Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

„Išsilaikykite Dievo meilėje“

 6 SKYRIUS

Kaip pasirinkti pramogas

Kaip pasirinkti pramogas

„Visa darykite Dievo garbei“ (1 KORINTIEČIAMS 10:31).

1, 2. Ką turime nuspręsti dėl pramogų?

TARKIM, rankoje laikai skanų vaisių ir jau norėtum atsikąsti, bet pastebi, jog jis papuvęs. Ką darysi? Nekreipsi dėmesio ir ramiai sau valgysi? Išmesi? O gal pagedusią dalį prieš valgydamas išpjausi? Kaip tad pasielgsi?

2 Kartais norisi papramogauti, — tarsi paskanauti gardaus vaisiaus. Deja, didelė dalis šio pasaulio siūlomų pramogų dorovės požiūriu netikusios, kaip tas vaisius sugedusios. Tad ką darysi? Kai kurie blogybes toleruoja, todėl nevengia paragauti visko, ko tik pasaulyje esama. Kiti atvirkščiai — visko atsisako, kad tik nekiltų pavojus nukentėti. Treti akylai saugojasi žalingų pramogų, tačiau retsykiais pasimėgauja tomis, kurios, atrodo, nėra kenksmingos. Kaip tau apsispręsti, kad išsilaikytum Dievo meilėje?

3. Ką dabar apsvarstysime?

3 Dauguma iš mūsų pasirinktų trečiąjį variantą. Juk malonūs užsiėmimai iš tiesų naudingi, jeigu tik priimtini dorovės požiūriu. Todėl turime mokėti atpažinti, kas tinkama, o kas ne. Pirma pasvarstykime, kaip mūsų požiūris į pramogas susijęs su Jehovos garbinimu.

„VISA DARYKITE DIEVO GARBEI“

4. Kokią reikšmę renkantis pramogas turi pasiaukojimo Dievui įžadas?

4 Vienas pagyvenęs liudytojas (krikštijosi 1946 metais)  prisimena: „Nusprendžiau kaskart atidžiai klausytis krikšto kalbos, tarsi ji būtų sakoma man.“ Koks buvo tokio sprendimo motyvas? Brolis sako: „Kad likčiau ištikimas, man buvo svarbu visą laiką turėti omenyje savo pasiaukojimo įžadą.“ Be abejo, tu sutinki su šiais žodžiais. Tad ir pats dažnai prisimink, jog pasižadėjai tarnauti Jehovai visą gyvenimą. Tai skatins tave būti ištvermingą (Mokytojo 5:3; Hebrajams 10:7). Be to, padės išlaikyti deramą požiūrį į krikščionio tarnystę ir apskritai į viską, įskaitant pramogas. Apaštalas Paulius ano meto krikščionims kalbėjo, kaip tai svarbu: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1 Korintiečiams 10:31).

5. Kokį įspėjimą galime įžvelgti Laiško romiečiams 12 skyriaus 1 eilutėje, sugretinę ją su Kunigų 22:18-20?

5 Su Jehovos garbinimu susiję viskas, ką darai. Paulius vaizdžiai paaiškino tai savo bendratikiams, gyvenantiems Romoje: „Raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą“ (Romiečiams 12:1). Tu tarnauji Dievui protu, širdimi, jėgomis, taigi — savo kūnu (Morkaus 12:30). Paulius tokią nuoširdžią  tarnystę vadina auka, tad jo žodžiuose galima įžvelgti ir įspėjimą. Mozės įstatymas skelbė, jog Dievui nepriimtinos aukos, turinčios ydų (Kunigų 22:18-20). Vadinasi, jeigu krikščionio dvasinė auka kuo nors sutepta, Dievas jos nepriims. Kada galėtų taip nutikti?

6, 7. Kaip krikščionis gali suteršti savo kūną ir kokios būtų to pasekmės?

6 Paulius Romos krikščionis ragino ‘neduoti nuodėmei savo kūno narių’ ir ‘marinti kūniškus darbus’ (Romiečiams 6:12-14; 8:13). Tame pačiame laiške jis buvo rašęs, kokių esama „kūniškų darbų“. Štai ką Paulius sakė apie tuos, kurie nuodėmiauja: „Jų burna pilna keiksmų“, „jų kojos eiklios kraują pralieti“, „jiems prieš akis nestovi Dievo baimė“ (Romiečiams 3:13-18). Krikščionis suteptų savo kūną, jei naudotųsi „kūno nariais“ tokiems ir panašiems nuodėmingiems darbams daryti. Pavyzdžiui, mėgaudamasis tuo, kas žema, — tarkim, pornografija ar sadistiniu smurtu, — jis ‘atiduoda [akis] nuodėmei’ ir taip suteršia visą savo kūną. Jo garbinimo auka nebėra šventa, todėl Dievui nepriimtina (Pakartoto Įstatymo 15:21; 1 Petro 1:14-16; 2 Petro 3:11). Kaip brangiai atsieina netinkamos pramogos!

