Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Dievo Karalystė: šimtas veiklos metų

 11 SKYRIUS

Apvalyti nuo nedorų darbų

Apvalyti nuo nedorų darbų

TRUMPAI

Karalius moko savo pavaldinius laikytis Dievo nustatytų normų, kas dora.

Įsivaizduok, kad žengi pro prieangį į didžiosios Jehovos šventyklos išorinį kiemą

1. Ką regėjime matė Ezechielis?

PRIEŠ pustrečio tūkstančio metų Ezechielis gavo didingą regėjimą. Įsivaizduok, kad tu esi pranašo vietoje. Štai galingas angelas atveda tave prie milžiniškos švytinčios šventyklos. Netekęs žado žengi link vienų iš trejų išorinio kiemo vartų, užlipi laiptais septynias pakopas ir atsiduri prieangyje. O to prieangio aukštumas! Kokie 30 metrų! Čia pat išvysti sargines ir stulpus, papuoštus palmėmis (Ez 40:1-4, 10, 14, 16, 22; 41:20).

2. a) Ką vaizdavo Ezechielio regėta šventykla? (Taip pat prašom žiūrėti išnašą.) b) Ką mums byloja kai kurios šventyklos detalės?

2 Ezechielis pranašiškame regėjime išvydo didžiąją Jehovos šventyklą. Tai, ką matė, jis aprašė taip smulkiai, kad visas pasakojimas užima net devynis jo knygos skyrius: nuo 40-o iki 48-o. Kiekviena detalė šioje šventykloje vaizdavo kokį nors šiuolaikinio Jehovos garbinimo aspektą. * Kodėl prieangiai, pro kuriuos patenkama į išorinį kiemą, tokie aukšti? Jų aukštumas byloja, kad kiekvienas, kas nori įeiti į dabartinę Jehovos šventyklą, tai yra kas nori jį tyrai garbinti, privalo laikytis aukštų normų. Palmės Biblijoje kartais siejamos su teisumu, taigi jų raižiniai irgi primena Jehovos nustatytas normas (Ps 92:13 [92:12]). O sarginės? Jų paskirtį suprasti nesunku: kas Dievo normų neatitinka, į šią tyro garbinimo vietą neįleidžiami (Ez 44:9).

3. Kodėl Kristaus sekėjai turi būti gryninami nuolat?

3 Kaip Ezechielio regėjimas išsipildė? Kaip jau kalbėjome 2-ame skyriuje, Jehova su Kristumi savo tarnus grynino nuo 1914-ųjų iki 1919-ųjų pradžios. Bet tuo apvalymo procesas nesibaigė. Per visą pastarąjį šimtmetį Kristus toliau rūpinosi, kad jo sekėjai laikytųsi šventų Jehovos normų. To reikia nuolat, nes žmonės Dievui tarnauti ateina iš šio sugedusio pasaulio. Neatlyžta ir Šėtonas — nuolat mėgina suvilioti juos grįžti prie nedorų darbų. (Perskaityk 2 Petro 2:20-22.) Pažiūrėkime, kokiose trijose srityse tikrieji krikščionys buvo ir yra gryninami. Pirmiausia pakalbėsime, kaip supratome, kokių netyrybių turime vengti  kiekvienas, paskui pažiūrėsime, kaip Kristus rūpinosi bendruomenės tyrumu, o tada — kaip padeda šeimoms.

Apvalymas nuo nedorų darbų

4, 5. Ką daryti žmones nuo seno gundo Šėtonas?

4 Jehovos tarnams visada rūpėjo žinoti, kokie darbai Jehovos požiūriu nedori. Todėl apie jo duotas normas sužinoję ką nors naujo, tikrojo Dievo garbintojai noriai taiso savo elgesį ir požiūrį.

5 Lytinis amoralumas. Lytiniai santykiai yra tyra Jehovos dovana, duota tik sutuoktiniams. Bet Šėtonas įsigudrino gundyti žmones pasinaudoti šia dovana neteisėtai. Dievo tarnai supranta, kad pasielgę netyrai labai įskaudintų savo dangiškąjį Tėvą ir prarastų jo palankumą. Vis dėlto nuo seniausių laikų Šėtonas mėgina įvilioti Dievo tarnus į lytinio amoralumo spąstus. Tikriausiai prisimename, kaip Bileamas sumanė suteršti senovės izraelitų tautą. Mūsų dienomis Šėtonas dar atkaklesnis (Sk 25:1-3, 9; Apr 2:14).

6. Koks įžadas buvo publikuotas Sargybos bokšte, ką daug kas padarė ir kodėl po kurio laiko to įžado atsisakyta? (Taip pat prašom žiūrėti išnašą.)

