Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

„Išsilaikykite Dievo meilėje“

 8 SKYRIUS

Dievas myli tuos, kurie tyri

Dievas myli tuos, kurie tyri

„Tyram Tu pasirodai tyras“ (PSALMYNO 18:26, Brb).

1—3. a) Kodėl motinai rūpi, kad sūnus būtų tvarkingas ir švarus? b) Kodėl Jehova nori, kad jo garbintojai būtų tyri, ir kas mus skatina stengtis, kad tokie išliktume?

BERNIUKAS ruošiasi eiti pasivaikščioti. Mama apžiūri, kad jis būtų švarus ir tvarkingai apsirengęs. Ji daro tai žinodama, kad higiena padeda palaikyti sveikatą, taip pat kad aplinkiniai, matydami, kaip atrodo sūnus, susidaro nuomonę ir apie jo tėvus.

2 Mūsų dangiškasis Tėvas Jehova irgi nori, kad jo tarnai būtų švarūs, tyri. Apie jį psalmininkas sakė: „Tyram Tu pasirodai tyras“ (Psalmyno 18:26, Brb). Jehova mus myli ir žino, jog mums patiems tik geriau, jeigu esame tyri. Be to, Dievas nori, kad kiti, matydami jo liudytojų tyrumą, gerai kalbėtų ir apie jį. Mūsų tvarkinga išvaizda  ir geras elgesys išties teikia garbę Jehovai ir jo šventam vardui (Ezechielio 36:22; 1 Petro 2:12).

3 Taigi stengiamės būti tyri, nes Dievas tyrus žmones myli. Mes irgi jį mylime, todėl norime, kad mūsų gyvensena teiktų jam garbę, trokštame išsilaikyti jo meilėje. Tad pakalbėkime apie tai plačiau. Taip pat pasvarstykime, ką reiškia būti tyram ir kaip galima tokiam išlikti. Tada matysime, ar nederėtų mums dar kiek pasitempti.

KODĖL TURIME BŪTI TYRI

4, 5. a) Kodėl pirmiausia turime būti tyri? b) Kaip Jehovos kūrinija liudija, kad tyrumas jam labai svarbus?

4 Jehovos įkvėptas Biblijos rašytojas ragina: „Būkite Dievo sekėjai“ (Efeziečiams 5:1). Pats Jehova mums yra pavyzdys, juk jis — visiškai tyras ir šventas (Kunigų 11:44, 45). Tai svarbiausia priežastis, kodėl mes taip pat turime būti tyri.

5 Kad tyrumas Jehovai labai svarbus, aiškiai matome stebėdami jo kūriniją (Romiečiams 1:20). Štai kad ir Žemė — mūsų namai. Jehova pasirūpino, kad ji būtų švari: ekologiniai ciklai grynina orą bei vandenį, tam tikri mikroorganizmai — tarsi būtų kokie šiukšlių išvežėjai — paverčia atliekas nekenksmingomis medžiagomis. Mokslininkai, išsiliejus naftai ar kitokiems teršalams, tuos nepasotinamus mikroorganizmus netgi panaudoja užterštai aplinkai valyti, kitaip tariant, taiso bėdas, kylančias dėl paties žmogaus savanaudiškumo bei godumo. Nėra abejonių: Tas, kuris „sukūrė žemę“, labai vertina tyrumą (Jeremijo 10:12). Turime vertinti ir mes.

6, 7. Kaip Mozės įstatyme pabrėžta, kad Jehovos garbintojams privalu būti tyriems?

 6 Antra priežastis, kodėl privalome būti tyri, — visatos Valdovas Jehova iš visų, kas nori jį garbinti, to reikalauja. Įstatyme, kurį Jehova davė Izraelio tautai, švara ir jo garbinimas — neatskiriami. Pavyzdžiui, buvo nurodyta, kad Permaldavimo dieną vyriausiasis kunigas turi išsimaudyti netgi dusyk (Kunigų 16:4, 23, 24). Tarnybą einantys kunigai prieš aukodami Jehovai aukas turėdavo nusiplauti rankas ir kojas (Išėjimo 30:17-21; 2 Metraščių 4:6). Įstatyme buvo išvardyta apie 70 priežasčių, dėl kurių izraelitas tapdavo nešvarus arba rituališkai susitepęs. Kol neapsivalydavo, jis negalėdavo dalyvauti jokiose garbinimo apeigose, — kai kuriais atvejais netgi būtų užsitraukęs mirties bausmę (Kunigų 15:31). Kas tik nesutikdavo apsivalyti, — be kita ko, išsimaudyti ir išsiskalbti drabužius, — turėdavo būti „išnaikintas iš izraelitų tarpo“ (Skaičių 19:17-20, Brb).