7 Taigi, mūsų pasirinkimas — labai rimtas dalykas. Rinkimės tas pramogas, kurios ne sugadins mūsų auką Dievui, bet padarys ją dar vertingesnę. Pažiūrėkime, kaip žinoti, kas tinkama, o kas ne.

„BODĖKITĖS PIKTO“

8, 9. a) Į kokias dvi grupes galima padalyti pramogas? b) Kokios pramogos mums nepriimtinos ir kodėl?

8 Apskritai pramogas galima padalyti į dvi kategorijas — į krikščionims aiškiai nepriimtinas ir tokias, kurios  vieniems atrodo priimtinos, kitiems — ne. Pirma pakalbėkime apie tas, kurios iškart atmestinos.

9 Kaip jau užsiminta pirmajame skyriuje, kai kurios pramogos susijusios su dalykais, kuriuos Biblija aiškiai smerkia. Pavyzdžiui, pilna interneto tinklalapių, filmų, televizijos laidų, dainų įrašų, kurių turinys — žiaurumai, demonizmas, pornografija, visokie kiti bjaurūs darbai. Krikščionims tokie dalykai visiškai nepriimtini, nes juose propaguojama tai, kas nesuderinama su Biblijos principais bei įstatymais (Apaštalų darbų 15:28, 29; 1 Korintiečiams 6:9, 10; Apreiškimo 21:8). Tad jeigu ‘vengi pikta’ ir suki akis nuo panašių žalingų pramogų, Jehova mato, kad iš tiesų to bodiesi ir kad tavo ‘tikėjimas neveidmainiškas’ (Romiečiams 12:9; Psalmyno 34:15 [34:14, Brb]; 1 Timotiejui 1:5, Vl).

10. Kaip teisintis pavojinga ir kodėl?

10 Vis dėlto kai kurie mano, kad amoralūs reginiai nėra žalingi. Jie samprotauja taip: „Gal ir pasižiūriu ką nors tokio kino teatre ar per televiziją, bet to, ką matau, pats niekada nedarysiu.“ Tai pavojingas savęs apgaudinėjimas (Jeremijo 17:9). Jeigu mums malonu žiūrėti tai, ką Jehova smerkia, ar iš tiesų tada ‘bodimės pikto’? Mėgaudamiesi nepadorybėmis atbukintume savo sąžinę (Psalmyno 119:70; 1 Timotiejui 4:1, 2). O tada, žiūrėk, pasikeistų ir mūsų pačių elgsena arba požiūris į kitų nuodėmingą elgesį.

11. Kaip principas iš Galatams 6:7 padeda pasirinkti pramogas?

11 Šis įspėjimas — ne tušti žodžiai. Kai kurie krikščionys iš tiesų pasielgė amoraliai, nes mėgo vis pasižiūrėti ką nors nepadoraus. Kaip skaudžiai jie pasimokė, — „ką žmogus sėja, tai ir pjaus“! (Galatams 6:7) O juk  galima viso to skausmo ir nepatirti. Stropiai stenkis sėti sau į protą gėrio sėklas, tada su džiaugsmu pjausi vertingą derlių. (Skaityk rėmelį „ Kokias pramogas man pasirinkti?“.)

KAI BIBLIJOJE NEPASAKYTA TIESIAI, VADOVAUKIMĖS JOS PRINCIPAIS

12. Kaip Galatams 6:5 principą galima taikyti renkantis pramogas ir kokios gairės padeda apsispręsti nesant aiškaus nurodymo?

12 O dabar sutelkime dėmesį į pramogas, kurių, nesant aiškių Dievo Žodžio nurodymų, neįmanoma įvertinti vienareikšmiškai. Kiekvienam krikščioniui tenka pačiam spręsti, kurias iš tokių pramogų jis laikys priimtinomis (Galatams 6:5). Vis dėlto nė vienas nesame paliktas nežinioje. Biblijos principai, kitaip tariant, esminės tiesos, atskleidžia paties Jehovos mąstyseną. Kad ir koks kiltų klausimas, įskaitant pramogų pasirinkimą, jie padeda suvokti, „kokia yra Viešpaties valia“ (Efeziečiams 5:17).

