Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sek Didžiuoju Mokytoju

 24 SKYRIUS

Niekada nevok!

Niekada nevok!

AR YRA kas nors iš tavęs ką pavogęs? — — Kaip jauteisi? — — Žmogus, padaręs tau šitokią skriaudą, buvo vagis, o vagių niekas nemėgsta. Kaip žmogus tampa vagimi? Gal juo gimstama? — —

Jau sužinojome, kad žmonės gimsta nuodėmingi. Taigi visi esame netobuli. Tačiau niekas negimsta vagimi. Tas, kuris vagia, gali būti kilęs net ir iš geros šeimos. Jo tėvai, broliai, seserys gali būti sąžiningi. Deja, žmogus susivilioja pinigais bei tuo, ką galima už juos įsigyti, ir ima vogti.

Kas buvo pirmasis vagis? — — Pagalvokime. Didysis Mokytojas pažinojo jį dar būdamas danguje. Tai vienas angelas. O kaip jis pasidarė vagimi, jei Dievas visus angelus sukūrė tobulus? — — Aštuntame šios knygos skyriuje jau skaitėme, kad šis angelas užsigeidė to, kas jam nepriklauso. Ar atsimeni, kas tai buvo? — —

Dievui sukūrus pirmuosius vyrą ir moterį, tas angelas panoro, kad žmonės jį garbintų. Tačiau tai buvo neteisėta. Tik Dievui priklausė teisė būti jų garbinamam. O anas angelas tą teisę pasisavino, tai yra ją pavogė! Prikalbėjęs Adomą ir Ievą jį garbinti, angelas pasidarė vagimi. Jis tapo Šėtonu Velniu.

Kaip asmuo susigundo vogti? — — Užsimanęs ko nors, kas priklauso kitam. Šis troškimas dažnai būna toks stiprus,  jog net gerą žmogų gali pastūmėti į bloga. Kartais žmonės, kurie pradeda vogti, neatgailauja ir nepasitaiso. Toks buvo vienas iš Jėzaus apaštalų. Jo vardas Judas Iskarijotas.

Judas žinojo, kad vogti nedora, nes nuo mažumės buvo mokomas Dievo įstatymo. Jis žinojo, jog kadaise Dievas savo tautai tiesiog iš dangaus įsakė: „Nevok.“ (Išėjimo 20:15, Brb) Užaugęs jis sutiko Didįjį Mokytoją ir tapo jo mokiniu. Vėliau Jėzus net išsirinko Judą vienu iš 12 apaštalų.

Jėzus su apaštalais drauge keliaudavo, valgydavo. Visi laikė pinigus bendroje dėžutėje, kurią Jėzus pavedė prižiūrėti Judui. Tie pinigai, aišku, Judui nepriklausė. Bet ar žinai, ką netrukus jis ėmė daryti? — —

Kodėl Judas ėmė vogti?

Jis pradėjo vaginėti pinigus iš dėžutės. Kitiems nematant jis pasiimdavo pinigų ir net rūpindavosi, kaip daugiau jų gauti. Jis ėmė nuolat galvoti apie pinigus. Pažiūrėkime, kur šis nedoras troškimas nuvedė Judą likus vos keletui dienų iki Didžiojo Mokytojo mirties.

Marija, Jėzaus draugo Lozoriaus sesuo, paėmė labai gero aliejaus ir patepė Jėzui kojas. Judas ėmė priekaištauti. Ar žinai kodėl? — — Jis pasakė, jog tokį aliejų reikėjo parduoti ir pinigus išdalyti vargšams. Tačiau iš tikro jis norėjo turėti daugiau pinigų dėžutėje, kad paskui galėtų pavogti. (Jono 12:1-6)

Jėzus liepė Judui netrukdyti Marijai padaryti kilnų darbą. Judui tie Jėzaus žodžiai nepatiko ir jis nuėjo pas vyriausiuosius kunigus — Jėzaus priešininkus. Šie ruošėsi suimti Jėzų, bet norėjo padaryti tai nakčia, kad žmonės nematytų.

 Judas tarė kunigams: ‘Pasakysiu, kaip suimti Jėzų, jei duosite man pinigų. Kiek man užmokėsite?’

