Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sek Didžiuoju Mokytoju

 7 SKYRIUS

Klusnumas apsaugos tave

Klusnumas apsaugos tave

AR TAU patiktų daryti viską, ko panorėtum? Juk kartais trokšti, kad niekas tau nenurodinėtų, tiesa? Pasakyk atvirai. — —

Kodėl turi klausyti vyresnių žmonių?

Bet pagalvok, kas tau geriau? Ar tikrai išmintinga daryti visa, ko užsimanai? O gal geriau elgtis, kaip pataria tėtis ir mama? — — Jeigu Dievas liepia klausyti savo tėvų, vadinasi, ne be reikalo. Kodėl jis taip liepia?

Kiek tau metų? — — O kiek metų tavo tėčiui? — — O mamai, močiutei, seneliui? — — Jie daug vyresni už tave. Kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau visko išmoksta ir sužino. Metams bėgant daugiau pamatai, išgirsti ir nuveiki. Taigi tu gali mokytis iš suaugusiųjų.

Tikriausiai pažįsti kokį mažesnį už save vaiką? — — Juk daugiau už jį žinai? — — O kodėl taip yra? — — Tavo patirtis didesnė — ilgiau nei mažesnysis galėjai šio bei to mokytis.

 O kas gyvena nepalyginamai ilgiau ne tik už tave, mane, bet ir už visus kitus žmones pasaulyje? — — Jehova Dievas. Jis žino daugiau negu tu ar aš. Kai jis sako, kaip turime elgtis, neabejokime, jog tai teisinga, kad ir kaip sunku būtų tai daryti. Ar žinai, jog sykį net Didžiajam Mokytojui buvo nelengva klausyti Jehovos? — —

Viena Dievo Jėzui skirta užduotis buvo ypač sunki. Paveikslėlyje pavaizduota, kaip Jėzus dėl to meldėsi. Jis Dievo prašė: „Jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs.“ Šie Jėzaus žodžiai rodo, kad vykdyti Dievo valią ne visada paprasta. O kaip Jėzus užbaigė savo maldą? Ar žinai? — —

Ko galime pasimokyti iš Jėzaus maldos?

Paskutiniai Jėzaus maldos žodžiai buvo tokie: „Tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“ (Luko 22:41, 42) Matai, Jėzus troško, kad viskas vyktų ne pagal jo, o pagal Tėvo norą. Todėl jis nepasitraukė ir darė ne kas jam atrodė geriausia, o ko norėjo Dievas.

Ko pamoko šis įvykis? — — Visada — net tuomet, kai nelengva, — yra teisinga elgtis taip, kaip liepia Dievas. Iš Jėzaus maldos sužinome ir dar kai ką. Ką gi? — — Kad Dievas ir Jėzus nėra, kaip kai kas tvirtina, tas pats asmuo. Jehova Dievas yra vyresnis ir žino daug daugiau už savo Sūnų Jėzų.

Paklusdami Dievui rodome, jog jį mylime. Biblijoje sakoma: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus.“ (1 Jono  5:3) Vadinasi, visi turime paklusti Dievui. Juk nori jo klausyti, ar ne taip? — —

Atsiverskime Bibliją ir pažiūrėkime, ko Dievas reikalauja iš vaikų. Perskaitykime, kas parašyta Laiške efeziečiams, 6 skyriuje, 1, 2 ir 3 eilutėse. Ten sakoma: „Vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. Gerbk savo tėvą ir motiną — tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.“

Matai — pats Dievas Jehova liepia klausyti tėčio ir mamos. O ką reiškia juos gerbti? Tai rodyti tėvams ypatingą dėmesį. Tuomet, Dievas žada, tau ‘gerai seksis’.

Dabar papasakosiu apie žmones, kurie išliko gyvi todėl, kad buvo klusnūs. Jie gyveno labai seniai dideliame mieste, Jeruzalėje. Dauguma miesto gyventojų neklausė Dievo, todėl Jėzus perspėjo, kad Dievas ruošiasi jų miestą sunaikinti. Bet jis ir paaiškino, kaip žmonės, branginantys teisumą, gali išsigelbėti. Jėzus pasakė: ‘Kai pamatysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet bėkite iš Jeruzalės į kalnus.’ (Luko 21:20-22)

Kaip klusnumas Jėzaus įsakymui išgelbėjo šiuos žmones?

Kaip Jėzus ir išpranašavo, pulkai karių atžygiavo pulti Jeruzalės. Tai buvo romėnų kariuomenė. Ji apsupo Jeruzalę, bet paskui kažkodėl atsitraukė. Dauguma žmonių manė, kad pavojus praėjo, ir pasiliko mieste. O ką Jėzus buvo pasakęs daryti? — — Kaip tu būtum pasielgęs gyvendamas anų dienų Jeruzalėje? — — Tie, kurie tvirtai tikėjo Jėzumi, paliko savo namus ir pabėgo iš Jeruzalės toli į kalnus.

 Jeruzalėje niekas nepasikeitė ištisus metus. Paskui praėjo antri, treti metai, o miestas stovėjo kaip stovėjęs. Kai kas galbūt net ėmė manyti, kad tie, kurie paliko miestą, yra paiki. Bet štai ketvirtaisiais metais Romos kariuomenė sugrįžo ir vėl apsupo Jeruzalę. Dabar jau buvo per vėlu bėgti. Šį kartą romėnai sugriovė miestą. Daugumą gyventojų jie nužudė, kitus paėmė į nelaisvę.

O kaip buvo su tais, kurie pakluso Jėzui? — — Jiems nieko neatsitiko: būdami toli nuo Jeruzalės jie nepatyrė jokios žalos. Jie išsigelbėjo dėl to, kad buvo klusnūs.

Ar klusnumas gali apsaugoti ir tave? — — Pavyzdžiui, galbūt tėvai draudžia žaisti gatvėje. Kodėl? — — Todėl, kad gali papulti po mašina. Bet tau gali ateiti mintis: „Dabar nėra  nė vienos mašinos. Man nieko neatsitiks. Juk kiti vaikai žaidžia gatvėje ir niekada nemačiau, kad jiems kas atsitiktų.“

Kodėl privalai paklusti, net jei nematai gresiančio pavojaus?

Panašiai manė dauguma Jeruzalėje buvusių žmonių. Kai romėnai pasitraukė, atrodė, kad joks pavojus nebegresia. Kai kas nė nesiruošė bėgti iš miesto. Taigi kiti irgi pasiliko. Jie buvo įspėti, bet nekreipė į tai dėmesio. Todėl ir prarado gyvybę.

Štai kitas pavyzdys. Ar esi žaidęs su degtukais? — — Galbūt įdomu juos degioti ir stebėti liepsnelę. Vis dėlto žaisti su degtukais pavojinga: gali padegti namus ir pats žūti!

Nepamiršk, jog negana paklusti tik retkarčiais. Jei būsi klusnus visada, išvengsi daugelio nelaimių. Kas liepia: „Vaikai, klausykite... savo tėvų“? — — Dievas. Žinok, jis tai sako todėl, kad tave myli.

Perskaityk šias Šventojo Rašto eilutes, rodančias, kaip svarbu būti klusniam: Patarlių 23:22; Mokytojo 12:13 (Vl); Izaijo 48:17, 18 ir Kolosiečiams 3:20.

Pasidomėkite

SARGYBOS BOKŠTAS

Jėzus išmoko klusnumo

Jėzus buvo tobulas, kodėl tad jam reikėjo mokytis klusnumo?