13. Kas turėtų skatinti vengti pramogų, kurios gali nepatikti Jehovai?

13 Tiesa, ne visi krikščionys yra vienodai gerai išsiugdę dorovės supratimą, arba įžvalgą (Filipiečiams 1:9). Dar ir skonis skiriasi — vieniems patinka viena, kitiems — kita. Tad nereikia tikėtis, kad visi kaskart apsispręs vienodai. Vis dėlto, kuo uoliau savo prote bei širdyje skiepijame Dievo Žodžio principus, tuo labiau būsime pasiryžę saugotis vienokios ar kitokios pramogos, jeigu jaučiame, kad ji gali nepatikti Jehovai (Psalmyno 119:11, 129; 1 Petro 2:16).

14. a) Ką dar svarbu turėti omenyje renkantis pramogas? b) Kaip Karalystei galime skirti svarbiausią vietą gyvenime?

14 Tačiau svarbu sąžiningai įvertinti ne vien pačią  pramogą, bet ir pasvarstyti, kiek galime skirti jai laiko, — iš to matyti, kam teikiame pirmenybę. Krikščionys, žinia, yra atsidėję dvasinei veiklai (Mato 6:33). Taigi turime stengtis, kad visa, kas susiję su Karalyste, visada būtų gyvenime svarbiausia. Apaštalas Paulius rašė: „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką“ (Efeziečiams 5:15, 16). Konkrečiai nusistatyk,  kiek laiko skirsi pramogoms, kad jo nepristigtų tam, „kas vertingiau“, — veiklai, kuri padeda tvirtėti dvasiškai (Filipiečiams 1:10).

15. Kodėl renkantis pramogas išmintinga neiti iki ribų?

15 Ir dar vienas dalykas: pasirenkant pramogas išmintinga, taip sakant, neiti arti ribos. Kaip tai suprasti? Prisimink aną papuvusį vaisių. Kad kartais neatsikąstum puvėsio, tikriausiai išpjauni ne tik sugedusią dalį, bet ir truputį daugiau aplink ją. Krikščioniui išmintinga panašiai daryti renkantis pramogas — atmesti ne vien tas, kurios aiškiai nesiderina su Biblijos principais, bet ir keliančias įtarimą arba kaip nors susijusias su viskuo, kas gali pakenkti dvasingumui (Patarlių 4:25-27). Tvirtai laikykis Dievo Žodžio. Tada nebus sunku nusistatyti saugias ribas.

„TAI, KAS [...] TYRA“

Jeigu pramogas renkamės vadovaudamiesi Biblijos principais, išvengiame įvairių dvasinių pavojų

16. a) Kas rodo, ar mąstome taip, kaip Jehova? b) Kaip galime įprasti taikyti Biblijos principus?

16 Renkantis pramogas tikriesiems krikščionims svarbiausia žinoti Jehovos požiūrį. Biblija atskleidžia, ką jis mano apie vieną ar kitą dalyką ir kokių normų pats laikosi. Pavyzdžiui, anot karaliaus Saliamono, Jehova nekenčia „melagingo liežuvio, nekaltą kraują liejančių rankų, nedoras pinkles rezgančios širdies, pikta daryti skubančių kojų“ (Patarlių 6:16-19). Kaip tu turėtum žiūrėti į šias ir panašias blogybes? „Jūs, kurie mylite Viešpatį, nekęskite pikto“, — ragina psalmininkas (Psalmyno 97:10, Brb). Jeigu iš tiesų neapkenti visko, ko nekenčia Jehova, mokėsi pasirinkti deramas pramogas (Galatams 5:19-21). Beje, ne visada apie mus galima  teisingai spręsti iš to, kokie atrodome kitų akyse. Iškalbingiau apie mus liudija tai, ką darome niekam nematant (Psalmyno 11:4; 16:8). Todėl jeigu nuoširdžiai trokšti visose gyvenimo srityse vadovautis Jehovos supratimu, kas dora, o kas ne, laikykis Biblijos principų kaskart, kai reikia ką nors nuspręsti. Ilgainiui tai taps įpročiu (2 Korintiečiams 3:18).

17. Ką turėtume apsvarstyti apsispręsdami dėl pramogos?

17 Kaip dar gali žinoti, ar pramogą pasirenki nenukrypdamas nuo Jehovos valios? Pasvarstyk, kaip tavo pasirinkimas paveiks tave patį ir santykius su Dievu. Pavyzdžiui, prieš sėsdamas žiūrėti filmą, pagalvok: „Ar mano sąžinė nebus sudrumsta?“ Pažiūrėkime, kokie principai čia gali padėti.

18, 19. a) Kaip Filipiečiams 4:8 gali padėti įžvelgti, ar pramoga tinkama? b) Kokie dar principai gali padėti pasirinkti pramogas? (Žiūrėk išnašą.)