‘Duosime tau trisdešimt sidabrinių’, — atsakė kunigai. (Mato 26:14-16)

Judas gavo tuos pinigus. Jis tarsi pardavė Didįjį Mokytoją aniems vyrams! Ar gali įsivaizduoti didesnę niekšybę? — — Deja, taip elgiasi asmuo, kuris pasidaro vagimi, pinigų grobstytoju. Jam pinigai brangesni už žmones, net už Dievą.

Tu galbūt manai, jog nieko nemylėsi labiau už Dievą Jehovą. Puiku, jei esi kupinas tokių jausmų. Beje, Judas, Jėzaus išrinktas apaštalu, tikriausiai irgi pirma taip manė. Panašią nuostatą iš pradžių turbūt turėjo ir kiti vagiliautojai. Pakalbėkim apie dar keletą tokių žmonių.

Kokios blogos mintys kilo Achano ir Dovydo galvoje?

Vienas buvo Dievo tarnas Achanas, gyvenęs gerokai prieš gimstant Didžiajam Mokytojui. Achanas pamatė puikų drabužį, aukso gabalą ir sidabrinių pinigų. Tie daiktai buvo ne jam skirti. Biblijoje sakoma,  kad jie priklausė Jehovai, nes buvo paimti iš Dievo tautos priešų. Tačiau Achanas jų užsigeidė ir pasisavino. (Jozuės 6:19; 7:11, 20-22)

O štai kitas pavyzdys. Senovės laikais Jehova išrinko Dovydą Izraelio karaliumi. Sykį Dovydas įsižiūrėjo į gražuolę Batšebą. Jis nenuleido akių ir jos panoro. Tačiau ji buvo Ūrijo žmona. Ką Dovydas privalėjo daryti? — —

Dovydas turėjo liautis galvojęs apie Batšebą. O jis pasielgė priešingai — paėmė ją į savo namus. Paskui jis pražudė Ūriją. Kodėl Dovydas taip nusidėjo? — — Kadangi nenustojo  geidęs moters, kuri buvo kito žmona. (2 Samuelio 11:2-27)

Ką vogė Abšalomas?

Dovydas atgailavo, todėl Jehova paliko jį gyvą. Tačiau nuo tada Dovydas turėjo daug bėdų. Jo sūnus Abšalomas sumanė užgrobti karaliaus valdžią. Kai žmonės ateidavo pas Dovydą, Abšalomas juos apkabindavo ir pabučiuodavo. Biblijoje sakoma: ‘Abšalomas vogė izraelitų širdis.’ Jis meilikavo žmonėms norėdamas būti jų karaliumi vietoj Dovydo. (2 Samuelio 15:1-12, Brb)

Ar esi ko nors geidęs taip kaip Achanas, Dovydas ir Abšalomas? — — Jei tas daiktas ar dalykas priklausė kam nors, tai paimti jį be leidimo reiškė vogti. Ar prisimeni, ko troško Šėtonas, pirmasis vagis? — — Jis norėjo, kad žmonės garbintų jį, o ne Dievą. Vadinasi, prikalbėdamas Adomą ir Ievą jam paklusti, Šėtonas tapo vagimi.

Kas gali naudotis vienu ar kitu daiktu, sprendžia jo savininkas. Sakykim, atėjai pas kitus vaikus į jų namus pažaisti. Ar tiktų ką nors pasiimti iš ten namo? — — Ne, nebent tų vaikų tėtis arba mama pasakytų, jog gali ką nors išsinešti. O jei pasiimtum nesiklausęs, tai būtų vagystė.

Kodėl kyla pagunda vogti? — — Todėl, kad trokšti to, kas yra ne tavo. Na, o jei paimtum ką slapta, ar kas nors matytų? — — Jehova Dievas. Nepamirškime, jog Dievas nekenčia vogimo. Tad meilė Dievui bei artimui niekada neleis tapti vagimi.

Biblijoje aiškiai sakoma, jog vogti nedora. Prašau paskaityti Morkaus 10:17-19; Romiečiams 13:9 ir Efeziečiams 4:28.