6 Kad Biblijos tyrinėtojams būtų lengviau atsispirti Šėtono vilionėms, 1908 metų birželio 15 dienos Sargybos bokšte buvo publikuojamas įžadas, kurio dalis skamba taip: „Aš visada ir visur su priešingos lyties žmonėmis vienumoje elgsiuosi lygiai kaip elgčiausi viešumoje.“ * Nors įžadą padaryti nebuvo privaloma, daug kas jį padarė ir, kaip prašyta, atsiuntė savo vardą, kad būtų atspausdintas Sargybos bokšte. Po kurio laiko pastebėta, kad tas įžadas tampa tik ritualu, todėl nutarta, kad jo nebereikia. Bet įžade išdėstytų aukštų dorovės normų buvo laikomasi ir toliau.

7. Kokia problema buvo iškelta 1935 metų Sargybos bokšte ir koks dėl to duotas priminimas?

7 Šėtonas nepasidavė, Dievo tarnus puolė vis aršiau. 1935 metų kovo 1 dienos Sargybos bokšte (liet. 1936 02 01) buvo iškelta viena tarp krikščionių atsiradusi problema. Kai kurie tikriausiai manė, kad jeigu aktyviai darbuojasi tarnyboje, asmeniniame gyvenime jiems nebūtina tiksliai laikytis Jehovos nustatytų moralės normų. Tokiems žurnale rašoma tiesiai: „Kiekvienas turėtų atsiminti, kad liudijimo darbas — dar ne visa, kas reikalaujama. Jehovos liudytojai yra jo atstovai, ir ant jų yra uždėta pareiga priderančiai atstovauti Jehovą ir jo karalystę.“ Toliau straipsnyje aiškiai išdėstyti Dievo nuostatai dėl santuokos ir lytinės moralės. Ši informacija Jehovos tarnams padėjo paklusti Biblijos priesakui: „Bėkite nuo ištvirkavimo!“ (1 Kor 6:18)

8. Kodėl Sargybos bokšte vis kartojama, ką reiškia graikiškas žodis, verčiamas žodžiu „ištvirkavimas“?

8 Vėliau, taip pat ir mūsų dienomis Sargybos bokšte ne kartą buvo aiškiai apibrėžiama, ką reiškia Biblijos graikiškame tekste vartojamas žodis porneia, paprastai verčiamas žodžiu „ištvirkavimas“. Į šio žodžio reikšmę įeina ne vien lytinis aktas, bet ir daugybė kitų viešnamiuose įprastų veiksmų,  susijusių su lytiniais organais. Nors šiandien pasaulis kupinas įvairių lytinių iškrypimų, Kristaus sekėjai nuo tokių dalykų yra dėmesingai saugomi. (Perskaityk Efeziečiams 4:17-19.)

9, 10. a) Apie kokią blogybę buvo rašoma 1935 metų Sargybos bokšte? b) Koks Biblijos požiūris į svaigiųjų gėrimų vartojimą?

9 Piktnaudžiavimas alkoholiu. Jau minėtame 1935 metų kovo 1 dienos Sargybos bokšte (liet. 1936 02 01) buvo rašoma apie dar vieną blogybę: „Tolygiai buvo pastebėta, kad nekurie dalyvauja lauko tarnystėje ir atlieka kitokias organizacijos pareigas apsigėrę svaiginančiais gėrimais. Kokiose sąlygose Raštas leidžia vartojimą vyno? Ar pridera sunaudoti tiek vyno, kad jo vartojimas pakenktų tarnavimui Viešpaties organizacijoje?“

10 Į šiuos klausimus taip pat atsakyta remiantis Dievo Žodžiu. Saikingai vartoti svaigiuosius gėrimus Biblijoje leidžiama, bet joje aiškiai smerkiamas girtavimas (Ps 104:14, 15; 1 Kor 6:9, 10). O kalbant apie tai, ar galima neblaiviam atlikti įvairias tarnybos Dievui pareigas, Jehovos tarnams dažnai primenamas pasakojimas apie du Aarono sūnus. Jiedu žuvo nuo Dievo rankos, nes ant aukuro atnašavo „neteisėtą ugnį“ (Jr). Iš tolesnių eilučių galima suprasti, kodėl tiedu vyrai išdrįso taip netinkamai pasielgti. Tuojau po šio įvykio Jehova paskelbė įstatymą, kuriuo visiems kunigams uždraudė vartoti svaigiuosius gėrimus einant tarnybą Dievo šventovėje (Kun 10:1, 2, 8-11). Šiandien Kristaus sekėjai gerai supranta šį principą, todėl atidžiai sergstisi, kad eidami dievatarnystę nebūtų apsvaigę.

