Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Dievo Karalystė: šimtas veiklos metų

 6 SKYRIUS

Liudijantys žmonės. Dievo tarnai mielai imasi evangelizacijos

Liudijantys žmonės. Dievo tarnai mielai imasi evangelizacijos

TRUMPAI

Karalius sutelkia didelę armiją skelbėjų.

1, 2. Kokią pranašystę Jėzus buvo pasakęs ir koks galėtų kilti klausimas?

POLITIKŲ pažadai neretai ir lieka tik pažadai. Net ir pačių geriausių ketinimų turintiems valstybės vadovams tikrai ne visada pavyksta įgyvendinti, ką žadėjo. Visai kitaip yra su Dievo Karalystės Karaliumi Jėzumi Kristumi. Šis valdovas savo žodžio visada laikosi.

2 Jėzus, 1914-aisiais gavęs sostą, tuoj ėmėsi pildyti pranašystę, kurią pats buvo ištaręs prieš beveik 1900 metų. Nedaug likus iki mirties, Jėzus kalbėjo: „Bus paskelbta ši geroji naujiena apie karalystę visoje gyvenamoje žemėje“ (Mt 24:14). Gerosios naujienos skelbimas, pasak Jėzaus, bus dalis ženklo, kad jis jau karaliauja. Bet galėtų kilti logiškas klausimas: iš kur Karaliui reikės paimti pakankamai skelbėjų, kurie noriai imtųsi tokio didelio darbo? Juk taip pat pasakyta, kad paskutinėmis šios santvarkos dienomis dauguma žmonių bus savanaudžiai, stokos meilės, dievotumo (Mt 24:12; 2 Tim 3:1-5). Šis klausimas labai svarbus kiekvienam, kuris save laiko tikru krikščioniu.

3. Kuo Jėzus buvo visiškai tikras ir iš kur toks tikrumas?

3 Pažvelkime į minėtą Jėzaus pranašystę atidžiau. Ar žodžiuose „bus paskelbta“ jaučiame bent kruopelytę abejonės? Ne, Jėzus buvo visiškai tikras, kad paskutinėmis dienomis uolių evangelizuotojų netrūks. Iš kur toks tikrumas? To jis išmoko iš savo Tėvo (Jn 12:45; 14:9). Dar prieš ateidamas į žemę Jėzus matė, kaip Jehova pasitiki savo tarnais ir neabejoja, kad jie nori visu kuo prisidėti prie teisingojo garbinimo. Kaip Jehova tokį pasitikėjimą parodė?

„Tavo žmonės mielai pasiaukos“

4. Kokį darbą Jehova paragino izraelitus paremti ir kaip jie atsiliepė?

4 Nusikelkime į tuos laikus, kai Jehova paliepė Mozei pastatydinti padangtę. Ši didžiulė palapinė izraelitams turėjo tapti Dievo garbinimo centru. Jehovos vardu Mozė visą tautą paragino statybą paremti, kas kuo gali. Jis kalbėjo: „Kiekvienas, dosnios širdies skatinamas, teatneša  Viešpačiui auką.“ Žmonės noriai atsiliepė. Jie „kas rytą nešė Mozei savanoriškas aukas“. Aukų buvo tiek daug, kad izraelitai netgi „buvo sulaikyti nuo nešimo“ (Iš 35:5; 36:3, 6). Jehova tikrai ne be reikalo pasitikėjo šia tauta.

5, 6. Kuo Jehova ir Jėzus neabejojo?

5 Dievas niekada neabejojo, kad lygiai tokį patį norą palaikyti teisingąjį garbinimą jo tarnai turės ir paskutinėmis dienomis. Iki Jėzaus gimimo žemėje likus dar daugiau kaip tūkstančiui metų Jehova įkvėpė Dovydą parašyti apie laikmetį, kai Mesijas gaus karališką valdžią. (Perskaityk Psalmyno 110:1-3, Vl.) * Psalmėje pranašaujama, kad naujasis Karalius turės ir priešų, ir visą armiją jam ištikimų žmonių. Pastarieji Karaliaus pusėn stos patys, be jokios prievartos. Mielai aukosis ne tik augę žmonės, bet ir jaunimas. Karaliui pavaldžių jaunuolių bus didelė gausybė. Jų skaičių bus sunku aprėpti — lygiai kaip sunku būtų suskaičiuoti rasos lašelius, pievoje kas rytą žvilgančius nuo saulės spindulių. *

Tų, kas mielai imasi Karalystės veiklos, gausu lyg rasos lašelių (žiūrėk 5 pastraipą)

6 Jėzus žinojo, kad 110-os psalmės pranašystėje kalbama apie jį (Mt 22:42-45). Todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad žmonių, kurie mielai pasiaukos skelbti gerąją naujieną visoje žemėje, atsiras. O ką rodo istorija? Ar Karaliui paskutinių dienų laikotarpiu pavyko sutelkti armiją uolių skelbėjų?

