Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Dievo Karalystė: šimtas veiklos metų

 13 SKYRIUS

Karalystės tarnai kreipiasi į teismą

Karalystės tarnai kreipiasi į teismą

TRUMPAI

Kaip ir pranašavo Jėzus, dėl valdžios pareigūnų bei religinių vadovų priešiškumo jo sekėjams tenka eiti į teismus.

1, 2. a) Kaip žydų tikėjimo vadovai bandė sustabdyti gerosios naujienos skelbimą ir kaip reagavo apaštalai? b) Kodėl apaštalai nepaisė draudimo liudyti apie Jėzų?

EINA 33 mūsų eros metai. Dar visai neseniai Jeruzalę buvo apėmęs Sekminių šventės šurmulys. Tą dieną įkurtai krikščionių bendruomenei dabar vos kelios savaitės. Šėtonas mato, kad jam reikia ko nors imtis, antraip ši bendruomenė tuoj išaugs ir suklestės. Jo pastangomis žydų tikėjimo vadovai uždraudžia liudyti apie Karalystę. Tačiau apaštalai šio draudimo nepaiso, todėl būrys tikinčių Viešpatį vis gausėja (Apd 4:18, 33; 5:14).

Apaštalai „džiaugėsi, kad buvo palaikyti vertais patirti pažeminimą dėl jo vardo“

2 Užsirūstinę priešininkai uždaro visus apaštalus į kalėjimą. Bet naktį Jehovos angelas atveria kalėjimo duris ir auštant apaštalai jau vėl moko žmones apie Jėzų. Jie dar kartą suimami ir nuvedami į teismo tarybą. Čia jie kaltinami pažeidę įsakymą, draudžiantį mokyti Jėzaus vardu. Apaštalai atsakydami drąsiai pareiškia: „Privalu klausyti Dievo, o ne žmonių.“ Kai kurie teismo tarybos nariai taip įsiunta, kad net siūlo su apaštalais susidoroti. Bet lemiamu momentu įsiterpia visų gerbiamas Įstatymo mokytojas Gamalielis. „Gerai pagalvokite, ką ketinate daryti“, — taria jis. Tada išdėsto savo argumentus ir teismo tarybai pataria: „Neprasidėkite su šitais žmonėmis, palikite juos.“ Keista, bet taryba jo paklauso ir apaštalus paleidžia. Gal apie Jėzų jie niekam nebepasakos? Kur tau! Apaštalai ir toliau drąsiai „mokė ir skelbė gerąją naujieną apie Kristų — Jėzų“ (Apd 5:17-21, 27-42; Pat 21:1, 30).

3, 4. a) Ką Šėtonas nuo seno daro, kad krikščionių veikla būtų varžoma? b) Ką aptarsime šiame ir kituose dviejuose skyriuose?

3 Galima sakyti, šis atsitikimas — pirmas, bet toli gražu ne paskutinis atvejis, kai priešininkai ėmėsi teisinių priemonių prieš krikščionių bendruomenę (Apd 4:5-8; 16:20; 17:6, 7). Mūsų laikais Šėtonas ir toliau kursto priešininkus panaudoti savo įtaką, kad evangelizacijos veikla būtų visaip varžoma. Dažniausiai Dievo tarnai kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, antivyriausybine ar neteisėta komercine veikla. Mūsų broliai teismuose ne kartą  įrodinėjo, kad šie kaltinimai neturi jokio pagrindo. Kokius sprendimus tokiose bylose priėmė įvairūs teismai? Kuo tie sprendimai svarbūs kiekvienam iš mūsų? Aptarkime keletą bylų ir pasvarstykime, kaip jos padėjo „ginant ir teisiškai įtvirtinant gerąją naujieną“ (Fil 1:7).

4 Šiame skyriuje sutelksime dėmesį į tai, kaip mums sekėsi ginti savo teisę skelbti evangeliją. Kituose dviejuose apžvelgsime, kaip teismuose kovojome dėl to, kad norime nepriklausyti pasauliui ir laikytis Dievo Karalystės įstatymų.

