jie turėjo budėti ir melstis? — — Pažiūrėkime.

Kodėl Petras, Jokūbas ir Jonas turėjo budėti?

Paschos vakarienę kartu su Jėzumi bei apaštalais valgė ir Judas Iskarijotas. Gal prisimeni, kad jis tapo vagimi. O dabar jis pasidarė ir išdaviku. Judas žino, kad Jėzus su apaštalais dažnai būna Getsemanės sode. Ir štai jis atveda čia kareivius suimti Jėzaus. Jiems pasirodžius Jėzus klausia: „Ko ieškote?“

Kareiviai atsako: „Jėzaus.“ Jėzus neišsigąsta ir taria: „Tai aš.“ Jo drąsos apstulbinti kareiviai atsitraukia ir parpuola ant žemės. Tada Jėzus sako: ‘Jei ieškote manęs, tai leiskite mano apaštalams pasišalinti.’ (Jono 18:1-9)

Kada kareiviai Jėzų suima ir suriša, apaštalai persigandę išsibėgioja. Bet Petrui ir Jonui rūpi, kas bus toliau, todėl nuseka iš paskos. Galiausiai Jėzų atveda į vyriausiojo kunigo Kajafo namus. Kadangi Jonas yra pažįstamas su vyriausiuoju kunigu, durininkė įleidžia jį ir Petrą į kiemą.

Kajafo namuose kunigai jau susirinkę į teismą. Jie trokšta nubausti Jėzų mirtimi, todėl prisikvietė melagingų „liudininkų“. Tie žmonės daužo Jėzų kumščiais, muša jam per veidą. Visa tai mato netoliese stovintis Petras.

Apaštalus įleidusi tarnaitė durininkė atpažįsta Petrą. „Ir tu buvai su Jėzumi“, — taria ji. Bet Petras išsigina Jėzaus. Paskui kita tarnaitė atpažįsta jį ir sako susirinkusiems: „Šitas  buvo su Jėzumi.“ Petras vėl meluoja, kad jo nepažįsta. Po valandėlės dar daugiau žmonių pamatę Petrą ima tvirtinti: „Tikrai tu vienas iš jų.“ Ir trečią kartą Petras išsigina: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Jis net prisiekinėja sakąs tiesą. Tuo metu Jėzus atsisuka ir pažvelgia į jį. (Mato 26:57-75; Luko 22:54-62; Jono 18:15-27)

Kodėl Petras taip išsigando, kad net melavo nepažįstąs Jėzaus?

Ar supranti, kodėl Petras melavo? — — Aišku, todėl, kad pabūgo. Kodėl jis pabūgo? Ką jis pamiršo daryti, kad įveiktų baimę? Pagalvok. Ką Jėzus darė, kad neprarastų drąsos? — — Jis meldėsi ir Dievas padėjo jam įgyti ryžto. Prisimink, kaip Jėzus tris kartus ragino Petrą melstis, nemiegoti, budėti. O ką Petras darė? — —

Petras vis užmigdavo. Jis nesimeldė ir nebudėjo. Jėzų suėmus jis labai sutriko. Vėliau, kai jo Mokytoją mušė ir nuteisė mirti, Petras visai išsigando. O vos prieš kelias valandas  apie ką Jėzus įspėjo apaštalus? — — Jis pasakė, kad kaip jo nekentė pasaulis, taip ir jų nekęs.

Kur tu gali pakliūti į panašią padėtį kaip Petras?

Pagalvok, ar galėtų ir mums atsitikti panašiai kaip Petrui. Tarkim, klasėje išgirsti, kaip bendramoksliai ima blogai kalbėti apie žmones, nepagerbiančius vėliavos ir nešvenčiančius Kalėdų. Paskui kuris nors atsisuka į tave ir klausia: „Ar tiesa, kad tu nepagerbi vėliavos?“ Arba kitas  sako: „Girdėjom, kad tu nešventi net Kalėdų!“ Ar bijotum pasakyti tiesą? — — Ar sutriktum kaip Petras ir meluotum? — —

Paskui Petras labai apgailestavo, kad išsigynė Jėzaus. Suvokęs, ką padarė, Petras išėjo į lauką ir pravirko. Vėliau jis sugrįžo pas Jėzų. (Luko 22:32) Pagalvokime, kas padėtų mums neišsigąsti, kad nepasielgtume kaip Petras? — — Prisimink: Petras pamiršo melstis ir budėti. Tad ką, tavo manymu, turime daryti, kad būtume Didžiojo Mokytojo sekėjai? — —

Būtina melsti Jehovą pagalbos. Ar žinai, ką Dievas padarė, kai Jėzus to meldė? — — Pasiuntė angelą jo sustiprinti. (Luko 22:43) Ar Dievo angelai gali padėti ir mums? — — Biblijoje sakoma: „Viešpaties angelas saugo tuos, kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti.“ (Psalmyno 34:8 [34:7, Brb]) Bet kad sulauktume Dievo paramos, neužtenka tik jos melsti. Ką dar turime daryti? — — Jėzus ragino savo sekėjus ne miegoti, o budėti. Kaip tai daryti? — —

Turime atidžiai klausytis, kas sakoma per krikščionių sueigas, ir dėmėtis, ką skaitome Biblijoje. Taip pat reikia nuolat melstis Jehovai ir prašyti, kad padėtų jam tarnauti. Taip darydami sulauksime paramos baimei įveikti ir būsime laimingi galėdami papasakoti kitiems apie Didįjį Mokytoją ir jo Tėvą.

Šios Šventojo Rašto eilutės padės mums niekada nebijoti daryti to, kas teisu: Patarlių 29:25; Jeremijo 26:12-15, 20-24 ir Jono 12:42, 43.