„Mano garbinga pareiga yra skelbti tą pranešimą“

7. Kaip, gavęs karaliaus sostą, Jėzus ruošė savo mokinius dideliam darbui?

7 Gavęs karaliaus sostą Jėzus ėmė ruošti savo mokinius dideliam darbui. Kaip kalbėjome 2-ame skyriuje, nuo 1914-ųjų iki 1919-ųjų tikruosius krikščionis jis patikrino ir apvalė (Mal 3:1-4). 1919-aisiais Jėzus savo sekėjams  vadovauti paskyrė ištikimąjį vergą (Mt 24:45). Nuo to meto vergas ėmė duoti „maistą reikiamu metu“: per kongresus ir leidiniuose krikščionys nuolatos buvo raginami jausti asmeninę pareigą dalyvauti evangelizacijoje.

8—10. Kaip kongresai padėjo suaktyvinti liudijimo darbą? Pateik pavyzdį. (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „ Kongresai, davę postūmį liudijimo darbui“.)

8 Kongresai. 1919 metų rugsėjo 1—8 dienomis Biblijos tyrinėtojai surengė kongresą Kedrų kyšulyje (Cedar Point) (Ohajo valstija, JAV). Tai buvo pirmasis jų kongresas po karo. Visi dalyviai nekantriai laukė naujų nurodymų, gairių, ko turėtų imtis. Antrąją kongreso dieną brolis Rezerfordas auditorijai aiškiai pabrėžė: „Krikščionio pasiuntinystė žemėje yra skelbti pranešimą apie [...] Viešpaties karalystę.“

9 Kongreso kulminacija tapo dar po trijų dienų brolio Rezerfordo pasakyta kalba „Kreipimasis į bendradarbius“, vėliau virtusi Sargybos bokšto straipsniu „Karalystės skelbimas“. Kalboje brolis dėstė: „Rimtomis akimirkomis krikščionis natūraliai savęs klausia: kodėl aš esu žemėje? Ir jo atsakymas turi būti: Viešpats maloningai padarė mane pasiuntiniu nešti pasauliui dievišką pranešimą apie sutaikinimą, ir mano garbinga pareiga yra skelbti tą pranešimą.“

10 Toje istorinėje kalboje brolis Rezerfordas paskelbė, kad bus pradėtas leisti naujas žurnalas The Golden Age (Aukso amžius; dabar Atsibuskite!). Jo paskirtis — padėti žmonėms suprasti, kad visas viltis jie turi dėti tik į Dievo Karalystę. Tada brolis paklausė, kas iš klausytojų norėtų šį žurnalą platinti. Kongreso ataskaitoje rašoma: „Atsakas buvo įspūdingas. Šeši tūkstančiai žmonių visi kaip vienas pakilo.“ * Karalius tikrai turėjo daugybę rėmėjų, degančių noru skelbti žinią apie jo Karalystę.

11, 12. Kas 1920 metų liepos 1 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo sakoma apie tai, kada turi vykti Jėzaus išpranašautas evangelizacijos darbas?

11 Leidiniai. Apie Jėzaus patikėtą darbą Sargybos bokšte buvo rašoma vis daugiau. Pažiūrėkime, kaip gerosios naujienos apie Karalystę skelbimas buvo akcentuojamas trečiojo dešimtmečio pradžioje.