Viešosios tvarkos pažeidimas ar liudijimas apie Dievo Karalystę?

5. a) Kodėl ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje liudytojai buvo suiminėjami? b) Kokią galimybę ėmė svarstyti mūsų organizacijos vadovybė?

5 XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose ir valstijose bandyta įvesti tvarką, kad Jehovos liudytojai, norėdami atlikti savo tarnybą, turėtų gauti tam tikrą licenciją. Bet mūsų broliai tokių licencijų įsigyti nė neketino. Jie suprato, kad licenciją pareigūnai gali atšaukti, taigi ją įsigydami broliai pripažintų, kad valdžios atstovai turi teisę leisti arba neleisti vykdyti Jėzaus pavedimą skelbti gerąją naujieną (Mk 13:10). Dėl tokios pozicijos buvo suimti šimtai skelbėjų. Kadangi valdžia neteisėtai suvaržė liudytojų teisę laisvai išpažinti tikėjimą, mūsų organizacijos vadovybė ėmė svarstyti galimybę kreiptis į teismą ir šią teisę apginti. Tam tinkama proga atsirado po vieno įvykio 1938-aisiais.

6, 7. Kas nutiko Kantvelių šeimai?

6 1938 metų balandžio 26 dieną, antradienį, nuo pat ryto 60 metų amžiaus Niutonas Kantvelis su žmona Ester ir sūnumis Henriu, Raselu bei Džesiu (visi penki tarnavo specialiaisiais pionieriais) visai dienai išsiruošė į tarnybą Niu Heivene (Konektikuto valstija). Tiesa, šeima buvo nusiteikusi užtrukti ir ilgiau. Kodėl? Nes jau ne kartą buvo sulaikyti policijos. Tačiau dėl to Kantvelių noras pasakoti žmonėms apie Dievo Karalystę nė kiek neprigeso. Į Niu Heiveną jie atvyko dviem transporto priemonėmis: Niutonas vairavo paprastą automobilį, kuriame vežė krikščionišką literatūrą ir nešiojamus gramofonus, o 22 metų Henris vairavo garsiakalbį automobilį. Kaip ir tikėjosi, tarnyboje šeimos nariai susidūrė su policija.

7 Pirmiausia pareigūnai sulaikė 18 metų Raselą, paskui Niutoną ir Ester. Šešiolikmetis Džesis iš tolo stebėjo, kaip policininkai nusiveda jo tėvus ir brolį. Henris tuo tarpu liudijo kitoje miesto dalyje, todėl jaunasis Džesis  liko vienas. Vaikinas pasiėmė savo gramofoną ir tarnybą tęsė. Du vyrai katalikai sutiko, kad Džesis paleistų jiems plokštelę su brolio Rezerfordo kalba „Priešai“. Klausydamiesi kalbos tie vyrai įniršo ir jau ketino Džesį primušti, todėl šis pasišalino. Bet netrukus jį sustabdė policininkas, ir Džesis taip pat atsidūrė areštinėje. Sesuo Kantvel kaltinimų išvengė, o broliui Kantveliui su sūnumis buvo iškelta byla. Tą pačią dieną juos paleido už užstatą.

8. Kodėl Džesis Kantvelis buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo?

8 1938 metų rugsėjį Kantvelių šeimos bylą Niu Heivene svarstė vietinis teismas. Niutonas, Raselas ir Džesis buvo pripažinti kaltais dėl aukų rinkimo neturint licencijos ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kantveliai padavė apeliacinį skundą Konektikuto valstijos Aukščiausiajam Teismui. Teismas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo Niutonui ir Raselui panaikino, bet Džesis ir čia buvo pripažintas kaltu. Kodėl? Nes, kaip liudydami teismui sakė du plokštelės klausęsi vyrai, įrašas užgavo jų religinius jausmus ir sužadino priešiškumą. Dėl tokio neigiamo sprendimo organizacijai vadovaujantys broliai nutarė paduoti apeliaciją JAV Aukščiausiajam Teismui.

9, 10. a) Kokį sprendimą Kantvelių byloje priėmė JAV Aukščiausiasis Teismas? b) Kuo šis sprendimas reikšmingas?

