Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Mokomės iš Biblijos

 20 PAMOKA

Kitos šešios bausmės

Kitos šešios bausmės

Mozė ir Aaronas perdavė faraonui tokią žinią nuo Dievo: „Jei neišleisi mano tautos, užleisiu kraštą sparvomis.“ Visų egiptiečių, tiek turtingų, tiek vargšų, namus užplūdo spiečiai sparvų – skaudžiai geliančių vabzdžių. Žmonės negalėjo jų atsiginti. O Gošeno krašte, kur gyveno izraelitai, sparvų nebuvo. Ši ir tolesnės bausmės vargino tik egiptiečius. Faraonas maldavo: „Prašykite Jehovą, kad sparvas atitrauktų. Leisiu jums eiti.“ Bet kai Jehova sparvas atitraukė, faraonas vėl apsigalvojo. Nejau jis dar nepasimokė?

Jehova pasakė: „Jei faraonas mano tautos neišleis, ims sirgti ir gaišti egiptiečių gyvuliai.“ Rytojaus dieną gyvuliai pradėjo gaišti. Bet nenugaišo nė vienas izraelitų gyvulys. Vis dėlto faraonas liko užsispyręs.

Tada Jehova liepė Mozei grįžti pas faraoną ir į orą mesti saują suodžių. Jų dulkelės pasklido ore ir nusėdo ant visų egiptiečių. Jos sukėlė skausmingas žaizdas tiek žmonėms, tiek gyvuliams. Deja, faraonas vis tiek nesutiko išleisti izraelitų.

Jehova vėl siuntė Mozę pas faraoną ir liepė jam pasakyti: „Tu vis dar atsisakai išleisti mano tautą? Rytoj siųsiu kraštui krušą.“ Kitą  dieną Egipte iš dangaus pasipylė kruša, griaudėjo griaustinis, krito ugnis. Tokios audros egiptiečiai dar nebuvo matę. Ji nuniokojo medžius ir javus. Bet Gošeno krašto ši nelaimė nepalietė. Faraonas sakė: „Maldauk Jehovą, kad audra liautųsi. Tada jus išleisiu.“ Bet kai tik kruša ir lietus liovėsi, faraonas persigalvojo.

Mozė vėl kreipėsi į faraoną: „Visus augalus, kurių nenuniokojo kruša, nuės skėriai.“ Atskridę didžiuliai spiečiai skėrių nuėdė likusius javus ir medžius. Faraonas maldavo: „Prašyk Jehovą, kad skėrių neliktų.“ Tačiau Jehovai skėrius pašalinus, faraonas ir toliau laikėsi savo.

Jehova paliepė Mozei: „Ištiesk ranką į dangų.“ Bemat dangus visiškai užtemo. Tris dienas egiptiečiai negalėjo nieko aplink save matyti. Šviesu buvo tik izraelitų namuose.

Faraonas Mozei sakė: „Leisiu tau ir tavo tautai eiti, tik jūsų gyvuliai pasiliks čia.“ Mozė atsakė: „Mes turime vestis ir gyvulius, nes juos aukosime savo Dievui.“ Faraonas labai supyko ir sušuko: „Dink man iš akių! Jei dar kartą pasirodysi, nužudysiu tave.“

„Vėl matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp Dievui tarnaujančio ir netarnaujančio“ (Malachijo 3:18).