12 Kokią žinią reikia skelbti? Kada šis darbas turi prasidėti ir kada baigtis? Apie tai, kas yra Mato 24:14 minima geroji naujiena, 1920 metų liepos 1 dienos (liet. 1921 01 01) Sargybos bokšto straipsnyje „Evangelija apie Karalystę“ buvo rašoma: „Ta geroji žinia, čionai paženklinta, yra apie pasibaigimą senosios tvarkos ir įsteigimą Mesijošiaus [Mesijo] karalystės.“ Straipsnyje aiškiai sakoma ir kiek laiko evangelija turi būti skelbiama: „Ta žinia turi būti apsakyta laiko tarpe nuo didžiosios pasaulinės karės [Pirmojo pasaulinio karo] iki „didžiųjų vargų“ [didžio  suspaudimo].“ Toliau daroma išvada: „Jau atėjo [...] laikas apsakyti krikščionijai arti ir toli šitą gerą žinią.“

13. Kaip 1921 metais Sargybos bokšte buvo žadinamas pateptųjų krikščionių noras imtis evangelizacijos?

13 Ar Dievo tauta imtis Jėzaus išpranašauto darbo buvo verčiama? 1921 metų kovo 15 dienos Sargybos bokšte pasirodė straipsnis „Būkite ryžtingi“. Jame pateptiesiems krikščionims buvo žadinamas noras imtis evangelizacijos. Straipsnyje skatinta pamąstyti: „Ar dalyvauti šitame darbe nėra mano didžiausia privilegija ir pareiga?“ Paskui žurnale tęsiama: „Esame tikri, kad jeigu taip žiūrėsite [darbą laikysite garbinga pareiga], būsite kaip Jeremijas, kurio širdyje Viešpaties žodis buvo kaip „deganti ugnis, uždaryta [jo] kauluose“, nuolatos raginanti jį, kad nepaliautų kalbėti“ (Jer 20:9). Šios mintys iš žurnalų atspindi Jehovos ir Jėzaus pasitikėjimą ištikimais Karalystės rėmėjais.

14, 15. Kaip pateikti žinią apie Karalystę pateptieji krikščionys buvo raginami 1922 metais?

14 O kaip žinią apie Karalystę krikščionys turėjo pateikti? Gana trumpas, bet paveikus straipsnis „Tarnavimo svarbumas“ buvo išspausdintas 1922 metų rugpjūčio 15 dienos (liet. 1922 12 01) Sargybos bokšto numeryje. Jame buvo išreikštas įsitikinimas, kad laikui bėgant gausės pateptųjų, „gyvai veikiančių išnešiojimui ant popieros atspausdintų pamokslų ir įteikimui jų žmonėms, ir tokių, kurie kalbėtų jiems ties durimis ir duotų liūdyjimą, kad Karalystė dangaus jau prisiartino“.

15 Nesunku pastebėti, kad nuo 1919-ųjų Kristus per ištikimą ir nuovokų vergą ne kartą pabrėžė: skelbti žinią apie Karalystę yra kiekvieno krikščionio pareiga. O kaip Biblijos tyrinėtojai į tokius raginimus atsiliepė?

„Ištikimieji liuosu noru eis ir [...] skelbs“

16. Kaip į mintį, kad tarnauti evangelizuotojais turi visi krikščionys, reagavo kai kurie vyresnieji?

16 Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose kai kuriems mintis, kad tarnauti evangelizuotojais yra visų krikščionių pareiga, buvo nepriimtina. Ši problema, pavyzdžiui, minima 1927 metų lapkričio 1 dienos (liet. 1928 01 01) Sargybos bokšte: „Bažnyčioje [bendruomenėje] šiandien yra tokių, kurie užima atsakomybės pilnas vyresniųjų vietas ir [...] nedrįsta paraginti brolius, kad dalyvautų tarnystėje, ir patys nenori dalyvauti tarnystėje [...]. Jie juokiasi iš patarimų skelbti Dievo pranešimą iš namo į namą ir iš apsakymo žmonėms apie Karalių ir jo karalystę.“ Straipsnyje nedviprasmiškai tęsiama: „Atėjo laikas ištikimiesiems pažymėti tokius ir šalintis nuo jų ir sakyti tokiems, kad negalima ilgiau laikyti juos vyresniųjų vietose.“ *

17, 18. Kaip į ištikimojo vergo raginimus atsiliepė dauguma krikščionių anuomet ir per visą pastarąjį šimtmetį?

17 Laimei, ištikimojo vergo raginimams dauguma bendruomenių narių su entuziazmu pakluso. Nešti žinią apie  Karalystę Dievo tarnai laikė savo garbinga pareiga. 1926 metų kovo 15 dienos (liet. 1926 04 01) Sargybos bokšte apie tai buvo sakoma: „Ištikimieji liuosu noru eis ir [...] skelbs žmonėms šitą pranešimą.“ Būtent tokie ištikimieji, kurie mielu noru stos į tarnystę Dievo Karalystės Karaliui, ir buvo minimi pranašystėje, užrašytoje Psalmyno 110:3.