 9 Byla šiame teisme atversta 1940 metų kovo 29 dieną. Vyriausiasis teisėjas Čarlzas Hjuzas ir aštuoni kiti teisėjai išklausė Jehovos liudytojų advokato brolio Heideno Kovingtono argumentus. * Kai Konektikuto valstijos prokuroras išdėstė argumentus, kodėl liudytojai laikytini viešosios tvarkos pažeidėjais, vienas teisėjas paklausė: „Ar ne tiesa, kad Jėzaus Kristaus skelbiama žinia jo laikais buvo nemėgstama?“ Prokuroras atsakė: „Tiesa. Ir, jeigu gerai atsimenu, Biblijoje rašoma, ko Jėzus dėl tos žinios susilaukė.“ Pats to nesuvokdamas prokuroras liudytojų veiklą sulygino su Jėzaus, o jų kaltintojus sugretino su tais, kurie Jėzų pasmerkė! 1940 metų gegužės 20 dieną Teismas vienbalsiai priėmė sprendimą Jehovos liudytojų naudai.

Heidenas Kovingtonas (priekyje, viduryje), Glenas Hau (kairėje) ir kiti prie teismo rūmų po pergalės vienoje byloje

10 Šis teismo sprendimas buvo labai reikšmingas. Jis įtvirtino mūsų teisę laisvai išpažinti savo tikėjimą, taigi jokia federalinė, valstijos ar vietinė valdžia nebegalėjo šios teisės varžyti. Be to, Džesio veiksmuose Teismas neįžvelgė „jokios [...] grėsmės viešajai rimčiai ar tvarkai“. Išvada aiški: Jehovos liudytojai nėra viešosios tvarkos pažeidėjai. Kokia didelė Dievo tautos teisinė pergalė! Ar ji kuo nors svarbi ir šiais laikais? Vienas mūsų brolis teisininkas aiškina: „Kadangi niekas jokiais veiksmais negali apriboti mūsų teisės išpažinti savo tikėjimą, kiekvienas iš mūsų galime laisvai liudyti apie savo viltį vietovėje, kurioje gyvename.“

Antivyriausybinė veikla ar tiesos skelbimas?

„Kvebeke liepsnojanti neapykanta Dievui, Kristui ir laisvei — visos Kanados gėda“

11. Kokią kampaniją surengė mūsų broliai Kanadoje ir kokiu tikslu?

11 Penktajame dešimtmetyje aršų priešiškumą Jehovos liudytojai patyrė Kanadoje. Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį, kad valdžia negerbia teisės į tikėjimo laisvę, mūsų broliai šioje šalyje surengė specialią 16 dienų kampaniją. Tomis dienomis liudytojai platino atsišaukimą su antrašu „Kvebeke liepsnojanti neapykanta Dievui, Kristui ir laisvei — visos Kanados gėda“. Šiame keturių puslapių lankstinuke atvirai kalbama apie Kvebeko provincijoje dvasininkijos kurstomas riaušes, išpuolius prieš brolius ir žiaurius policijos veiksmus. „Jehovos liudytojai ir toliau neteisėtai suiminėjami“, — informuojama atsišaukime. Toliau pateikiami skaičiai: „Jehovos liudytojams Monrealio aglomeracijoje iškelta apie 800 bylų.“

12. a) Kaip į atsišaukimą reagavo priešininkai? b) Kuo mūsų broliai buvo kaltinami? (Taip pat prašom žiūrėti išnašą.)

