TRUMPAI

Jehova palaipsniui atskleidžia savo sumanymus, tačiau tik tiems, kas išsiugdę Dievo baimę.

1, 2. Kaip Jehova atskleidžia žmonijai savo sumanymus?

GERI tėvai nevengia su vaikais kalbėtis apie šeimos reikalus. Vis dėlto jiems pasakoja ne viską. Tėvai supranta, kad tam tikrus dalykus vaikams reikės paaiškinti kiek vėliau, kai šie paūgės.

2 Panašiai ir Jehova atskleidžia, ką yra sumanęs. Mums, savo vaikams, jis visada paaiškina tiek, kiek tam tikru metu galime suprasti. Patyrinėkime, kaip per visą istoriją Dievo tarnams aiškėjo tiesa apie Karalystę.

Kodėl Dievo Karalystės prireikė?

3, 4. Ar Jehova buvo nulėmęs, kaip klostysis žmonijos istorija? Paaiškink.

3 Pačioje pradžioje Jehova Karalystės įkurti visai neketino. Kodėl? Nes Dievas nenulėmė, kaip klostysis žmonijos istorija. Mums, savo kūriniams, jis dovanojo laisvą valią. Adomui su Ieva Dievas paaiškino, ko iš jų tikisi: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1:28) Jehova taip pat pareikalavo, kad žmonės laikytųsi jo nustatytų normų, kas gera ir bloga (Pr 2:16, 17). Ar šių nurodymų paisys ar ne, turėjo rinktis patys Adomas ir Ieva. Jei pirmieji žmonės, o paskui ir jų palikuonys būtų likę ištikimi Dievui, Kristaus valdomos Karalystės nereikėtų. Dievo sumanymas ir be jos būtų įgyvendintas — žemė dabar būtų pilna tobulų žmonių ir visi jie tarnautų Jehovai.

4 Po Šėtono ir pirmosios poros maišto Jehova nepersigalvojo: žemėje vis tiek gyvens vieninga tobulų žmonių šeima. Bet tam, kad šis sumanymas virstų tikrove, Dievui teko imtis kitokių priemonių. Jehovos sumanymai nėra tarsi traukinys, turintis važiuoti tik tam tikrais bėgiais ir galintis nuvirsti, jei kelyje pasitaikytų kokia kliūtis. Kai Jehova taria žodį, nėra tokios jėgos, kuri galėtų sukliudyti tam žodžiui išsipildyti. (Perskaityk  Izaijo 55:11.) Jeigu viename kelyje pasitaiko kliūtis, Jehova pasuka pro kitur, bet kryptis išlieka ta pati (Iš 3:14, 15, Jr, išn.). * Ištikimi Dievo tarnai apie naują posūkį jo kelyje sužino tada, kai Jehova nutaria, kad atėjo tam tinkamas metas.

5. Ką, kilus maištui Edene, Jehova sumanė?

5 Edene kilus maištui Jehova tuojau sumanė būdą, kaip viską atitaisys, — įkurs Karalystę (Mt 25:34). Taigi, kai rodėsi, kad žmonijai nėra jokios vilties, Jehova viltį suteikė. Nors žmonės yra netobuli ir patekę į Šėtono rankas patiria vargus, Jehova pažadėjo, kad tai nesitęs amžinai (Pr 3:14-19). Vis dėlto apie Karalystę iš pradžių Jehova tik užsiminė.

Jehova po truputį atskleidžia tiesą apie Karalystę

6. Ką Jehova pažadėjo ir ko iškart neatskleidė?

6 Jau pačioje pirmoje pranašystėje Jehova pažadėjo, kad rasis toks Palikuonis, kuris sutrupins gyvatei galvą. (Perskaityk Pradžios 3:15.) Bet tas Palikuonis nebuvo įvardytas, taip pat nieko nebuvo paaiškinta ir apie gyvatės palikuonį. Maždaug 2000 metų apie šiuos dalykus Jehova žmonėms nieko neatskleidė. *

7. Kodėl Palikuonis kilo iš Abraomo ir ko tai pamoko?

7 Atėjus laikui Jehova numatė, kad žadėtasis Palikuonis kils iš Abraomo. Kodėl pasirinko būtent jį? Jehova pačiam Abraomui paaiškino: „Nes tu buvai klusnus mano balsui“ (Pr 22:18). Čia randame svarbią pamoką: Jehova savo sumanymus atskleidžia tik tiems, kas išsiugdę pagarbią Dievo baimę. (Perskaityk Psalmyno 25:14, Brb.) *

8, 9. Ką apie Palikuonį Jehova atskleidė Abraomui ir Jokūbui?