18 Per pastarąjį šimtmetį Karalystę garsino milijonai savanorių. Tolesniuose skyriuose aptarsime, kokiais būdais jie liudijo, kokias turėjo priemones ir kokie jų darbo rezultatai. Bet prieš tai pakalbėkime, iš kokių paskatų tokia gausybė žmonių mielai aukojasi evangelizacijos darbui. Juk šių dienų pasaulyje noras aukotis — retenybė. Nagrinėdami šią temą kiekvienas širdyje pasvarstykime: dėl kokių priežasčių gerąją naujieną skelbiu aš?

„Pirmiausia ieškokite karalystės“

19. Kodėl mes klausome Jėzaus patarimo pirmiausia ieškoti Karalystės?

19 Jėzus savo sekėjams patarė: „Pirmiausia ieškokite karalystės“ (Mt 6:33). Kodėl Dievo Karalystė mums turi būti svarbiausia? Nes šios Karalystės paskirtis — įvykdyti Dievo sumanymus. O kas gali būti už juos svarbiau! Kaip skaitėme ankstesniame skyriuje, šventoji dvasia padėjo Dievo tarnams vis geriau suprasti tiesą apie Dievo Karalystę. Kai ši tiesa pasiekia žmogaus širdį, joje užgimsta noras Karalystės reikalams savo gyvenime skirti pirmą vietą.

Krikščionys, sužinoję tiesą apie Karalystę, džiaugiasi lygiai kaip žmogus, atradęs paslėptą lobį (žiūrėk 20 pastraipą)

20. Ką apie Jėzaus sekėjus atskleidžia palyginimas apie lobį?

20 Jėzus gerai žinojo, kad jo sekėjai mielai paklausys raginimo Karalystę laikyti svarbiausia. Tai matyti iš jo palyginimo apie lobį. (Perskaityk Mato 13:44.) Darbininkas kaip ir kasdien triūsia lauke ir štai netikėtai atranda lobį. Ką žmogus daro, supratęs, kad rado didelį turtą? „Iš to džiaugsmo jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka tą lauką.“ Kokia iš to pamoka mums? Kai atrandame tiesą apie Dievo Karalystę ir suvokiame, koks didelis tai turtas, mielai aukojamės, kiek tik reikia, kad Karalystės reikalai mūsų gyvenime visada būtų patys svarbiausi. *

21, 22. Kaip ištikimi Dievo Karalystės rėmėjai parodo, kad pirmiausia ieško Karalystės? Prašom pateikti pavyzdį.

21 Ištikimi Dievo Karalystės rėmėjai Jėzaus paraginimo pirm visko ieškoti Karalystės laikosi ne vien žodžiais, bet ir darbais. Liudijimo apie Karalystę darbui jie skiria savo gyvenimą, gebėjimus, išteklius. Ypač daug aukojasi visalaikiai tarnai. Tokie skelbėjai patiria, koks Jehova dėkingas už jų pastangas Karalystei skirti pirmąją vietą. Štai vienas pavyzdys iš XX amžiaus pirmos pusės.

22 Eiveris ir Lovinija Bristou nuo trečiojo dešimtmečio pabaigos tarnavo kolporteriais (pionieriais) pietinėje  Jungtinių Valstijų dalyje. Vėliau Lovinija pasakojo: „Nuo tada mudu su Eiveriu pionieriais tarnaujame jau daugybę metų ir džiaugsmo nepritrūkstame. Buvo akimirkų, kai nebežinojome, iš kur gauti pinigų benzinui ar maistui. Bet Jehova vienu ar kitu būdu viskuo pasirūpindavo. Mums tereikėjo nesustoti. Visada turėjome tai, kas buvo reikalinga.“ Lovinija prisiminė atsitikimą, kai tarnavo Pensakoloje (Floridos valstija). Kartą jųdviejų lėšos ir maisto atsargos buvo beveik išsekusios. Grįžę į savo gyvenamąjį furgoną sutuoktiniai rado du didelius krepšius maisto ir raštelį: „Su meile nuo Pensakolos kuopos *“. Apie visalaikėje tarnyboje praleistus dešimtmečius Lovinija sakė: „Jehova niekada mūsų neapleido. Jis niekada nenuvilia, jeigu juo pasikliaujame.“

23. Ką jauti atradęs tiesą apie Karalystę ir ką daryti esi pasiryžęs?

23 Aišku, kiekvieno iš mūsų aplinkybės skirtingos, todėl negalime evangelizacijos veiklai skirti tiek pat laiko ir jėgų. Vis dėlto svarbiausia šį darbą laikyti savo garbinga pareiga ir atsidėti jam visa siela (Kol 3:23). Suprantame, kokia vertinga yra mūsų atrasta tiesa apie Karalystę, taigi dėl tarnybos mielai aukojamės, kiek tik galime. Ar ir tu esi taip nusiteikęs?