12 Reaguodamas į atsišaukimą Kvebeko ministras pirmininkas Morisas Diuplesi, artimas katalikų kardinolo Vilnevo draugas, liudytojams paskelbė „negailestingą karą“. Mūsiškiams iškeltų bylų netrukus padvigubėjo. „Policija mus sulaikydavo taip dažnai, kad net pametėme  skaičių“, — pasakojo viena pionierė. Tiems, kuriuos suėmė dalijančius atsišaukimą, buvo pareikšti įtarimai dėl šmeižto, nukreipto prieš vyriausybę, skleidimo. *

13. Kas pirmieji buvo teisiami dėl antivyriausybinės agitacijos ir ką teismas nutarė?

13 Pirmieji liudytojai, 1947-aisiais teisiami dėl antivyriausybinės agitacijos, buvo brolis Emė Bušė su dukromis Žizel (18 metų) ir Liusil (11 metų). Jie buvo sulaikyti, kai platino minėtą atsišaukimą netoli savo namų kalvotoje vietovėje į pietus nuo Kvebeko miesto. Šiems žmonėms niekaip netiko nusikaltėlių ir viešosios tvarkos pažeidėjų etiketė. Brolis Bušė buvo smulkus ūkininkas, kuklus, ramaus būdo žmogus, vežimaičiu į miestą atvažiuodavęs tik retkarčiais. Bet net ir ši šeima buvo patyrusi smurtą, apie kurį rašoma atsišaukime. Bylą nagrinėjantis teisėjas liudytojų neapkentė, taigi įrodymai dėl Bušė nekaltumo jo neįtikino. Teisėjas sutiko su prokuroro teiginiu, kad platintas atsišaukimas kursto visuomenės nepasitenkinimą valdžia, todėl Bušė būtina pripažinti kaltu. Iš esmės teisėjas tvirtino: sakyti tiesą — nusikaltimas! Brolis Emė su dukra Žizel buvo pripažinti kaltais dėl antivyriausybinės veiklos. Netgi mažoji Liusil kalėjimo kameroje praleido dvi dienas. Broliai padavė apeliaciją Kanados Aukščiausiajam Teismui.

14. Ar persekiojami broliai ir seserys Kvebeke palūžo? Paaiškink.

14 Net ir patirdami negailestingų, žiaurių išpuolių, mūsų broliai ir seserys Kvebeko provincijoje toliau skelbė žinią apie Karalystę. Jų drąsios tarnybos rezultatai įspūdingi. Per ketverius metus nuo 1946-ųjų, kai pradėta platinti atsišaukimus, Kvebeke liudytojų pagausėjo nuo 300 iki 1000! *

15, 16. a) Kokį sprendimą Bušė byloje priėmė Kanados Aukščiausiasis Teismas? b) Ką ši teisinė pergalė davė mūsų broliams ir kitiems žmonėms?

15 1950-ųjų birželį Emė Bušė bylą ėmė nagrinėti devyni Kanados Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Po šešių mėnesių, tai yra gruodžio 18-ąją, teismas priėmė Jehovos liudytojams palankų sprendimą. Kaip pasakojo liudytojų advokatas brolis Glenas Hau, teismas sutiko su gynybos argumentu, kad antivyriausybinė veikla — tai raginimas smurtauti ar maištauti prieš esamą valdžią, o liudytojų platintame atsišaukime „tokių raginimų nėra, jame tiesiog pasinaudota žodžio laisve“. Brolis Hau pridūrė: „Aiškiai mačiau, kad pergalę davė Jehova.“ *

16 Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas buvo didelė Dievo Karalystės pergalė. Įtarimai antivyriausybine veikla, pareikšti Kvebeko provincijos Jehovos liudytojams visose 122 dar neužbaigtose bylose, nebeturėjo pagrindo. Be to, šis sprendimas reiškė, kad Kanados ir visos Tautų Sandraugos piliečiams leidžiama laisvai reikšti  nepasitenkinimą valdžios veiksmais. O svarbiausia — ši pergalė nutraukė Kvebeko dvasininkų ir valdžios pareigūnų Jehovos liudytojams paskelbtą karą. *

Komercinė veikla ar Karalystės evangelijos skelbimas?

17. Kokius įstatymus kai kuriose šalyse valdžia bando pritaikyti mūsų veiklai?

17 Sekdami pirmųjų krikščionių pavyzdžiu mes „neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu“. (Perskaityk 2 Korintiečiams 2:17.) Vis dėlto kai kuriose šalyse valdžia mėgino mūsų religinei veiklai pritaikyti įstatymus, reguliuojančius komercinę veiklą. Štai pora pavyzdžių bylų, kuriose iš esmės iškeltas klausimas, ar Jehovos liudytojai yra prekiautojai ar religijos skelbėjai.

