Jehova Mozei pasakė: „Užkopk pas mane ant kalno. Aš užrašysiu įstatymus ant akmens plokščių ir duosiu jas tau.“ Ant kalno Mozė prabuvo 40 dienų ir naktų. Jam ten būnant, Jehova ant dviejų akmens plokščių užrašė Dešimt įsakymų ir davė jas Mozei.

Kadangi Mozė ilgai negrįžo, izraelitai pamanė, kad jis tautą paliko. Jie sakė Aaronui: „Kas dabar mus ves? Padaryk mums dievą!“ Aaronas atsakė: „Atneškite man savo auksą.“ Jis išlydė auksą ir padarė iš jo veršio statulą. Izraelitai sakė: „Šis veršis yra Dievas, kuris išvedė mus iš Egipto!“ Taigi jie garbino aukso veršį ir surengė jam šventę. Ar jie teisingai elgėsi? Ne, neteisingai. Jie juk buvo pažadėję garbinti tik Jehovą. Savo pažadą jie sulaužė.

 Pamatęs, ką izraelitai daro, Jehova sakė Mozei: „Leiskis žemyn pas tautiečius. Jie nepakluso man ir ėmė garbinti netikrą dievą.“ Mozė, nešdamasis rankose akmens plokštes, nusileido nuo kalno.

Priartėjęs prie stovyklos Mozė išgirdo dainas, pamatė, kad žmonės šoka ir lenkiasi veršiui. Mozė įniršo. Jis sviedė akmens plokštes į žemę ir jos subiro į šipulius. Nieko nelaukdamas Mozė veršio statulą sunaikino. Jis paklausė Aarono: „Kaip žmonės įkalbėjo tave taip nedorai pasielgti?“ Aaronas atsakė: „Nepyk, juk tu pažįsti šią tautą. Jie užsimanė dievo, tai aš įmečiau jų auksą į ugnį ir išėjo tasai veršis.“ Aaronui nederėjo taip elgtis. Mozė vėl užkopė ant kalno ir maldavo Jehovą, kad tautai atleistų.

Jehova atleido visiems, kas norėjo jam paklusti. Kaip svarbu izraelitams buvo klausyti Mozės – Jehovos paskirto vadovo.

„Jei davei Dievui įžadą, nedelsk jo vykdyti, nes kvailiai jam nepatinka. Tesėk, ką pažadėjęs“ (Mokytojo 5:4).