Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Dievo Karalystė: šimtas veiklos metų

 14 SKYRIUS

Ištikimai palaikome Dievo valdžią

Ištikimai palaikome Dievo valdžią

TRUMPAI

Dievo tarnai yra ištikimi Karalystei, todėl nesikiša į pasaulio reikalus.

1, 2. a) Kokiu principu Jėzaus sekėjai vadovaujasi iki mūsų dienų? b) Kokiu būdu priešininkai bandė įveikti Dievo tarnus ir kokie buvo to rezultatai?

JĖZUS stovėdamas priešais Pilotą — galingiausią žydų tautos pasaulietinį teisėją — pasakė principą, kuriuo jo sekėjai vadovaujasi iki mūsų dienų. „Manoji karalystė nėra iš šio pasaulio, — kalbėjo Jėzus. — Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano pavaldiniai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet manoji karalystė nėra iš čia“ (Jn 18:36). Pilotas nuteisė Jėzų mirti, bet tuo ne ką tepasiekė. Netrukus Jėzus prisikėlė. Ne vienas Romos imperijos valdovas mėgino Kristaus sekėjus išnaikinti, bet visi tokie mėginimai žlugo. Krikščionys žinią apie Dievo Karalystę išplatino visame senovės pasaulyje (Kol 1:23).

2 Ir XX amžiuje, jau veikiant Dievo įkurtai Karalystei, Jehovos tarnus bandė nušluoti kai kurios didžiausios pasaulio karinės galybės. Bet nė vienai nepavyko. Nemažai valdžių ir politinių grupuočių, tikėdamosi krikščionių bendruomenę suskaldyti, bandė mus priversti konfliktuose palaikyti jų pusę. Tačiau nesėkmingai. Šiandien Karalystei pavaldžių žmonių yra beveik visose žemės tautose. Vis dėlto mes esame vieninga pasaulinė brolija, griežtai besilaikanti neutralumo šio pasaulio politiniuose reikaluose. Mūsų vienybė — aiškus įrodymas, kad Dievo Karalystės valdžia realiai veikia ir kad Karalius Jėzus Kristus nuolat veda, tyrina ir saugo savo tarnus. Pažiūrėkime, kaip jis tai daro, ir aptarkime keletą teisinių pergalių, kurias Karalius mums suteikė tam, kad ir toliau galėtume nepriklausyti pasauliui (Jn 17:14).

Iškyla svarbus klausimas

3, 4. a) Kas vyko žemėje, kai danguje užgimė Dievo Karalystė? b) Ar Dievo tarnai nuo pat pradžių suprato, ką reiškia laikytis neutralumo? Paaiškink.

3 Dievo Karalystei užgimus, danguje kilo karas, ir Šėtonas buvo išmestas į žemę. (Perskaityk Apreiškimo 12:7-10, 12.) Karas tuo metu siautėjo ir žemėje. Dievo tarnams jis tapo dideliu išbandymu. Jie buvo pasiryžę sekti  Jėzaus pavyzdžiu — nepriklausyti pasauliui. Bet iš pradžių jie ne iki galo suprato, ką reiškia nesivelti į politinius reikalus.

4 Pavyzdžiui, knygų serijos Millennial Dawn (Tūkstantmetinė aušra) VI tome *, išleistame 1904-aisiais, krikščionys raginami nedalyvauti jokiame kare. Tačiau toje knygoje rašoma, kad jei krikščionis vis dėlto būtų pašauktas į karo tarnybą, turėtų siekti būti paskirtas į tokią vietą, kur nereikėtų prisidėti prie karo veiksmų. O jeigu tokios vietos negautų ir būtų išsiųstas į frontą, svarbiausia, kad nežudytų. Apie tuos laikus Herbertas Sinjoras, brolis iš Didžiosios Britanijos (pasikrikštijo 1905 metais), pasakojo: „Broliai buvo pasimetę — niekas aiškiai nepasakė, ar būtų tinkama eiti į kariuomenę ir dirbti joje darbą, tiesiogiai nesusijusį su karo veiksmais.“