18, 19. Kaip valdžia mėgino suvaržyti evangelizacijos darbą Danijoje?

18 Danija. 1932 metų spalio 1 dieną įsigaliojo įstatymas, draudžiantis pardavinėti spaudinius neturint prekybos leidimo. Tokių leidimų mūsų broliai įsigyti nė nemanė. Spalio 2-ąją penki skelbėjai visą dieną liudijo Roskildėje — mieste, esančiame maždaug 30 kilometrų į vakarus nuo sostinės Kopenhagos. Vakare skelbėjai pastebėjo, kad trūksta brolio Augusto Lėmano. Paaiškėjo, kad jis buvo sulaikytas, nes esą prekiavo neturėdamas leidimo.

19 Augusto Lėmano bylą teismas pradėjo nagrinėti 1932 metų gruodžio 19 dieną. Brolis paliudijo, kad lankėsi pas žmones ir siūlė krikščionišką literatūrą, bet nesutiko su kaltinimu, kad užsiėmė komercine veikla. Teismas jam pritarė: „Kaltinamasis [...] pats išsilaiko finansiškai ir [...] negavo jokios ekonominės naudos nei turėjo ketinimų jos gauti, dėl savo veiklos netgi patyrė nuostolių.“ Taigi, teismo sprendimu, Lėmano veiklos negalima vadinti komercine. Vis dėlto Dievo tautos priešininkai nenurimo — jie buvo pasiryžę evangelizacijos darbą Danijoje suvaržyti (Ps 94:20). Prokuroras teikė apeliacijas, kol pasiekė Danijos Aukščiausiąjį Teismą. Kaip reagavo mūsų broliai?

20. Ką nusprendė Danijos Aukščiausiasis Teismas ir kaip į tai reagavo mūsų broliai?

20 Likus savaitei iki bylos nagrinėjimo Aukščiausiajame Teisme, Jehovos liudytojai Danijoje savo veiklą gerokai suaktyvino. 1933 metų spalio 3 dieną, antradienį, Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kad Augustas Lėmanas įstatymo nepažeidė. Taigi liudytojai ir toliau galėjo laisvai skelbti gerąją naujieną. Būdami labai dėkingi Jehovai už šią teisinę pergalę broliai ir seserys evangelizacijos veiklą suaktyvino dar labiau. Jehovos liudytojų tarnyba Danijos valdžiai nuo to laiko daugiau niekada nebeužkliuvo.

Danijos Jehovos liudytojams ketvirtajame dešimtmetyje reikėjo daug drąsos

21, 22. Kokį sprendimą priėmė JAV Aukščiausiasis Teismas brolio Merdoko byloje?

21 Jungtinės Amerikos Valstijos. 1940 metų vasario 25 dieną, sekmadienį, pionierius Robertas Merdokas jaunesnysis  ir dar septyni skelbėjai buvo sulaikyti, kai liudijo netoli Pitsbergo esančiame Dženeto mieste (Pensilvanijos valstija). Juos nuteisė už tai, kad platino literatūrą neįsigiję licencijos. Broliai pateikė apeliaciją Jungtinių Valstijų Aukščiausiajam Teismui.

22 1943 metų gegužės 3 dieną Aukščiausiasis Teismas liudytojus išteisino. Teismas nesutiko, kad liudytojams reikia įsigyti licenciją, nes taip iš jų būtų reikalaujama „mokesčio už naudojimąsi teise, kurią garantuoja Federalinė Konstitucija“. Miesto valdžios potvarkį teismas pripažino negaliojančiu ir jį pavadino „spaudos laisvės ribojimu ir teisės laisvai išpažinti savo tikėjimą suvaržymu“. Išsakydamas teisėjų daugumos nuomonę teisėjas Viljamas Daglasas pareiškė, kad Jehovos liudytojų veikla „yra ne tik savo įsitikinimų skelbimas ir ne tik religinės literatūros platinimas. Tai šių dviejų dalykų derinys“. Teisėjas pridūrė: „Tokia religinė veikla [...] prilygintina apeigoms bažnyčiose ir pamokslavimui iš sakyklų.“

