Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sek Didžiuoju Mokytoju

 1 SKYRIUS

Kodėl Jėzus buvo didis Mokytojas

Kodėl Jėzus buvo didis Mokytojas

DAUGIAU nei prieš du tūkstančius metų gimė nepaprastas kūdikis, kuris suaugęs tapo žymiausiu visų laikų žmogumi. Tada dar niekas neskraidė lėktuvais, nevažinėjo automobiliais, nebuvo televizoriaus, kompiuterio, interneto.

Tą kūdikį pavadino Jėzumi. Žemėje nėra buvę išmintingesnio vyro. Be to, jis buvo pats geriausias mokytojas: sudėtingus dalykus paaiškindavo taip, kad visi lengvai suprasdavo.

Jėzus mokydavo žmones kur tik sutikęs — ežero pakrantėje ir valtyje, namuose ir kelionėje. Jėzus neturėjo mašinos, nevažinėjo autobusu ar traukiniu. Jis pėsčiomis keliaudavo iš vienos vietos į kitą ir mokydavo.

Mes daug ko išmokstame iš kitų. Bet svarbiausių dalykų galime išmokti tik iš Didžiojo Mokytojo — Jėzaus. Jo žodžiai surašyti Biblijoje. Juos skaitydami tarsi klausomės paties Jėzaus.

Kaip Jėzus tapo tokiu didžiu Mokytoju? Kadaise jis pats buvo mokomas. Be to, suprato, kaip svarbu klausytis. Tad ko jis klausėsi, kas jį mokė? — — Tėvas. Jėzaus Tėvas yra Dievas.

 Prieš ateidamas į žemę Jėzus gyveno danguje su Dievu. Tuo jis skyrėsi nuo mūsų, nes joks žmogus iki gimimo negyveno danguje. Ten, aukštybėse, Jėzus buvo geras Sūnus, klusnus savo Tėvui. Todėl Jėzus galėjo išmokyti žmones to, ką pats sužinojo iš Dievo. Tu gali sekti Jėzaus pavyzdžiu klausydamas savo tėčio ir mamos.

Jėzus buvo didis Mokytojas taip pat ir dėl to, kad labai mylėjo žmones. Jis troško padėti jiems sužinoti apie Dievą. Jėzus mylėjo ne tik suaugusius, bet ir vaikus. O šiems irgi patikdavo bendrauti su Jėzumi, nes jis noriai kalbėdavosi su jais ir jų klausydavosi.

Kodėl vaikams buvo gera su Jėzumi?

Sykį tėvai ėmė nešti pas Jėzų savo vaikučius. Jo draugams atrodė, kad Didysis Mokytojas yra pernelyg užimtas ir negali skirti laiko mažyliams, todėl liepė visiems pasitraukti. Kaip pasielgė Jėzus? — — Jis tarė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas  mane ir netrukdykite.“ Jėzus norėjo, kad vaikai jo nebijotų. Nors jis buvo labai išmintingas ir svarbus asmuo, negailėjo laiko vaikams mokyti. (Morkaus 10:13, 14)

Ar žinai, kodėl Jėzus mokė vaikelius ir jų klausydavosi? Jis norėjo, kad jie būtų laimingi, todėl ir pasakojo apie Dievą, savo dangiškąjį Tėvą. O kaip galėtum padėti žmogui būti laimingam? — — Tu irgi gali pasakoti, ką sužinojai apie Dievą.

Kartą Jėzus pasišaukė mažą berniuką, kad pamokytų savo draugus kai ko svarbaus. Jis pastatė vaiką tarp savo mokinių ir patarė jiems keistis — būti kaip tas mažutėlis.

Ko iš tokio mažylio gali pasimokyti vyresni vaikai ir net suaugusieji?