8 Savo brangiam draugui Abraomui per angelą Jehova pranešė, kad būtent jo palikuonis sutrupins gyvatei galvą (Pr 22:15-17; Jok 2:23). Tačiau kaip tas žmogus įveiks gyvatę? Ir kas pranašystėje vadinamas gyvate? Atsakymo į šiuos klausimus dar reikėjo palaukti.

9 Vėliau Jehova atskleidė, kad Palikuonis kils iš Abraomo vaikaičio Jokūbo — tvirto tikėjimo vyro (Pr 28:13-22). Paskui Jokūbo lūpomis Jehova pranešė, kad žmonijos gelbėtojas bus jo sūnaus Judo palikuonis. Jokūbas pranašavo, kad šiam Judo palikuoniui bus duotas skeptras (karaliaus valdžios ženklas) ir kad „jam turės paklusti tautos“ (Pr 49:1, 10). Šiais žodžiais Jehova davė suprasti: žadėtasis Palikuonis taps valdovu — karaliumi.

10, 11. Kodėl Jehova apie savo sumanymą paaiškino Dovydui ir Danieliui?

10 Nuo to laiko praėjus maždaug 650 metų Jehova apie savo sumanymą dar daugiau paaiškino Judo  palikuoniui karaliui Dovydui. Apie jį Jehova sakė, kad tai vyras pagal jo širdį (1 Sam 13:14; 17:12; Apd 13:22). Kadangi Dovydas Dievo pagarbiai bijojo, Jehova nutarė sudaryti su juo sandorą — pažadėjo, kad vienas iš jo palikuonių karaliaus amžinai (2 Sam 7:8, 12-16).

11 Dar po maždaug 500 metų per pranašą Danielių Jehova atskleidė, kuriais metais Pateptasis, arba Mesijas, turi pasirodyti (Dan 9:25). Kodėl tai pranešė būtent per Danielių? Nes šis labai mylėjo Jehovą ir ištikimai jam tarnavo. Dievas jį net pavadino „labai brangiu žmogumi“ (Dan 6:17 [6:16]; 9:22, 23).

12. Kas Danieliui buvo liepta ir kodėl?

12 Nors per Danielių ir kitus savo pranašus Jehova atskleidė nemažai detalių apie būsimą Mesiją, vis dėlto dar nebuvo atėjęs metas Dievo tarnams iki galo tas pranašystes suprasti. Pavyzdžiui, po regėjimo, kuris buvo susijęs su Dievo Karalystės įkūrimu, Danieliui paliepta pranašystę užantspauduoti. Kaip rašoma Danieliaus 12:4 (Skv), žinojimas turėjo padaugėti tik vėliau, Jehovos skirtu laiku.

Jehova per Danielių ir kitus savo ištikimus tarnus palaipsniui atskleidė tiesą apie Karalystę

Dievo sumanymą padeda suprasti Jėzus

13. a) Kas yra žadėtasis Palikuonis? b) Kokias Pradžios 3:15 užrašytos pranašystės detales atskleidė Jėzus?

13 Jehova aiškiai nurodė, kad žadėtasis Dovydo palikuonis, kuris turi tapti Karaliumi, yra Jėzus (Lk 1:30-33; 3:21, 22). Jėzui pradėjus tarnystę Dievo sumanymas įkurti Karalystę nušvito ryškiau nei bet kada iki tol (Mt 4:13-17). Pavyzdžiui, Šėtoną pavadindamas žmogžudžiu ir melo tėvu Jėzus nepaliko jokių abejonių, kas yra Pradžios 3:14, 15 minima gyvatė (Jn 8:44). Apreiškime Jonui Jėzus „senąją gyvatę“ įvardijo dar tiesiau — tai asmuo, „vadinamas Velniu ir Šėtonu“. * (Perskaityk Apreiškimo 1:1; 12:9.) Tada apaštalui Jėzus parodė, kaip jis pats — žadėtasis Palikuonis — išpildys Edene nuskambėjusią pranašystę, kad Šėtonas bus visiškai sutriuškintas (Apr 20:7-10).

14—16. Ar pirmieji mokiniai suprato visas tiesas, kurių Jėzus mokė? Paaiškink.

14 Kaip jau kalbėjome 1-ame knygos skyriuje, Jėzus labai dažnai mokė apie Dievo Karalystę. Vis dėlto jis atskleidė ne viską, ką jo mokiniai norėjo žinoti. Be to, buvo ir tokių dalykų, kuriuos savo sekėjams pasakė, bet šie dar ilgą laiką jų nesuprato. Kai kas išaiškėjo tik praėjus ne vienam šimtmečiui. Štai keli pavyzdžiai, ką Jėzaus mokiniai suprato ne iškart.