23. Kuo 1943 metais teismuose pasiektos pergalės svarbios iki šiol?

23 Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas Dievo tarnams taip pat buvo reikšminga pergalė. Jame aiškiai apibrėžta,  kad mes esame religiniai tarnai, o ne komersantai. Tą įsimintiną 1943 metų dieną Jehovos liudytojai Aukščiausiajame Teisme laimėjo dar 11 iš 12 bylų. Šie sprendimai buvo svarbus precedentas nagrinėjant vėlesnes bylas, priešininkų iškeltas siekiant apriboti mūsų teisę viešumoje ir po namus platinti žinią apie Karalystę.

„Privalu klausyti Dievo, o ne žmonių“

24. Kaip mes reaguojame, kai mūsų veikla uždraudžiama?

24 Mes, Jehovos tarnai, labai džiaugiamės, kai valdžia pripažįsta teisę nevaržomai skelbti Karalystės evangeliją. Bet net jei mūsų veikla uždraudžiama, jos vis tiek nenutraukiame, tik prisitaikome prie naujų aplinkybių. Kaip ir apaštalai suprantame, kad „privalu klausyti Dievo, o ne žmonių“ (Apd 5:29; Mt 28:19, 20). Vis dėlto, siekdami veikti laisvai, kreipiamės į teismus. Pateiksime du pavyzdžius.

25, 26. Dėl ko broliams Nikaragvoje teko kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą ir kokių tai davė rezultatų?

25 Nikaragva. Misionierius Donovanas Manstermanas, tarnaujantis Nikaragvos filiale, buvo iškviestas 1952 metų lapkričio 19 dieną atvykti į migracijos biurą sostinėje Managvoje susitikti su vadu Arnoldu Garsija — to biuro vadovu. Vadas Donovanui pareiškė, kad visiems Jehovos liudytojams Nikaragvoje „uždraudžiama skelbti savo mokymus ir vykdyti savo religinę veiklą“. Paklaustas, kodėl, pareigūnas atsakė, kad liudytojai neturi ministro leidimo ir kad yra kaltinami komunizmo idėjų skleidimu. O kas juos kaltino? Romos katalikų bažnyčia.

Nikaragvos broliai draudimo laikotarpiu

26 Brolis Manstermanas tuojau pat kreipėsi į Vidaus reikalų ir religijų ministeriją bei į prezidentą Anastasijų  Somozą Garsiją, bet veltui. Taigi broliai pamėgino prie naujų aplinkybių prisitaikyti. Jie uždarė savo susirinkimų salę, ėmė rengti sueigas mažesnėmis grupėmis ir nutarė nebeliudyti gatvėje. Bet skelbti gerosios naujienos apie Karalystę nenustojo. Broliai taip pat padavė skundą Nikaragvos Aukščiausiajam Teismui, prašydami draudimą atšaukti. Mūsų veiklos draudimą ir brolių skundą plačiai išgarsino spauda. Aukščiausiasis Teismas bylą nagrinėti sutiko ir 1953 metų birželio 19 dieną vienbalsiai priėmė sprendimą Jehovos liudytojų naudai. Teismas nutarė, kad uždrausdama mūsų veiklą vyriausybė pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą žodžio, sąžinės ir tikėjimo išpažinimo laisvę. Taip pat nurodė atkurti ankstesnius Nikaragvos vyriausybės ir liudytojų santykius.

27. Kodėl teismo sprendimas Nikaragvos gyventojams buvo netikėtas ir kuo broliai neabejojo?

27 Nikaragvos gyventojai labai nustebo, kad Aukščiausiasis Teismas palaikė Jehovos liudytojų pusę. Tuo metu Bažnyčios įtaka šalyje buvo tokia didelė, kad šio teismo teisėjai paprastai vengdavo su ja konfliktuoti. Be to, teismas retai išdrįsdavo prieštarauti aukštų valdžios pareigūnų sprendimams. Broliai neabejojo: pergalę jie pasiekė todėl, kad juos, ištikimai vykdančius pavedimą liudyti apie Karalystę, Karalius Jėzus apsaugojo (Apd 1:8).