7 Nors mes nesame pavaldūs Mozės įstatymui, jo potvarkiai padeda suprasti, kokias vertybes Dievas brangina visada, nes jis nesikeičia (Malachijo 3:6). Akivaizdu: Mozės įstatymas pabrėžė, kad Dievo garbintojams privalu būti tyriems. Tad ir mūsų garbinimas Dievui priimtinas tik jeigu yra „tyras ir nesuteptas“ (Jokūbo 1:27). Taigi, ko konkrečiai Jehova tikisi iš mūsų?

KĄ REIŠKIA BŪTI TYRAM DIEVO POŽIŪRIU

8. Kokio tyrumo Jehova iš mūsų tikisi?

8 Kad būtume tyri Dievo požiūriu, reikia ne vien laikytis švaros. Tyras turi būti ir mūsų dvasinis gyvenimas, ir moralė, ir mintys. Apsvarstykime tuos keturis aspektus.

9, 10. Kada mūsų dvasinis gyvenimas yra tyras, ir kas tikriesiems krikščionims nepriimtina?

 9 Tyrumas dvasiniame gyvenime. Paprastai sakant, mūsų dvasinis gyvenimas yra tyras, jeigu nemaišome teisingo garbinimo su klaidingu. Grįžtantys iš Babilono į Jeruzalę izraelitai privalėjo įsiklausyti į šį Dievo įkvėpto pranašo paraginimą: „Palikite tą vietą, nelieskite nieko nešvaraus! [...] Išlikite švarūs!“ (Izaijo 52:11). Tauta grįžo į savo kraštą pirmiausia tam, kad ten vėl galėtų garbinti Jehovą, — tyrai, be jokių nešvarių, Dievą žeminančių Babilono religinių mokymų, darbų ar papročių.

10 Ir mes — krikščionys — privalome saugotis susiteršti klaidatikyste (1 Korintiečiams 10:21). Neteisingų religijų įtakos reikia sergėtis akylai, nes ji labai stipri. Daugelyje kraštų paplitusios įvairios tradicijos bei apeigos, susipynusios su klaidingais religiniais mokymais, pavyzdžiui, esą mumyse yra nemirtinga siela (Mokytojo 9:5, 6, 10). Papročiai, kilę iš klaidingų religinių įsitikinimų, tikriesiems krikščionims nepriimtini. * Nepasiduokime kieno nors spaudžiami pažeisti Biblijoje nustatytus tyro garbinimo principus (Apaštalų darbų 5:29).

11. Kaip išsaugoti tyrą moralę ir kodėl tai gyvybiškai svarbu?

11 Tyra moralė. Kad išsaugotume tyrą moralę, turime nepasiduoti jokiam palaidumui (Efeziečiams 5:5). Tai — gyvybiškai svarbu. Kaip matysime tolesniame skyriuje, norėdami išsilaikyti Dievo meilėje, privalome, anot apaštalo Pauliaus, tiesiog ‘bėgti nuo ištvirkavimo’ (NW). Ištvirkautojai, neatgailaujantys dėl savo darbų, „nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Korintiečiams 6:9, 10, 18).  Dievas juos prilygina „bjauriems susiteršėliams“. Jeigu neatsitokės, tokiems „skirta [...] antroji mirtis“ (Apreiškimo 21:8, NW).

12, 13. Kaip mintys siejasi su veiksmais ir kaip galime išsaugoti jas tyras?

12 Tyros mintys. Mintys veda prie veiksmų. Jeigu leistume nederamoms mintims užvaldyti mūsų protą bei širdį, anksčiau ar vėliau tikrai pasielgtume netyrai (Mato 5:28; 15:18-20). O jeigu mąstome apie tai, kas tyra, tada norėsime ir elgtis tyrai (Filipiečiams 4:8). Ką gi daryti, kad mūsų mintys būtų tyros? Pirma, privalome vengti tokių pramogų, kurios gali jas suteršti. * Antra, nuolat maitinkime savo protą tuo, kas tyra, reguliariai studijuodami Dievo Žodį (Psalmyno 19:9, 10 [19:8, 9, Brb]).

13 Kad išsilaikytume Dievo meilėje, mūsų dvasinis gyvenimas, moralė ir mintys turi būti tyri. Apie tai plačiau kalbama kituose knygos skyriuose. O dabar sutelkime dėmesį į ketvirtą aspektą — švarą.

