Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsakymai į 10 klausimų, kurie rūpi jaunimui

 4 KLAUSIMAS

Kaip elgtis, jei prisidariau bėdos?

Kaip elgtis, jei prisidariau bėdos?

KODĖL SVARBU RASTI ATSAKYMĄ

Jei savo klaidas pripažinsi, kitų akyse būsi patikimas žmogus.

KĄ DARYTUM TU?

Įsivaizduok tokią situaciją: su draugais žaisdamas futbolą Tomas spiria kamuolį ir išdaužia kaimyno langą.

Jei būtum Tomo vietoje, ką darytum?

SUSTOK IR PAMĄSTYK

TURI TRIS VARIANTUS:

  1. Pabėgti.

  2. Apkaltinti ką nors kitą.

  3. Papasakoti kaimynui, kas nutiko, ir pasiūlyti atlyginti nuostolius.

Gal norėtųsi pasirinkti variantą A. Bet yra svarių priežasčių, kodėl verta pripažinti pasielgus negerai – tiek išdaužus langą, tiek padarius ką nors kita.

 TRYS PRIEŽASTYS PRIPAŽINTI SAVO KLAIDAS

  1. Taip elgtis teisinga.

    Biblijoje sakoma: „Norime visais atžvilgiais dorai elgtis“ (Hebrajams 13:18).

  2. Žmonės noriau atleidžia tiems, kas pripažįsta suklydę.

    Biblijoje sakoma: „Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo“ (Patarlių 28:13).

  3. Svarbiausia – tai patinka Dievui.

    Biblijoje sakoma: „Suktu žmogumi Viešpats bjaurisi, o dorieji yra Viešpaties draugėje“ (Patarlių 3:32).

Karina norėjo nuo tėčio nuslėpti, kad gavo baudą už greičio viršijimą. Bet anksčiau ar vėliau yla išlenda iš maišo. Mergina pasakoja: „Maždaug po metų peržiūrinėdamas draudimo dokumentus tėtis pastebėjo, kad buvau gavusi baudą už greičio viršijimą. Gavau daug pylos.“

Ko pasimokome? Karina sako: „Slėpdamas prasižengimą, padėtį tik apsunkini. Vėliau už tai vis tiek tenka sumokėti.“

IŠ SAVO KLAIDŲ PASIMOKYK

Biblijoje rašoma: „Juk mes visi dažnai suklumpame“ (Jokūbo 3:2). Kaip pastebėjai, nuolankumas bei branda matomi iš to, ar sugebame prisipažinti, – ir kiek įmanoma greičiau.

Kitas svarbus žingsnis – iš savo klaidų pasimokyti. Štai ką apie tai sako mergina, vardu Vera: „Stengiuosi pasimokyti iš kiekvienos savo klaidos, kad tai man padėtų tapti geresne ir kitą kartą panašioje situacijoje pasielgti kitaip.“ Pažiūrėkime, kaip galėtum tai daryti.

Pasiskolini tėčio dviratį ir jį apgadini. Ką darysi?

  • Nieko tėčiui nesakysi ir tikėsiesi, kad nepastebės.

  • Papasakosi tėčiui viską, kas nutiko.

  • Papasakosi tėčiui, kas nutiko, bet kaltę suversi kitam žmogui.

Prastai parašei kontrolinį darbą, nes nesimokei. Ką darysi?

  • Teisinsiesi sakydamas, kad darbas buvo labai sunkus.

  • Pripažinsi, kad dėl prasto rezultato esi kaltas pats.

  • Apkaltinsi mokytoją, neva ji nusiteikusi prieš tave.

Nuolat galvoti apie savo klaidas – lyg vairuoti automobilį žiūrint tik į galinio vaizdo veidrodėlį.

 Dabar grįžk prie minėtų situacijų ir įsivaizduok, kad esi (1) savo tėčio ir (2) savo mokytojos vietoje. Kaip jie reaguotų, jei tu prisiimtum atsakomybę? O ką apie tave manytų, jei išsisukinėtum?

Prisimink, ką ne taip esi padaręs per pastaruosius metus, ir atsakyk į tolesnius klausimus.

Ką padarei ne taip? Ko ėmeisi, kad klaidą ištaisytum?

  • Viską nuslėpiau.

  • Kaltę suverčiau kitam žmogui.

  • Prisipažinau suklydęs.

Jei savo klaidos nepripažinai, kaip po to jauteisi?

  • Puikiai, juk išsisukau nuo pasekmių!

  • Graužė sąžinė, verčiau jau būčiau prisipažinęs.

Ko galėjai imtis, kad savo klaidą ištaisytum?

Ko iš savo klaidos pasimokei?

KAIP ATSAKYTUM?

Kodėl kai kurie žmonės nenori pripažinti, kad suklydo?

Ką kiti apie tave manys, jei visada bandysi savo klaidas nuslėpti? O kaip į tave žiūrės, jei savo klaidas pripažinsi? (Luko 16:10)