28, 29. Kas netikėto įvyko mūsų broliams Zaire devintojo dešimtmečio viduryje?

28 Zairas. Devintojo dešimtmečio viduryje Zaire (dabar Kongo Demokratinė Respublika) liudytojų buvo apie 35 000. Kadangi organizacijos veikla šalyje sparčiai plėtėsi, buvo pradėta statyti naujas filialo patalpas. 1985 metų gruodį sostinėje Kinšasoje surengtas tarptautinis kongresas. Į vieną stadioną susirinko 32 000 dalyvių iš įvairių pasaulio kraštų. Bet netrukus šioje šalyje Jehovos tarnų padėtis ėmė keistis. Kas atsitiko?

29 Tuo metu Zaire tarnavo brolis Marselis Filtas — kanadietis misionierius, kilęs iš Kvebeko provincijos, patyręs persekiojimus Diuplesi režimo metu. Štai ką jis pasakojo apie įvykius Zaire: „1986 metų kovo 12 dieną vadovaujantiems broliams buvo įteiktas laiškas, kuriame pranešta, kad Zairo Jehovos liudytojų draugijos veikla uždraudžiama.“ Draudimą pasirašė šalies prezidentas Mobutu Sesė Sekas.

30. Dėl ko filialui reikėjo apsispręsti ir ką broliai nutarė?

30 Kitą dieną per nacionalinį radiją nuskambėjo pranešimas: „[Zaire] apie Jehovos liudytojus nebegirdėsime.“ Prasidėjo persekiojimas. Sugriauta daug pastatų, kuriuose būdavo rengiamos sueigos, daugelį brolių apiplėšė, suėmė, įkalino, primušė. Į kalėjimą sodino net liudytojų vaikus. 1988 metų spalio 12 dieną vyriausybė konfiskavo visą organizacijos turtą, o filialo patalpas perėmė civilinė gvardija  (toks karinis vienetas). Broliai raštiškai kreipėsi į prezidentą Mobutu, bet atsakymo negavo. Filialui tada reikėjo apsispręsti, ar kreiptis į aukščiausiąjį šalies teismą ar verčiau kiek palaukti. Misionierius Timotis Holmsas, tuo metu tarnavęs filialo koordinatoriumi, prisimena: „Prašėme Jehovą išminties ir vadovavimo.“ Viską su malda apsvarstę komiteto nariai nusprendė, kad imtis teisinių priemonių laikas nėra tinkamas. Todėl jie ėmė ieškoti būdų, kaip padėti brolijai ir kaip tęsti evangelizacijos darbą.

„To proceso metu matėme, kaip Jehova gali viską pakeisti.“

31, 32. Kokį sprendimą priėmė Zairo Aukščiausiasis Teismas ir kaip tai paveikė brolius?

31 Praėjo keleri metai. Liudytojai pajuto, kad priespauda kiek sumažėjo ir kad šalyje vis labiau gerbiamos žmogaus teisės. Filialo komitetas nutarė, jog atėjo laikas pateikti skundą Zairo Aukščiausiajam Teisingumo Teismui. Visų nuostabai, teismas skundą nagrinėti sutiko. 1993 metų sausio 8 dieną, praėjus beveik septyneriems metams po uždraudimo, teismas paskelbė sprendimą, kad pareigūnų veiksmai prieš Jehovos liudytojus buvo neteisėti, todėl draudimas atšaukiamas. Toks sprendimas buvo labai drąsus. Teisėjai panaikino paties prezidento nutarimą, todėl rizikavo savo gyvybe! Brolis Holmsas sako: „To proceso metu matėme, kaip Jehova gali viską pakeisti“ (Dan 2:21). Ši pergalė sustiprino mūsų brolių tikėjimą. Jie patyrė, kaip Karalius Jėzus padeda savo sekėjams suprasti, kada ir kokių veiksmų imtis.

