Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

„Išsilaikykite Dievo meilėje“

 PRIEDAS

Kaip spręsti verslo ginčus

Kaip spręsti verslo ginčus

1 Korintiečiams 6:1-8 apaštalas Paulius rašo apie bylinėjimąsi tarp bendratikių. Jis išreiškė nusivylimą, kad kai kurie Korinto bendruomenės nariai „drįsta bylinėtis vieni su kitais pas neteisiuosius“ (1 eilutė), ir nurodė keletą svarių priežasčių, kodėl krikščionims tarpusavio nesutarimus derėtų spręsti patiems, o ne per teismus. Tad apsvarstykime, kuo šis Dievo įkvėptas pamokymas mums svarbus. Kita vertus, kaip matysime, būna situacijų, kurios nebūtinai sietinos su šiuo pamokymu.

Jei tarp bendratikių dėl verslo kiltų koks ginčas, jiems turėtų būti svarbiausia spręsti jį taip, kaip moko Jehova, o ne kaip atrodo patiems (Patarlių 14:12). Iš Jėzaus žodžių žinome, kad bet kokį nesutarimą reikia stengtis spręsti nedelsiant, kol padėtis labai nepaaštrėjo (Mato 5:23-26). Deja, kai kurie krikščionys nelinkę gesinti konflikto, — netgi paduoda bendratikį į teismą. Paulius sakė: „Jums didelis pažeminimas, kad tarpusavyje bylinėjatės.“ Tai tikra tiesa, nes toks santykių aiškinimasis gali pakenkti krikščionių bendruomenės reputacijai ir užtraukti negarbę Dievo vardui. Tad įsiklausykime į apaštalo Pauliaus žodžius: „Kodėl jums verčiau nenukęsti neteisybės?“ (7 eilutė).

Pasak Pauliaus, Dievas pasirūpino, kad pati bendruomenė galėtų sėkmingai spręsti įvairiausius nesutarimus. Bendruomenės vyresnieji yra sukaupę nemažai Šventojo Rašto išminties, todėl ‘sugeba išspręsti tarp brolių iškilusią bylą’ (3-5 eilutės). Jėzus mokė, kad patyrus didelę neteisybę, pavyzdžiui, nukentėjus nuo šmeižto ar apgavystės, reikia laikytis tam tikros procedūros, sudarytos iš trijų etapų. Pirmiausia  reikia stengtis viską sutvarkyti tarpusavyje. Jeigu tai nepavyksta, — į pokalbį pasikviesti vieną ar du liudininkus. Jeigu ir tai nepadeda, belieka žengti trečią žingsnį: pranešti apie reikalą bendruomenei, tai yra jai atstovaujantiems vyresniesiems (Mato 18:15-17).

Aišku, paprastai vyresnieji nėra teisininkai ar verslininkai, ir iš jų nesitikima gauti juridinių ar verslo patarimų. Jie nenustatinėja sąlygų, kaip spręsti ginčus dėl verslo. Vyresnieji tiesiog stengiasi padėti visoms su tuo reikalu susijusioms šalims pritaikyti Biblijos principus ir rasti taikingą sprendimą. Sudėtingesniais atvejais jie gali pasitarti su rajono prižiūrėtoju ar Jehovos liudytojų bendrijos filialu. Vis dėlto būna situacijų, kurios nesietinos su šiuo pamokymu. Pavyzdžiui, kokių?

Kartais teisminis ieškinys yra tiesiog paprastas formalumas arba teisinė būtinybė — jis gali būti iškeliamas ir siekiant nesavanaudiškų ar taikingų tikslų. Tarkim, kreiptis į teismą gali būti vienintelis būdas teisiškai išsituokti, gauti vaiko globą, alimentus, draudimo išmoką, būti pripažintam kreditoriumi bankroto procedūroje, patvirtinti testamentą. Gali būti ir taip, jog Jehovos liudytojas bus priverstas iškelti priešieškinį, kad galėtų teisme apsiginti. *

Tokie teisminiai ieškiniai, jeigu nėra keliami iš piktų paskatų, galimas dalykas, neprieštarauja Pauliaus pamokymo dvasiai. * Vis dėlto labiausiai krikščioniui turėtų rūpėti Jehovos vardo garbė ir taika bei vienybė bendruomenėje. Kristaus sekėjai pirmiausia atpažįstami iš meilės, o ji „neieško sau naudos“ (1 Korintiečiams 13:4, 5; Jono 13:34, 35).

^ pstr. 2 Nors labai retai, bet būna, kad vienas bendruomenės narys padaro kitam sunkų kriminalinį nusikaltimą. Tai, pavyzdžiui, gali būti išžaginimas, kūno sužalojimas, žmogžudystė, stambi vagystė. Pranešti apie tokius nusikaltimus teisėsaugai visiškai tinkama, net jei dėl to tektų iškelti baudžiamąją bylą ar civilinį ieškinį.

^ pstr. 3 Daugiau informacijos galima rasti žurnalo Sargybos bokštas 1997 m. kovo 15 d. numeryje, p. 17—22, ir 1991 m. spalio 15 d. numeryje (anglų, rusų ir kitomis kalbomis), p. 25—28.