15 33-iais mūsų eros metais Jėzus kalbėjo, kad Dievo Karalystės Karaliui padės jo bendravaldžiai, paimti  iš žemės ir prikelti gyventi danguje dvasiniu kūnu. Jo sekėjams šis mokymas vis tiek liko neaiškus (Dan 7:18; Jn 14:2-5). Tais pačiais metais Jėzus įvairiais pavyzdžiais davė suprasti, kad Karalystė bus įkurta praėjus nemažai laiko po to, kai jis užžengs į dangų (Mt 25:14, 19; Lk 19:11, 12). Apaštalai šio mokymo taip pat nesuvokė. Kai Jėzus prisikėlė, jie paklausė: „Ar tu šiuo laiku grąžinsi Izraeliui karalystę?“ Jėzus nutarė, kad jiems dar ne metas viską žinoti (Apd 1:6, 7). Jėzus taip pat aiškino, kad be „mažosios kaimenės“, tai yra būsimų jo bendravaldžių, bus ir „kitų avių“ (Jn 10:16; Lk 12:32). Net 1914-aisiais pradėjus veikti Dievo Karalystei Kristaus sekėjai dar iki galo nesuprato, kas tos „kitos avys“. Tai jiems paaiškėjo tik praėjus kuriam laikui.

16 Būdamas žemėje Jėzus apie Karalystę mokiniams galėjo papasakoti labai daug. Tačiau jis atskleidė tik esminius dalykus, nes matė, kad kai ko jie dar negali pakelti (Jn 16:12). Tiesa, pirmame amžiuje apie Karalystę sužinota daug nauja. Vis dėlto pranašautasis laikas žinojimui padaugėti dar nebuvo atėjęs.

Pabaigos metu žinojimas padaugėja

17. Ką turime daryti, kad suprastume tiesą apie Karalystę, ir ko dar mums reikia?

17 Jehova Danieliui buvo pažadėjęs, kad pabaigos metu jo užrašytą pranašystę daugelis „tyrinės, ir žinojimas padaugės“ (Dan 12:4, Skv). Iš šių žodžių aišku, kad norint suprasti Dievo sumanymą reikia įdėti pastangų — tyrinėti. Vis dėlto, kad ir kaip stropiai tyrinėtume Bibliją, tiesõs apie Karalystę iki galo nesuprastume be Jehovos pagalbos. (Perskaityk Mato 13:11.)

18. Iš ko matyti, kad Jehovos tarnai yra tvirto tikėjimo ir nuolankūs?

 18 Po 1914-ųjų, pabaigos metu, Jehova ir toliau palaipsniui atskleidžia tiesą apie Karalystę. Kaip bus aptariama 4-ame ir 5-ame knygos skyriuose, pastarąjį šimtmetį Dievo tarnams savo supratimą tam tikrais klausimais ne kartą teko pakoreguoti. Ar tai reiškia, kad jie neturi Jehovos palaikymo? Priešingai. Tai rodo, kad Dievas yra su jais. Jehovos garbintojai nepristigo dviejų Dievo labai vertinamų dalykų — tikėjimo ir nuolankumo (Hbr 11:6; Jok 4:6). Jie nepaliovė tikėti, kad visi Dievo Žodyje duoti pažadai išsipildys. O nuolankumą parodė pripažindami, kad tam tikrais atvejais neteisingai suprato, kaip tie pažadai išsipildys. Pavyzdžiui, 1925 metų kovo 1 dienos (liet. 1925 05 01) * Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma: „Mes žinome, kad Viešpats pats išaiškina savo dalykus; todėl tikime, kad savo laiku ir savo keliu jis paaiškins mums savo Žodį.“

„Viešpats [...] savo laiku ir savo keliu [...] paaiškins mums savo Žodį.“

19. Ką Jehovos dėka galime suprasti ir kodėl būtent dabar?

19 Kai 1914-aisiais buvo įkurta Karalystė, Dievo tarnai tik iš dalies suprato, kaip išsipildys su Karalyste susijusios pranašystės (1 Kor 13:9, 10, 12). Neretai klystama buvo vien todėl, kad tų pranašysčių išsipildymo labai laukėme. Bėgant metams akivaizdžiai pasitvirtino dar viena minėtame žurnalo numeryje užrašyta tiesa: „Atrodo, kad pritinka sakyti, kad pranašavimus galime suprasti tik tuomet, kai jie išsipildo arba pildosi.“ Dabar, pabaigos metui įsibėgėjus, nemažai pranašysčių apie Karalystę jau yra išsipildžiusios arba kaip tik pildosi. Kadangi Dievo tarnai yra nuolankūs ir noriai priima pataisymus, Jehova apie savo sumanymus duoda vis daugiau supratimo. Mūsų laikais žinojimas tikrai pagausėjo!

 Patikslintas tiesos aiškinimas — išbandymas Dievo tarnams

20, 21. Kaip pirmo amžiaus krikščionys reagavo į patikslintą tiesos aiškinimą ir koks buvo to rezultatas?