Jehovos liudytojai Kongo Demokratinėje Respublikoje džiaugiasi, kad gali laisvai garbinti Jehovą

32 Kadangi veiklos draudimas buvo atšauktas, filialui vėl leista kviesti misionierius, statyti naujas patalpas ir  įvežti krikščionišką literatūrą. * Koks džiaugsmas Dievo tarnams visoje žemėje matyti, kaip Jehova sergi savo tautą! (Iz 52:10)

„Jehova mano padėjėjas“

33. Kokią išvadą galime padaryti apžvelgę teisinių kovų istoriją?

33 Šiame skyriuje peržvelgę kai kurias teisines kovas galime padaryti išvadą, kad Jėzus tikrai tesi savo pažadą: „Aš duosiu jums iškalbos ir išminties, kuriai net visi jūsų priešininkai nesugebės pasipriešinti ar paprieštarauti.“ (Perskaityk Luko 21:12-15.) Kartais Jehova gindamas savo tarnus pasinaudoja šiuolaikiniais gamalieliais arba įkvepia teisėjams ar advokatams drąsos stoti už teisingumą. Priešininkų ginklus Jehova, vaizdžiai tariant, atšipina. (Perskaityk Izaijo 54:17.) Niekas negali sustabdyti darbo, kurį laimina Dievas.

34. Kuo mūsų teisinės pergalės ypatingos ir ką jos rodo? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Reikšmingos Karalystės tarnų pergalės aukščiausiuose teismuose“.)

34 O kuo mūsų teisinės pergalės ypatingos? Ar kada pagalvojai: mes, Jehovos liudytojai, nesame nei žymūs, nei įtakingi, nedalyvaujame rinkimuose, neremiame jokių politinių kampanijų, jokiems politikams nedarome spaudimo. Be to, dauguma mūsų, kurie gina savo įsitikinimus teisme, laikomi „paprastais, nemokytais žmonėmis“ (Apd 4:13). Taigi, žmogišku požiūriu žiūrint, teismai nedaug teturi priežasčių priimti sprendimus, nenaudingus mūsų priešininkams — įtakingiems religininkams ir valdžios atstovams. Vis dėlto kaip dažnai teismai palaiko mūsų pusę! Tokios teisinės pergalės — akivaizdus įrodymas, kad su mumis visada yra Jehova ir Jėzus (2 Kor 2:17). Todėl visa širdimi pritariame apaštalo Pauliaus pasakytiems žodžiams: „Jehova mano padėjėjas, aš nebijosiu“ (Hbr 13:6).

^ pstr. 9 Byla Kantveliai prieš Konektikutą buvo pirma iš 43 bylų JAV Aukščiausiajame Teisme, kuriose Jehovos liudytojams atstovavo advokatas brolis Heidenas Kovingtonas. Jo našlė Doroti ištikimai tarnavo Jehovai iki mirties 2015-aisiais; jai buvo 92 metai.

^ pstr. 12 Tokie įtarimai buvo pagrįsti įstatymu, priimtu 1606 metais. Pagal šį įstatymą, prisiekusieji gali pripažinti asmenį kaltu, jeigu, jų nuomone, jo žodžiai galėjo sukelti kieno nors priešiškumą, net jeigu tai, ką jis sakė, yra tiesa.

^ pstr. 14 1950-aisiais Kvebeko provincijoje tarnavo 164 visalaikiai tarnai, tarp jų — 63 misionieriai, baigę Gileado mokyklą ir sutikę važiuoti į šį kraštą, nors žinojo, kad ten laukia aršus persekiojimas.

^ pstr. 15 Brolis Glenas Hau buvo drąsus ir gabus advokatas. Nuo 1943 iki 2003 metų jis dalyvavo šimtuose teisinių kovų dėl Jehovos liudytojų teisių Kanadoje ir kitose šalyse.

^ pstr. 16 Daugiau apie šią bylą rašoma 2000 m. balandžio 22 d. Atsibuskite! straipsnyje „Kova yra ne jūsų, bet Dievo“, p. 18—24.

^ pstr. 32 Civilinė gvardija filialo patalpas vėliau atlaisvino, bet filialas buvo pastatytas kitur.