Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Mokomės iš Biblijos

 83 PAMOKA

Jėzus pamaitino tūkstančius

Jėzus pamaitino tūkstančius

Prieš pat 32 mūsų eros metų Paschą apaštalai sugrįžo iš kelionės. Kadangi su gerąja naujiena jie aplankė daug miestų ir kaimų, buvo pavargę. Todėl Jėzus įsisodino apaštalus į valtį ir nukeliavo į Betsaidą, kad jie pailsėtų. Bet kai valtis priplaukė prie kranto, Jėzus išvydo tūkstančius žmonių, atsekusių jiems iš paskos. Nors norėjo pabūti vienas su apaštalais, jis mielai žmones priėmė. Jis išgydė ligonius ir ėmė žmones mokyti. Visą dieną Jėzus kalbėjo jiems apie Dievo Karalystę. Atėjus vakarui, apaštalai priėję jam sakė: „Žmonės tikriausiai išalkę. Paleisk juos, kad galėtų pavalgyti.“

Jėzus atsakė: „Jiems nereikia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.“ „Ar nori, kad nueitume nupirkti jiems duonos?“ – paklausė apaštalai. Pilypas, vienas iš apaštalų, tarė: „Net jei turėtume daug pinigų, negautume pirkti pakankamai duonos tokiai gausiai miniai.“

Jėzus paklausė: „Kiek maisto mes turime?“ Andriejus atsakė: „Turime penkis duonos papločius ir dvi mažas žuveles. Niekaip neužteks tokiai daugybei žmonių.“ Jėzus pasakė: „Atneškite man duoną ir žuvis.“ Tada paliepė žmonėms susėsti ant žolės būriais po 50 ir po 100. Paėmęs duoną ir žuvis, Jėzus pažvelgė į dangų ir pasimeldė. Po to davė maistą apaštalams, kad šie išdalytų žmonėms. 5000 vyrų, taip pat  moterys ir vaikai pavalgė iki soties. O apaštalai surinko likučius, kad niekas neprapultų. Pripildė net dvylika pintinių! Koks nuostabus stebuklas, ar ne?

Matydami Jėzaus galią, žmonės sumanė padaryti jį karaliumi. Bet Jėzus žinojo, kad tapti karaliumi jam dar nebuvo atėjęs laikas. Todėl jis paleido žmones ir paragino apaštalus plaukti į kitą Galilėjos ežero pusę. Jiems įsėdus į valtį, Jėzus pats vienas nuėjo ant kalno. Kodėl? Nes norėjo pasimelsti savo Tėvui. Kad ir labai užimtas, Jėzus visada skirdavo laiko maldai.

„Darbuokitės ne dėl pražūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinam gyvenimui. Jo duos jums Žmogaus Sūnus“ (Jono 6:27).