5. Kas apie neutralumą buvo rašoma 1915 metų rugsėjo 1 dienos Sargybos bokšte?

5 Aiškesnis supratimas šiuo klausimu pateiktas 1915 metų rugsėjo 1 dienos Sargybos bokšte. Apie Šventraščio studijavimuose duotą paraginimą žurnale rašoma: „Kažin ar toks elgesys nepažeistų krikščioniškų principų.“ O jeigu krikščioniui, nesutinkančiam dėvėti uniformos ir apskritai atsisakančiam karo tarnybos, būtų grasinama mirtimi? Straipsnyje svarstoma: „Ar būti nušautam už ištikimybę taikos Kunigaikščiui ir už paklusnumą jo įsakymui yra nors kiek blogiau, negu būti nušautam po vėliava šių žemiškų karalių, bent iš pažiūros tapus jų šalininkais ir taip pažeidus mūsų dangiškojo Karaliaus pamokymus? Iš šitų dviejų mirčių geresnė yra pirmoji — geriau žūti už ištikimybę mūsų dangiškajam Karaliui.“ Vis dėlto straipsnio pabaigoje sakoma: „Taip elgtis nereikalaujame. Tik patariame.“

6. Ko galime pasimokyti iš brolio Herberto Sinjoro pavyzdžio?

6 Kai kurie broliai paaiškinimą priėmė ir pasiryžo to patarimo tvirtai laikytis. Jau cituotas Herbertas Sinjoras pasakojo: „Iš principo aš nemačiau jokio skirtumo, ar iškrauti šovinius iš laivo [atlikti „alternatyviąją“ tarnybą], ar tais šoviniais užtaisyti šautuvą“ (Lk 16:10). Kadangi dėl savo sąžinės nesutiko eiti į kariuomenę, brolis Sinjoras buvo pasodintas į kalėjimą. Jis su dar keturiais broliais priklausė garsiajam Ričmondo šešioliktukui — taip buvo pavadinta skirtingo tikėjimo žmonių grupė, dėl atsisakymo nuo karo tarnybos patekusi į Ričmondo kalėjimą Anglijoje. Vieną dieną Herbertą ir kai kuriuos kitus kalinius slapta nugabeno į frontą Prancūzijoje. Ten jiems paskelbė mirties nuosprendį. Visus išrikiavo sušaudyti,  bet kulkos nebuvo paleistos. Jų bausmė pakeista į dešimt metų laisvės atėmimo.

„Supratau, kad Dievo tarnai turi su visais palaikyti taiką — net ir kilus karui.“ Saimonas Kreikeris (žiūrėk 7 pastraipą)

7. Ką prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui Dievo tarnai suvokė?

7 Prasidedant Antrajam pasauliniam karui Jehovos tarnai dar aiškiau suvokė, ką reiškia laikytis neutralumo ir kaip jie turi sekti Jėzaus pėdomis (Mt 26:51-53; Jn 17:14-16; 1 Pt 2:21). Pavyzdžiui, 1939 metų lapkričio 1 dienos Sargybos bokšte pasirodė svarbus straipsnis „Neutralumas“. Jame rašoma: „Dabar, tautų kare, Jehovos sandoros tauta turi laikytis griežto neutralumo.“ Apie tą straipsnį Saimonas Kreikeris, vėliau tarnavęs organizacijos centrinėje būstinėje Brukline, sakė: „Supratau, kad Dievo tarnai turi su visais palaikyti taiką — net ir kilus karui.“ Šie pamokymai tikrai buvo maistas reikiamu metu, reikalingas, kad krikščionys pasiruoštų iki tol didžiausiam ištikimybės Dievo Karalystei išbandymui.

Išsiveržia priešiškumo „upė“

8, 9. Kaip išsipildė apaštalo Jono užrašyta pranašystė?