18 Vieną esminį principą randame Filipiečiams 4:8: „Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.“ Tiesa, šios eilutės kontekste Paulius kalbėjo ne apie pramogas. Jis tiesiog skatino mąstyti apie tai, kas patinka Dievui (Psalmyno 19:15 [19:14, Brb]). Vis dėlto apaštalo paraginimas labai vertingas ir renkantis pramogas.

 19 Kaip įvertintum savo pasirinkimą: filmus, kompiuterinius žaidimus, muziką ir kitokias pramogas? Pagalvok, ar jos sužadina tavo protą ‘mąstyti apie tai, kas tyra’. Pavyzdžiui, pažiūrėjus kokį nors filmą, kokie vaizdai įsirėžia į atmintį? Jeigu jie malonūs, tyri ir atgaivino, žinai, jog laiką praleidai prasmingai. Bet jeigu filmas sužadino netyras mintis, tokia pramoga netinkama, netgi žalinga (Mato 12:33; Morkaus 7:20-23). Juk mąstydamas apie nedorus dalykus tik sudrumsi savo dvasios ramybę, sužeisi savo sąžinę ir gadinsi santykius su Dievu (Efeziečiams 5:5; 1 Timotiejui 1:5, 19). Tad būk nusistatęs šalintis tokių „pramogų“, — pats matai, kokios jos tau žalingos * (Romiečiams 12:2). Imk pavyzdį iš psalmininko, kuris Jehovos meldė: „Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia“ (Psalmyno 119:37).

ŽIŪRĖK, KAIP GERIAU KITIEMS

20, 21. Kaip 1 Korintiečiams 10:23, 24 padeda apsispręsti, kokios pramogos tinkamos?

20 Kai Biblijoje nėra aiškaus nurodymo, kaip pasielgti, apsispręsti padeda dar vienas Pauliaus paaiškintas principas: „‘Viskas valia [„leistina“, Brb]!’ Bet ne viskas ugdo! Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam“ (1 Korintiečiams 10:23, 24). Šis pamokymas padeda pasirinkti ir pramogas. Taigi pasvarstyk: „Kokį poveikį mano pasirinkimas padarys kitiems?“

21 Tarkim, sąžinė tau nedraudžia kokios nors pramogos, ji, regis, leistina. Tačiau kai kurių bendratikių sąžinė gal kiek reiklesnė ir jiems tokia pramoga neatrodo  gera. Argi tada nederėtų jos atsisakyti? Juk nenori ‘nusidėti broliams’ ir sykiu, anot Pauliaus, ‘nusidėti Kristui’. O taip galėtų nutikti, jeigu dėl tavo elgesio susvyruotų kurio nors bendratikio ištikimybė Dievui. Be abejo, atsimeni įspėjimą nepiktinti nė vieno (1 Korintiečiams 8:12, Brb; 10:32). Tad tikrieji krikščionys nepamiršta Pauliaus rūpestingo ir įžvalgaus pamokymo — vengia pramogų, kurios nėra ugdančios, nors ir atrodo leistinos (Romiečiams 14:1; 15:1).

22. Kodėl krikščionys neginčija vieni kitiems teisės apsispręsti kitaip?

22 Antra vertus, turintys reiklesnę sąžinę irgi težiūri, kas geriau kitiems. Nedera primesti bendruomenės nariams savo griežtesnio požiūrio į pramogas. Jeigu kas taip darytų, būtų panašus į vairuotoją, reikalaujantį, kad greitkelyje visi važiuotų tokiu pat greičiu, kaip ir jis. Taip elgtis juk nebūtų protinga. Tad krikščionis, kurio sąžinė reiklesnė, tegul myli bendratikius ir gerbia jų pasirinkimą, neperžengiantį aiškių krikščioniško elgesio principų, nors ir šiek tiek kitokį negu jam norėtųsi. Tada ‘jo supratingumas bus žinomas visiems’ (Filipiečiams 4:5, NW; Mokytojo 7:16).

23. Kada gali būti tikras, jog renkiesi deramas pramogas?

23 Trumpai sakant, kaip gali būti tikras, kad pasirenki deramas pramogas? Atmesk viską, kas žema, nepadoru, aiškiai smerkiama Dievo Žodyje. Jeigu Biblijoje nėra aiškiai nurodyta, ar pramoga tinkama, vadovaukis jos principais. Venk pramogų, kurios žeidžia tavo sąžinę ar galėtų ką nors užgauti, ypač bendratikius. Būk tvirtai nusistatęs gyventi taip, kad tavo sprendimai teiktų šlovę Dievui ir drauge su savo šeima išsilaikytum jo meilėje.

^ pstr. 19 Renkantis pramogas verta apsvarstyti ir principus, užrašytus Patarlių 3:31; 13:20; Efeziečiams 5:3, 4 (NW) ir Kolosiečiams 3:5, 8, 20.