RŪPINKIMĖS ŠVARA

14. Kodėl galima teigti, kad švara nėra vien asmeninis kiekvieno reikalas?

14 Tiek mes patys, tiek mūsų aplinka turi būti švarūs. Ir tai nėra vien asmeninis kiekvieno reikalas, juk esame Jehovos garbintojai. O Jehovai, kaip jau kalbėjome, svarbu, kad rūpintumės švara ne tik dėl savęs, — tai turi teikti garbę jam. Prisimeni iliustraciją, nuo kurios pradėjome šį skyrių? Jei matai, kad vaikas dažnai vaikšto murzinas ar susitaršęs, tikriausiai pagalvoji ir apie jo tėvus. Nenorėtume būti kaip toks vaikas — savo išvaizda  ar gyvensena užtraukti negarbę savo dangiškajam Tėvui ar sumenkinti žinią, kurią skelbiame. Dievo Žodyje rašoma: „Niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. Priešingai, visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai“ (2 Korintiečiams 6:3, 4). Tad aptarkime, kaip dera rūpintis švara.

15, 16. Kaip reikia žiūrėti higienos ir kokie turi būti mūsų drabužiai?

15 Asmens išvaizda ir higiena. Net jeigu vietinėje kultūroje atsainiai žiūrima į higieną arba gyvenimo sąlygos sunkios, tikriausiai visada rasime gabaliuką muilo, kad galėtume kasdien praustis patys ir nuprausti savo vaikus. Muilu reikia įprasti plautis rankas prieš ruošiant maistą ar valgant, pasinaudojus tualetu, apiplovus kūdikį ar pakeitus jam sauskelnes. Taip galime išvengti  įvairių ligų — netgi mirtinų, — taip pat užkirsti kelią virusams ir kenksmingoms bakterijoms, sukeliančioms virškinimo sutrikimus. Kraštuose, kur nėra nuotekų sistemų, fekalijas ir kitas atliekas galbūt galima užkasti, kaip darydavo senovės Izraelyje (Pakartoto Įstatymo 23:13, 14 [23:12, 13, Brb]).

16 Drabužius irgi reikia skalbti. Krikščioniui dera kukli apranga, tad neprivalome pirktis brangių madingiausių drabužių, — tiesiog jie turi būti tvarkingi ir švarūs (1 Timotiejui 2:9, 10). Visur norime atrodyti taip, kad ‘puoštume mūsų Gelbėtojo Dievo mokymą’ (Titui 2:10).

17. Kodėl svarbu, kad namuose ir aplink juos būtų švara bei tvarka?

17 Namai ir aplinka. Galbūt neturime prašmatnaus namo, tačiau svarbu, kad mūsų būstas būtų švarus ir tvarkingas, kiek leidžia aplinkybės. Jeigu turime automobilį, jį taip pat reikia žiūrėti, kad būtų švarus ir salone, ir iš išorės, juk tikriausiai juo važiuojame ir į sueigas, ir į skelbimo tarnybą. Nepamirškime, kad mūsų būstas bei aplinka kitiems jau savaime yra liudijimas. Juk aiškiname jiems, jog viskas, ką Jehova daro, yra tyra, taip pat skelbiame, kad jis ‘sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’ ir kad jo Karalystė netrukus atkurs žemėje rojų (Apreiškimo 11:18; Luko 23:43, NW). Tad svarbu, kad mūsų pačių namai ir daiktai būtų švarūs bei tvarkingi. Iš mūsų pastangų palaikyti švarą visi matys — mes iš tiesų ruošiamės gyventi naujajame pasaulyje.

Turime būti ir patys švarūs, ir savo aplinką palaikyti švarią

18. Kaip galime parodyti, jog tausojame savo Karalystės salę?

18 Mūsų sueigų vietos. Meilė Jehovai skatina mus tausoti ir Karalystės salę — vietinį teisingo garbinimo centrą. Malonu, kai žmonėms, ateinantiems į sueigas, ji daro gerą įspūdį. Kad salė būtų patraukli ir jauki, reikia  nuolat ją valyti bei prižiūrėti. Tad parodykime, jog vertiname savo sueigų vietą, — kiek galime, stenkimės, kad ji būtų tvarkinga ir graži. Galimybę prisidėti prie jos valymo, „atnaujinimo ir taisymo“ laikykime didele garbe (2 Metraščių 34:10). Pasisiūlyti į pagalbą galime ir per asamblėjas bei kongresus.