8 Apaštalas Jonas rašė, kad užgimus Karalystei didysis slibinas, „vadinamas Velniu ir Šėtonu“, Dievo Karalystės šalininkus mėgins nušluoti paleisdamas „iš nasrų vandenį,  tarsi upę“. * (Perskaityk Apreiškimo 12:9, 15.) Kaip ši pranašystė išsipildė? Nuo trečiojo dešimtmečio, galima sakyti, prasidėjo tikras priešiškumo antplūdis. Kaip ir daugelis kitų brolių Šiaurės Amerikoje, per Antrąjį pasaulinį karą brolis Kreikeris dėl ištikimybės Dievo Karalystei buvo įkalintas. Įdomu, kad karo metais Jungtinių Valstijų federaliniuose kalėjimuose Jehovos liudytojai sudarė daugiau kaip du trečdalius visų kalinių, atsisakiusių dalyvauti su karu susijusioje veikloje.

9 Šėtonas ir jo parankiniai užsimojo palaužti visų Dievo Karalystės šalininkų ištikimybę savo Valdovui. Afrikos ir Europos šalyse, taip pat Jungtinėse Valstijose liudytojams reikėjo atlaikyti spaudimą teismuose, lygtinio paleidimo komisijose. Kadangi tvirtai laikėsi savo pozicijos, daugelis buvo įkalinti, sumušti, sužaloti. Vokietijoje ypač didelis priešiškumas Dievo tarnams kilo dėl to, kad jie atsisakydavo ne tik prisidėti prie karo veiksmų, bet ir ištarti „Heil Hitler!“ Nacių režimo laikais į koncentracijos stovyklas buvo uždaryta maždaug 6000 įvairių tautybių liudytojų. Iš jų daugiau kaip 1600 žuvo. Vis dėlto Šėtono padaryta žala nėra neatitaisoma (Mk 8:34, 35).

„Upę“ sugeria „žemė“

10. a) Ką pranašystėje reiškė „žemė“? b) Kaip „žemė“ padėjo ištikimiems Dievo Karalystės šalininkams?

10 Apreiškimo knygoje išpranašauta, kad Dievo tarnams pagelbės ir persekiojimų „upę“ sugers „žemė“ — objektyviau mąstantys įtakingi pasaulio žmonės ar jų grupės. Kaip išsipildė ši pranašystės dalis? Po Antrojo pasaulinio karo „žemė“ ne kartą padėjo ištikimiems Kristaus valdomos Karalystės šalininkams. (Perskaityk Apreiškimo 12:16.) Pavyzdžiui, Jehovos liudytojų teisę atsisakyti karo tarnybos ir nedalyvauti nacionalistinėse ceremonijose gynė įvairūs teismai. Pirmiausia apžvelkime kelias ypač reikšmingas Jehovos duotas pergales bylinėjantis dėl atsisakymo nuo karo tarnybos (Ps 68:21 [68:20]).

11, 12. Kokių išmėginimų patyrė broliai Sikurela ir Tlimenas ir kuo viskas baigėsi?

11 Jungtinės Amerikos Valstijos. Antonis Sikurela užaugo Jehovos liudytojų šeimoje. Būdamas 15 metų jis pasikrikštijo. Sulaukęs 21-erių, šauktinių komisijoje užsiregistravo kaip dvasininkas. Po dvejų metų, tai yra 1950-aisiais, jis pateikė prašymą pakeisti statusą į asmens, karo tarnybos atsisakančio dėl religinių įsitikinimų. Nors Federalinis tyrimų biuras tam neprieštaravo, Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas prašymo nepatenkino. Pašauktas į karo tarnybą brolis ją eiti atsisakė. Jo byla nukeliavo iki Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo.  Brolio Sikurelos džiaugsmui, šis teismas atšaukė žemesnės instancijos teismo sprendimą. Taip buvo sukurtas precedentas, naudingas visiems Jungtinių Valstijų piliečiams, atsisakantiems karo tarnybos dėl religinių įsitikinimų.