20 Kaskart, kai Jehova aiškiau nušviečia kokią Biblijos tiesą, išbandoma mūsų širdies nuostata. Ar nepristigsime tikėjimo ir nuolankumo naują paaiškinimą priimti? Panašų išbandymą turėjo ir krikščionys, gyvenę pirmo amžiaus viduryje. Įsivaizduok, kad esi anų laikų krikščionis žydas. Tu labai gerbi Mozės įstatymą ir net truputį didžiuojiesi savo tautybe. Bet štai iš apaštalo Pauliaus laiškų sužinai, kad Mozės įstatymo laikytis nebereikia ir kad Izraelio tauta nebėra Dievo išrinktoji — jos vietą užėmė pradėtas rinkti „Dievo Izraelis“, į kurį įeina ir kitų tautų žmonės (Rom 10:12; 11:17-24; Gal 6:15, 16; Kol 2:13, 14). Kaip reaguotum?

21 Nuolankūs krikščionys naują aiškinimą noriai priėmė, ir Jehova bendruomenę laimino (Apd 13:48). Kiti nutarė, kad toks supratimas jiems nepriimtinas, todėl toliau laikėsi savo (Gal 5:7-12). Jei požiūrio taip ir nepakeitė, neteko galimybės ateityje tapti Kristaus bendravaldžiais (2 Pt 2:1).

22. Kaip tu žiūri į naujus Dievo sumanymų paaiškinimus?

22 Pastaraisiais dešimtmečiais Jehova ne kartą taisė mūsų supratimą apie Karalystę. Pavyzdžiui, dabar geriau suprantame, kada bus atskiriamos „avys“ nuo „ožių“, tai yra Karalystės pavaldiniai nuo neklusniųjų. Dievas davė aiškiau suprasti ir apie laiką, kada turi būti pašaukti paskutiniai iš 144 000 Jėzaus bendravaldžių, ką reiškia kai kurie Jėzaus palyginimai apie Karalystę ir kada žemėje likusieji pateptieji bus prikelti gyventi danguje. * Kaip reaguoji į tokius naujus paaiškinimus? Ar tavo tikėjimas sustiprėja? Ar laikai tai įrodymu, kad Jehova ir toliau moko savo nuolankius tarnus? Skaitydamas kitus šios knygos skyrius dar tvirčiau įsitikinsi, kad Jehova palaipsniui atskleidžia savo sumanymus tiems, kas jo pagarbiai bijo.

^ pstr. 4 Dievo vardas yra hebrajiško veiksmažodžio, reiškiančio „būti“, priežastinė forma. Jehovos vardas primena, kad jis įvykdo visus savo pažadus. Prašom žiūrėti papildomą informaciją „Dievo vardo reikšmė“, p. 43.

^ pstr. 6 Nors šiais laikais 2000 metų atrodo labai didelis laiko tarpas, reikia nepamiršti, kad anuomet žmonės gyvendavo daug ilgiau. Jeigu kalbėtume pačia plačiausia prasme, Abraomas buvo vos ketvirta karta nuo Adomo. Kai Adomas dar buvo gyvas, jau gimė Nojaus tėvas Lamechas. Lamechui esant gyvam Nojus susilaukė Semo. O Semas buvo Abraomo amžininkas (Pr 5:5, 31; 9:29; 11:10, 11; 25:7).

^ pstr. 7 Psalmyno 25:14 (Brb) rašoma: „Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą.“

^ pstr. 13 Žodis „Šėtonas“ hebrajiškojoje Biblijos dalyje randamas 18, o graikiškojoje dalyje — daugiau kaip 30 kartų. Akivaizdu, kad hebrajiškojoje dalyje apie Šėtoną kalbama nedaug; dėmesys labiau sutelkiamas į tai, kaip atpažinti Mesiją. Į žemę atėjęs Mesijas Šėtoną demaskavo, ir tai aiškiai atsispindi graikiškojoje Šventojo Rašto dalyje.

^ pstr. 18 1920 m. vasarį—1938 m. rugsėjį žurnalas Sargybos bokštas kartą per mėnesį buvo leidžiamas ir lietuvių kalba, todėl, kur įmanoma, šioje knygoje cituojama iš lietuviško leidimo. Tokiais atvejais skliausteliuose nurodomas lietuviško žurnalo numeris. Citatose taisyta tik skyryba ir korektūros klaidos. Sargybos bokštas lietuvių kalba vėl pradėtas leisti 1993 m. sausį.

^ pstr. 22 Patikslintas šių dalykų aiškinimas pateikiamas toliau išvardytuose Sargybos bokšto numeriuose: 1996 m. sausio 15 d., p. 23—28; 2008 m. sausio 15 d., p. 20—24; 2008 m. liepos 15 d., p. 17—21; 2013 m. liepos 15 d., p. 9—14.