Ką Jėzus norėjo tuo pasakyti? Ar supranti, ką reiškia paaugliui arba suaugusiam pasidaryti kaip vaikeliui? — — Na, vaikas nežino tiek, kiek vyresnis žmogus, todėl noriai mokosi. Taigi Jėzus mokė savo sekėjus būti nuolankius kaip maži vaikai. Tikrai, visi galime daug pasimokyti iš kitų. Prisiminkime, kad Jėzaus mokymai yra vertingesni nei mūsų pačių sumanymai. (Mato 18:1-5)

Jėzus buvo didis Mokytojas dar ir todėl, kad žinojo kaip sudominti savo klausytojus. Jis mokė paprastai, aiškiai. Minėdamas paukščius, gėles bei kitus žinomus dalykus, jis padėdavo žmonėms lengviau suvokti Dievą.

 Sykį ant kalno šlaito susirinko didelė minia pasiklausyti Jėzaus. Jis atsisėdo ir ėmė kalbėti. Pažvelk į paveikslėlį, kad įsivaizduotum, kaip tai atrodė. Ta Jėzaus kalba vadinama Kalno pamokslu. Jis sakė: ‘Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o dangaus Dievas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?’

Ko Jėzus pamokė kalbėdamas apie paukščius bei gėles?

Paskui Jėzus tęsė: ‘Pažiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, o kokios gražios! Nė turtingasis karalius Saliamonas nebuvo apsirengęs dailiau už tas lauko lelijas. Jeigu Dievas taip pasirūpina augančia gėle, tai argi dar labiau nepasirūpins jumis?’ (Mato 6:25-33)

Ar supranti, ko Jėzus norėjo pamokyti? — — Jis patarė per daug nesukti galvos, ką valgysime ir kuo vilkėsime.  Dievas žino, kad mums viso to reikia. Jėzus nesakė, jog neturime rūpintis valgiu bei drabužiu. Bet jis ragino didžiausią dėmesį skirti Dievui. Jei taip darysime, Dievas pažada, kad nepritrūksime nei maisto, nei rūbų. Ar tuo tiki? — —

Kaip žmones paveikė Jėzaus kalba? — — Biblijoje rašoma, kad jie stebėjosi tokiu mokymu. Klausytis jo buvo labai įdomu. Savo patarimais Jėzus padėdavo kitiems daryti, kas teisinga. (Mato 7:28)

 Tad ir mums labai svarbu mokytis iš Jėzaus. Tik kaip? — — Jo mokymai surašyti vienoje knygoje. Tikriausiai jau žinai kokioje? — — Šventojoje Biblijoje. Tai reiškia, kad įdėmiai skaitydami Bibliją klausomės Jėzaus. Joje yra įsimintinas pasakojimas, kaip pats Dievas liepė klausyti Jėzaus. Štai kaip buvo.

Kartą Jėzus pasiėmė tris draugus — Jokūbą, Joną, Petrą — ir užkopė į aukštą kalną. Vėliau apie tuos vyrus, artimiausius Jėzaus bičiulius, sužinosime daugiau. O ten atsitiko neregėtas dalykas: Jėzaus veidas skaisčiai sužibo. Jo drabužiai pasidarė baltut baltutėliai — it šviesa. Pažvelk į iliustraciją gretimame puslapyje.

‘Šitas yra mano Sūnus. Klausykite jo!’

Paskui Jėzus ir jo draugai išgirdo balsą iš dangaus: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ (Mato 17:1-5) Kieno, manai, buvo tas balsas? — — Paties Dievo! Tai jis liepė paklusti Sūnui.

O ar mes paklūstame Dievui, ar klausome jo Sūnaus, Didžiojo Mokytojo? — — Tai svarbu mums visiems. Ar atsimeni, kaip galime tai daryti? — —

Dievo Sūnaus klausome skaitydami iš Biblijos apie jo gyvenimą. Joje mums užrašyta daug puikių Didžiojo Mokytojo pasakojimų. Tau jie patiks. Be to, galėsi savo draugams papasakoti šiuos naudingus dalykus ir pamatysi, kaip tuo džiaugsiesi.

Kad dar geriau suprastum, kaip naudinga klausyti Jėzaus, atsiversk savo Bibliją ir perskaityk Jono 3:16; 8:28-30 bei Apaštalų darbų 4:12.