12 Graikija. 1983-iaisiais Jakovas Tlimenas buvo nuteistas dėl atsisakymo dėvėti karinę uniformą. Išėjęs iš kalėjimo jis norėjo dirbti buhalteriu, bet valdžia nedavė leidimo, nes buvo teistas. Brolis kreipėsi į teismus Graikijoje, o kai pralaimėjo visas bylas ten, padavė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). 2000-aisiais EŽTT Didžioji kolegija, susidedanti iš 17 teisėjų, priėmė broliui palankų sprendimą. Tokia bylos baigtis buvo naudinga ir kitiems 3500 suvirš Graikijos brolių, kurie buvo diskriminuojami dėl teistumo, įgyto atsisakius karo tarnybos. Po šio sprendimo Graikijoje priimtas įstatymas, kuriuo jų teistumas panaikintas. Prieš keletą metų šioje šalyje jau buvo įsigaliojęs įstatymas dėl alternatyviosios civilinės tarnybos. Vėliau teisė rinktis tokią tarnybą įtvirtinta ir naujoje Graikijos Konstitucijos redakcijoje.

„Prieš įeidamas į teismo rūmus karštai pasimeldžiau Jehovai ir pajaučiau, kad jis davė man ramybę.“ Ivailas Stefanovas (žiūrėk 13 pastraipą)

13, 14. Ko pasimokome iš Ivailo Stefanovo ir Vahano Bajatiano istorijų?

13 Bulgarija. 1994-aisiais Ivailas Stefanovas, 19 metų amžiaus brolis, buvo pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą. Eiti į kariuomenę arba atlikti alternatyviąją tarnybą, prižiūrimą karinių institucijų, jis atsisakė, todėl buvo nuteistas pusantrų metų kalėti. Brolis pateikė apeliaciją, pabrėždamas, kad karo tarnybos atsisako dėl religinių įsitikinimų. Ši byla taip pat nukeliavo iki EŽTT. Bet teismui dar nepradėjus jos svarstyti, 2001 metais Bulgarijos vyriausybė pasiūlė susitarti taikiai. Ir broliui Stefanovui, ir kitiems Bulgarijos piliečiams, pageidaujantiems alternatyviosios civilinės tarnybos, buvo paskelbta amnestija. *

14 Armėnija. Vahanas Bajatianas, 2001-aisiais sulaukęs šauktinio amžiaus, dėl religinių įsitikinimų karo tarnybos atsisakė, bet šalies teismuose pralaimėjo visas bylas. * 2002-ųjų rugsėjį jis ėmė atlikinėti dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Po dešimt su puse mėnesio brolį paleido. Kol kalėjo, brolis Bajatianas kreipėsi į EŽTT. 2009 metų spalio 27 dieną šis teismas taip pat priėmė broliui nepalankų sprendimą. Armėnijos broliams tai buvo labai skaudus pralaimėjimas. Bet sprendimą sutiko persvarstyti EŽTT Didžioji kolegija. 2011 metų liepos 7 dieną teisėjai priėmė sprendimą Vahano Bajatiano  naudai. Tai buvo pirmas kartas, kai EŽTT pripažino, kad religiniais įsitikinimais pagrįstas atsisakymas nuo karo tarnybos sietinas su žmogaus minties, sąžinės ir tikėjimo laisve. Šis teismo sprendimas aktualus ne vien Jehovos liudytojams, bet ir šimtams milijonų žmonių, gyvenančių Europos Tarybai priklausančiose šalyse. *

Broliai Armėnijoje paleisti iš kalėjimo dėl jiems palankaus EŽTT sprendimo

Nedalyvaujame nacionalistinėse ceremonijose

15. Kodėl Jehovos tarnai atsisako dalyvauti nacionalistinėse ceremonijose?

15 Jehovos tarnai ištikimybės Karaliui Kristui laikosi ne vien atsisakydami karo tarnybos, bet ir nedalyvaudami nacionalistinėse ceremonijose. Nacionalistines aistras ypač pakurstė Antrasis pasaulinis karas. Daugelyje šalių iš piliečių pradėta reikalauti įvairiais būdais pareikšti ištikimybę tėvynei: ištarti priesaiką, giedoti himną ar atiduoti pagarbą vėliavai. Bet mes esame išimtinai atsidavę Jehovai, todėl prie minėtų ceremonijų neprisidedame,  tiesa, išlaikome deramą pagarbą kitų pasirinkimui (Iš 20:4, 5, išn.). Suprantama, dėl tokios pozicijos liudytojai sulaukė nuožmių persekiojimų. Vis dėlto Jehova per Kristų pasirūpino, kad „žemė“ vėl atvertų savo „burną“ ir nemažą dalį priešiškumo sugertų. Paminėsime keletą svarbių pergalių šioje srityje (Ps 3:9 [3:8]).

