Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

„Išsilaikykite Dievo meilėje“

 PRIEDAS

Kaip elgtis su asmeniu, atskirtu nuo bendruomenės

Kaip elgtis su asmeniu, atskirtu nuo bendruomenės

Jeigu giminaitis ar artimas draugas, padaręs sunkią nuodėmę, neatgailauja ir yra atskiriamas nuo krikščionių bendruomenės, mums, suprantama, labai gelia širdį. Tokiais atvejais ne visada gali būti lengva elgtis su atskirtuoju taip, kaip nurodo Biblija. Tačiau jeigu mylime Dievą ir norime ištikimai laikytis jo nustatytos tvarkos, stengsimės klausyti to, ko moko jo Žodis. * Apsvarstykime kelis su tuo susijusius klausimus.

Kaip turėtume elgtis su atskirtu asmeniu? Biblijoje rašoma: „Aš jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu nesėskite už vieno stalo!“ (1 Korintiečiams 5:11). Apie tuos, kurie „nesilaiko Kristaus mokslo“, pasakyta: „Nepriimkite jo į namus ir nesveikinkite, nes, kas jį sveikina, tas dalyvauja jo piktuose darbuose“ (2 Jono 9-11). Su atskirtais asmenimis nebendraujame, nepalaikome ir dvasinės bendrystės. Žurnalo Sargybos bokštas 1981 m. rugsėjo 15 d. numeryje buvo rašoma: „Paprastas ‘labas’ gali tapti pirmu žingsniu į pokalbį ar netgi draugystę. Argi norėtume žengti tą pirmą žingsnį į draugystę su atskirtuoju?“

Ar tikrai būtina vengti bet kokių ryšių su atskirtuoju? Taip, ir dėl kelių priežasčių. Pirma, tuo parodome, kad esame ištikimi Dievui ir jo Žodžiui. Juk Jehovos dera klausyti ne vien tada, kai nesunku, bet ir tada, kai paklusti labai nelengva. Meilė Dievui skatina laikytis visų jo įsakymų. Be to, žinome, kad jis teisingas, myli mus ir kad visada naudingiausia laikytis jo nurodymų (Izaijo 48:17; 1 Jono 5:3). Antra, jei nebendraujame su nusidėjėliu, jis negali  pakenkti mūsų ar bendruomenės dvasingumui bei moralei ir taip išsaugomas geras bendruomenės vardas (1 Korintiečiams 5:6, 7). Trečia, pačiam atskirtajam gali išeiti į gera, kad tvirtai laikomės Biblijos principų. Jeigu gerbiame teisminio komiteto sprendimą, gal tai padės ištirpdyti jo širdyje ledus — nenorą priimti vyresniųjų pagalbą ir taisytis. Netekęs brangios artimųjų ir bendratikių draugystės, galbūt jis susimąstys, supras, kaip rimtai nusižengė, ir sugrįš pas Jehovą (Luko 15:17).

Kaip elgtis, jeigu atskiriamas giminaitis? Kadangi šeimos narių ryšys glaudus, laikytis Jehovos nurodymų tokiu atveju gali būti nemenkas išmėginimas. Kaip tada dera elgtis su atskirtuoju? Čia neįmanoma apžvelgti visų galimų situacijų, tačiau aptarsime dvi dažniausias.

Neretai atskirtas asmuo gyvena su savo šeima. Tai, kad jis atskirtas, dar nereiškia, kad nutrūko šeiminis ryšys. Todėl šeima gali ir toliau bendrai tvarkyti kasdienius reikalus. Tačiau atskirtas asmuo savo elgesiu parodė, jog nutraukia su tikinčiais šeimos nariais dvasinį ryšį. Taigi, Dievui ištikimi šeimos nariai nebegali turėti su juo dvasinės bendrystės. Pavyzdžiui, jeigu atskirtasis dalyvautų šeimos studijose, jis neturi komentuoti. Tačiau jeigu atskirtas nepilnametis, tėvai vis tiek atsakingi jį mokyti ir drausminti. Todėl jie gali studijuoti su juo Bibliją * (Patarlių 6:20-22; 29:17).

O kaip, jeigu atskirtas giminaitis gyvena atskirai? Kartais gal būtina drauge su juo sutvarkyti kokius nors šeimos reikalus. Tačiau tokių kontaktų turi būti kuo mažiau. Šeimos nariai, būdami ištikimi Dievui ir laikydamiesi jo nustatytos tvarkos, neieško dingsčių pabendrauti su tuo atskirtu giminaičiu, bet elgiasi su juo taip, kaip moko Šventasis  Raštas. Jų tvirta pozicija gali išeiti nusidėjėliui į naudą — paskatinti jį priimti drausminimą * (Hebrajams 12:11).

^ pstr. 1 Principai, nagrinėjami šiame skyrelyje, taikytini ir tada, kai asmuo pats atsiskiria nuo bendruomenės.

^ pstr. 2 Daugiau apie atskirtus nepilnamečius, gyvenančius su tėvais, rašoma žurnalo Sargybos bokštas 2001 m. spalio 1 d. numeryje, p. 16—17, ir 1988 m. lapkričio 15 d. numeryje anglų k., p. 20, arba 1989 m. rugsėjo 15 d. numeryje rusų k., p. 16—17.

^ pstr. 3 Kokiais bibliniais principais dera vadovautis, kai atskiriamas giminaitis, daugiau aptariama žurnalo Sargybos bokštas 1988 m. balandžio 15 d. numeryje anglų k., p. 26—31, arba 1988 m. rugsėjo 15 d. numeryje rusų k., p. 18—23, ir 1981 m. rugsėjo 15 d. numeryje anglų k., p. 26—31, arba 1982 m. kovo 1 d. numeryje rusų k., p. 18—23.