24. Koks yra vienas iškiliausių Dievo Karalystės pasiekimų šiuo paskutinių dienų laikotarpiu?

24 Pastarąjį šimtmetį mūsų Karalius tikrai rūpinosi, kad jo pranašystė, užrašyta Mato 24:14, pildytųsi. Ir tam nereikėjo panaudoti jokios prievartos. Palikę pasaulį, kur žmonės nėra linkę aukotis, Jėzaus sekėjai mielai atsideda evangelizacijos veiklai. Ši veikla dabar apėmusi visą žemę, ir tai akivaizdus įrodymas, kad Jėzus šiuo metu yra Dievo Karalystės Karalius. Didžiulis gerosios naujienos skelbimo mastas — vienas iškiliausių Dievo Karalystės pasiekimų šiuo paskutinių dienų laikotarpiu.

^ pstr. 5 Psalmyno 110:1-3 (Vl) rašoma: „Viešpats sako mano Viešpačiui: ‘Sėskis Mano dešinėje iki padarysiu Tavo kojoms krėslelį iš Tavo priešų.’ Iš Ciono suteiks tau Viešpats galią, kad tu viešpatautumei savo priešų tarpe. Tavo žmonės mielai pasiaukos, tau juos šaukiant. Ir jaunimas, pasipuošęs šventumu, prisistatys tau tavo kovos dieną kaip aušrinė rasa.“

^ pstr. 5 Biblijoje rasa dažnai siejama su gausumu (Pr 27:28; Mch 5:6 [5:7]).

^ pstr. 10 Brošiūrėlėje To Whom the Work Is Entrusted (Kam darbas patikėtas) buvo aiškinama: „The Golden Age darbas yra eiti iš namo į namą su pranešimu apie karalystę. [...] Be to, kiekvienuose namuose reikia palikti The Golden Age egzempliorių, nesvarbu, ar žmonės užsisako prenumeratą ar ne.“ Paskui daugelį metų broliai buvo raginami siūlyti ir Sargybos bokšto, ir žurnalo The Golden Age prenumeratą. Nuo 1940 metų vasario 1 dienos Jehovos liudytojams nurodyta patiems platinti atskirus žurnalų numerius ir reguliariai pateikti ataskaitą, kiek iš viso žurnalų atidavė.

^ pstr. 16 Anais laikais bendruomenės vyresnieji buvo renkami balsuojant. Todėl bendruomenės nariai galėjo nebalsuoti už tuos, kurie priešinasi raginimui eiti liudyti. Kaip demokratinė vyresniųjų paskyrimo tvarka pasikeitė į teokratinę, aptariama 12-ame skyriuje.

^ pstr. 20 Panašią mintį Jėzus pasakė ir palyginimu apie keliaujantį pirklį, ieškantį ypač vertingų perlų. Radęs tokį perlą, kad jį nusipirktų, pirklys parduoda visą savo turtą (Mt 13:45, 46). Šie du palyginimai parodo, kad tiesą apie Karalystę žmonės gali sužinoti skirtingais būdais: vieni ją atranda netyčia, kiti — patys jos labai ieško. Kad ir kaip tiesą sužinojome, esame nusiteikę savo gyvenime pirmenybę skirti Dievo Karalystės reikalams ir noriai dėl jų aukotis.

^ pstr. 22 Anuomet bendruomenes vadindavo kuopomis arba susirinkimais.

Pasidomėkite

SARGYBOS BOKŠTAS (STUDIJŲ NUMERIS)

Ar esi uolus geriems darbams?

Straipsnyje aptariama, kaip mūsų uolumas evangelizacijos darbe ir geras elgesys gali patraukti žmones prie Dievo.

SARGYBOS BOKŠTAS (STUDIJŲ NUMERIS)

Tarnaukime Jehovai „dar skausmo dienoms neatėjus“

Kokios galimybės Dievo tarnyboje atsiveria vyresnio amžiaus krikščionims?