16, 17. Su kokia problema susidūrė Lilijan ir Viljamas Gobaitasai ir ko jų istorija mus pamoko?

16 Jungtinės Amerikos Valstijos. 1940-aisiais JAV Aukščiausiasis Teismas balsų dauguma (aštuoni prieš vieną) priėmė Jehovos liudytojams nepalankų sprendimą byloje, pavadintoje Mainersvilio mokyklų apygarda prieš Gobaitisus. 12 metų Lilijan Gobaitas * su 10 metų broliuku Viljamu, norėdami likti ištikimi Jehovai, atsisakė išreikšti pagarbą vėliavai ir duoti priesaiką, todėl buvo pašalinti iš mokyklos. Šalies Aukščiausiajame Teisme buvo nutarta, kad mokyklos veiksmai Konstitucijai neprieštarauja, nes mokykla stengiasi palaikyti „tautos vienybę“. Toks teismo sprendimas sukėlė persekiojimų bangą. Iš mokyklos buvo pašalinta daug liudytojų vaikų, kai kurie suaugusieji neteko darbo, ne vienas patyrė grupinį užpuolimą. Knygoje The Lustre of Our Country (Mūsų šalies šlovė) sakoma, kad „liudytojų persekiojimas 1941—1943 metais buvo didžiausias religinės netolerancijos proveržis Amerikoje per visą dvidešimtą amžių“.

17 Bet Dievo priešininkai džiūgavo neilgai. 1943-iaisiais Aukščiausiąjį Teismą pasiekė dar viena panaši byla, pavadinta Vakarų Virdžinijos valstijos Švietimo taryba prieš Barnet. Šįsyk Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą Jehovos liudytojų naudai. Tai buvo pirmas kartas Jungtinių Valstijų istorijoje, kai Aukščiausiasis Teismas per tokį trumpą laiką pakeitė savo nuostatą. Po šios bylos Jehovos tarnų persekiojimas Jungtinėse Valstijose beveik liovėsi. Teismas apgynė visų Jungtinių Valstijų piliečių teises.

18, 19. Kas, pasak Pablo Baroso, jam padėjo atlaikyti išmėginimą ir kaip mes galime sekti jo pavyzdžiu?

18 Argentina. Aštuonerių metų Pablas ir septynerių Hugas Barosai 1976-aisiais buvo pašalinti iš mokyklos, nes nedalyvaudavo vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Kartą mokyklos direktorė Pablą pastūmė ir sudavė jam į galvą. Abu berniukus ji visą valandą laikė po pamokų ir mėgino priversti dalyvauti patriotinėse ceremonijose. Apie šį išmėginimą Pablas pasakojo: „To spaudimo sulaužyti ištikimybę nebūčiau atlaikęs be Jehovos pagalbos.“

19 Teismas palaikė mokyklos sprendimą pašalinti Pablą ir Hugą. Buvo pateikta apeliacija Argentinos Aukščiausiajam Teismui. 1979-aisiais šis teismas žemesnės instancijos  teismo sprendimą atšaukė. Nutarime sakoma: „Minėta bausmė [pašalinimas iš mokyklos] prieštarauja konstitucinei teisei į mokslą (14 straipsnis) ir Valstybės pareigai užtikrinti pradinį lavinimą (5 straipsnis).“ Ši pergalė buvo naudinga maždaug tūkstančiui liudytojų vaikų. Ir tie, kuriuos išmesti iš mokyklos ketinta, ir tie, kurie jau buvo pašalinti, galėjo ramiai tęsti mokslus.

Daug jaunų liudytojų per išbandymus lieka ištikimi Dievui

20, 21. Kokios detalės Roelio ir Emili istorijoje stiprina tavo tikėjimą?