APSIVALYKIME NUO NEŠVARIŲ ĮPROČIŲ

19. Kuo turime nesusitepti, kad būtume tyri, ir kaip čia padeda Biblija?

19 Būti tyram taip pat reiškia nerūkyti, nepiktnaudžiauti svaigalais, be gydytojo leidimo nevartoti priklausomybę sukeliančių ar psichiką veikiančių medikamentų, žodžiu — nesusitepti jokiais nešvariais įpročiais. Tiesa, visų šiandien paplitusių netyrų ir bjaurių įpročių konkrečiai paminėtų Biblijoje nerasime. Tačiau iš joje užrašytų principų aišku, kaip Jehova žiūri į tokius dalykus. Mylėdami jį ir žinodami jo požiūrį, trokštame elgtis taip, kaip jam patinka. Tad aptarkime penkis tokius Biblijos principus.

20, 21. Kokių įpročių Jehova liepia saugotis ir kokia svari priežastis mus skatina taip daryti?

20 „Mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios dėmių, Dievo baime padarydami savo šventumą tobulą“ (2 Korintiečiams 7:1). Liūdintume Jehovą, jeigu kuo nors terštume savo kūną ar dvasią. Todėl būtina saugotis priklausomybės nuo visko, kas galėtų pakenkti mūsų fizinei ar psichinei sveikatai.

21 Ten pat, 2 Korintiečiams 7:1, rašoma, kad ‘apsivalyti nuo visų dėmių’ turime labai svarią priežastį — „tokius pažadus“. Kokie tie pažadai? Kaip paminėta ankstesniame laiško skyriuje, Jehova žada: „Tuomet aš jus  priimsiu ir būsiu jums tėvas“ (2 Korintiečiams 6:17, 18). Tik pagalvok: Jehova žada tave globoti ir mylėti, kaip tėvas sūnų ar dukterį. Tačiau su sąlyga, kad saugosies susitepti „kūno ir dvasios dėmėmis“. Tad ar ne kvaila būtų dėl kokio nors bjauraus įpročio sugadinti brangius, artimus santykius su Jehova?

22—25. Kokie Biblijos principai skatina saugotis netyrų įpročių ir darbų?

22 „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mato 22:37). Jėzus sakė, kad tai svarbiausias iš visų įsakymų (Mato 22:38). Jehova vertas tokios mūsų meilės. Tad nedarykime nieko, kas kelia grėsmę mūsų gyvybei ar temdo sveiką protą, nes tik tada galėsime mylėti Jehovą visa širdimi, siela ir protu.

23 [Jehova] visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita“ (Apaštalų darbų 17:24, 25). Gyvybė — Dievo dovana. Jei Dievą mylime, pagarbiai elgiamės ir su jo dovana — kratomės bet kokių įpročių ar veiklos, kenkiančios sveikatai. Antraip parodytume, jog gyvybės dovanos visiškai nevertiname (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]).

24 „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:39). Netyrais įpročiais bei darbais žmogus gali padaryti žalos ne vien sau, bet ir kitiems. Pavyzdžiui, tabako dūmai kenkia ir nerūkantiems. Jeigu darytume, kas kenkia kitam, nevykdytume Dievo įsakymo mylėti artimą. Taip pat negalėtume sakyti, kad mylime Dievą (1 Jono 4:20, 21).

25 ‘Būkite klusnūs valdovams bei vyresnybei’ (Titui 3:1). Daugelyje šalių laikyti ar vartoti tam tikras narkotines medžiagas draudžia įstatymas. Mes tokiems  draudimams paklūstame, kaip ir dera tikriesiems krikščionims (Romiečiams 13:1).

26. a) Kas būtina norint išsilaikyti Dievo meilėje? b) Kodėl išlikti tyriems Dievo akivaizdoje — geriausias gyvenimo kelias?

26 Taigi, norėdami išsilaikyti Dievo meilėje, privalome būti tyri visais atžvilgiais. Atsikratyti netyrų įpročių ir negrįžti prie jų gali būti nelengva, tačiau įmanoma. * Tai pats geriausias gyvenimo kelias, nes Jehova visada moko mus, kas mums naudinga (Izaijo 48:17). Svarbiausia, jeigu stengsimės išlikti tyri, būsime išties laimingi, — juk taip teiksime garbę savo mylimam Dievui ir išsilaikysime jo meilėje.

^ pstr. 66 Vardas pakeistas.

^ pstr. 66 Kokaino atmaina.

Pasidomėkite

DIEVO KARALYSTĖ: ŠIMTAS VEIKLOS METŲ

Apvalyti nuo nedorų darbų

Ką Ezechielio regėjime vaizdavo šventyklos vartai ir sarginės? Dievo tarnams tai ypač aktualu nuo 1914 metų.