20 Filipinai. 1990-aisiais devynerių metų Roelis Embralinagas *, jo dešimtmetė sesutė Emili ir dar daugiau kaip 65 mokiniai buvo pašalinti iš mokyklos, nes neatidavė pagarbos vėliavai. Roelio ir Emili tėvas Leonardas mėgino kalbėtis su mokyklos vadovybe, bet tai nieko nedavė. Jam teko kreiptis net į Aukščiausiąjį Teismą. Kadangi šeima stokojo pinigų, negalėjo nusisamdyti advokato. Jie karštai meldė Jehovą viskam vadovauti. Vaikai kentė kitų pajuokas, patyčias. Leonardas matė, kad  laimėti bylos nepavyks, nes jis neturi jokio teisinio išsilavinimo.

21 Vis dėlto Jehova davė išeitį. Atstovauti šiai šeimai teisme sutiko advokatas Felinas Ganalas, anksčiau dirbęs advokatų kontoroje, kuri buvo laikoma viena geriausių visoje šalyje. Jis jau buvo tapęs Jehovos liudytoju. Aukščiausiasis Teismas šioje byloje vienbalsiai priėmė Jehovos liudytojams palankų sprendimą ir atšaukė įsakymus pašalinti vaikus iš mokyklos. Priešininkams Dievo tarnų ištikimybės palaužti ir vėl nepavyko.

Neutralumas — vienybės laidas

22, 23. a) Kodėl Jehovos tarnai pasiekė tiek daug didelių teisinių pergalių? b) Ką rodo tai, kad egzistuoja taiki pasaulinė brolija?

22 Kodėl Jehovos tarnai pasiekė tiek daug didelių teisinių pergalių? Nors mes neturime jokios politinės įtakos, nešališki teisėjai įvairių pasaulio valstybių teismuose apgina mus nuo atkaklių priešininkų, motyvuodami konstitucinėmis piliečių teisėmis. Jų sprendimai tampa precedentais, kuriais galima remtis panašiais atvejais ir vėliau. Akivaizdu, kad šios mūsų pergalės pasiektos ne be Kristaus pagalbos. (Perskaityk Apreiškimo 6:2.) O kodėl mes apskritai kovojame teismuose? Tikrai ne siekdami reformuoti teisinę sistemą. Vienintelis mūsų tikslas, — kad galėtume laisvai, nekliudomai tarnauti savo Karaliui Jėzui (Apd 4:29).

23 Pasaulyje, kuriame verda politinės kovos, kuriame įsišaknijusi nepakanta mąstantiems kitaip, mūsų Karalius padeda visiems savo tarnams laikytis neutralumo. Šėtonui nepavyko mūsų suskaldyti ir įveikti. Dievo Karalystės šalininkų dabar yra milijonai ir nė vienas jų nesimoko kariauti. Argi ne stebuklas, kad egzistuoja tokia taiki pasaulinė brolija? Tai neginčijamas įrodymas, kad Dievo Karalystė realiai veikia (Iz 2:4).

^ pstr. 4 Šis tomas pavadintas The New Creation (Naujas kūrinys). Knygų serija Millenial Dawn (Tūkstantmetinė aušra) vėliau buvo pervadinta Šventraščio studijavimai.

^ pstr. 8 Daugiau informacijos apie šią pranašystę yra knygoje Revelation—Its Grand Climax At Hand! (Apreiškimas — jo didinga kulminacija arti!), sk. 27, p. 184—186.

^ pstr. 13 Taip pat Bulgarijos vyriausybė įsipareigojo visiems karo tarnybos atsisakantiesiems dėl religinių įsitikinimų pasiūlyti alternatyviąją civilinę tarnybą, organizuojamą civilinių institucijų.

^ pstr. 14 Per 20 metų laikotarpį Armėnijoje laisvės atėmimu buvo nubausta daugiau kaip 450 liudytojų jaunuolių. Paskutinis iš kalėjimo paleistas 2013 metų lapkritį.

^ pstr. 16 Byloje viena pavardės raidė buvo rašoma neteisingai.

^ pstr. 20 Bylos dokumentuose brolio pavardėje buvo praleista raidė „m“.