11. Kuo krikščionims buvo naudinga gauti aiškios informacijos apie alkoholizmą?

11 Dar po kelių dešimtmečių krikščionims buvo išaiškinta, ką daryti, jei žmogus serga alkoholizmu, tai yra jei nuo svaigalų tapo priklausomas. Tokia informacija daugeliui padėjo susiimti ir žalingą įprotį nugalėti. Kitiems tai padėjo šios blogybės apskritai išvengti. Nė vienas nenorime piktnaudžiauti svaigiaisiais gėrimais, juk antraip nukentėtume ir patys, ir mūsų šeima, o svarbiausia — nebegalėtume tyrai garbinti Jehovos.

„Sunku įsivaizduoti mūsų Viešpatį, pučiantį tabako dūmus ar imantį į burną kokią nors bjaurastį.“ (Č. T. Raselas)

12. Kaip Dievo tarnai į tabako vartojimą žiūrėjo dar gerokai prieš prasidedant paskutinių dienų laikotarpiui?

12 Tabako vartojimas. Dievo tarnai į tabako vartojimą nepalankiai žiūrėjo nuo seno, dar gerokai prieš prasidedant paskutinių dienų laikotarpiui. Brolis Čarlzas Keipenas kadaise papasakojo, kaip XIX amžiaus pabaigoje pirmą kartą susitiko su broliu Čarlzu Teizu Raselu. Broliui Keipenui tada buvo 13 metų. Alegenyje (Pensilvanijos valstija, JAV) su trimis savo broliais jis stovėjo ant laiptų prie Biblijos namų. Pro juos praeidamas Raselas paklausė: „Berniukai, jūs rūkote? Užuodžiu tabako dūmus.“ Jie patikino brolį Raselą, kad nerūko. Visiems keturiems buvo aišku, koks Raselo požiūris į rūkymą. 1895 metų rugpjūčio 1 dienos  Sargybos bokšte brolis Raselas apie 2 Korintiečiams 7:1 rašė: „Nemanau, kad būtų šlovė Dievui ar nauda pačiam sau, jeigu krikščionis naudotų tabaką bet kokiu pavidalu. [...] Sunku įsivaizduoti mūsų Viešpatį, pučiantį tabako dūmus ar imantį į burną kokią nors bjaurastį.“

13. Kaip 1973 metais buvo dar labiau sugriežtintas požiūris į tabaką?

13 Vėliau, 1935-aisiais (liet. 1936 02 01), Sargybos bokšte tabakas pavadintas „sutepta piktžole“. Straipsnyje sakoma, kad tie, kas nutaria ir toliau tabaką kramtyti ar rūkyti, negali likti Betelio šeimos nariais, taip pat negalės atstovauti Dievo organizacijai tarnaudami pionieriais ar keliaujamajame darbe. 1973 metais požiūris į tabaką buvo dar sugriežtintas. Birželio 1 dienos Sargybos bokšte rašoma, kad nė vienas bendruomenės narys negali turėti šio netyro įpročio, žalojančio ir paties, ir aplinkinių sveikatą. Kas nepanoro atsisakyti tabako, turėjo būti nuo bendruomenės atskirti. * Akivaizdu, kad Kristus nuolat grynina savo sekėjus, prižiūri, kad jie nesusiteptų jokiais teršalais.

14. Koks yra Dievo nurodymas dėl kraujo ir kaip paplito kraujo perpylimai?

14 Kraujo naudojimas. Kad kraujo negalima valgyti, pirmiausia Dievas pasakė Nojui. Tokį patį nuostatą randame ir Įstatyme, Jehovos duotame Izraelio tautai. Krikščionių bendruomenei irgi buvo nurodyta, kad būtina „susilaikyti [...] nuo kraujo“ (Apd 15:20, 29; Pr 9:4; Kun 7:26). Šėtonas pasistengė, kad mūsų laikais žmonės šio Dievo priesako nesilaikytų. Bandymai su kraujo perpylimu pradėti jau XIX amžiuje, bet perpylimai ypač paplito, kai buvo atrastos kraujo grupės. Nuo 1937-ųjų ėmė veikti kraujo bankai. O netrukus kilęs Antrasis pasaulinis karas dar labiau paspartino gydymo naudojant kraujo perpylimą plitimą. Netrukus šią praktiką perėmė gydytojai visame pasaulyje.

15, 16. a) Kokios nuostatos dėl kraujo perpylimo Jehovos liudytojai ėmė laikytis? b) Kaip Kristus padėjo savo sekėjams laikytis tvirtos pozicijos nepriimti kraujo, ir kokių vaisių tai davė?

15 Jau 1944-aisiais Sargybos bokšte buvo rašoma, kad priimti kraują iš esmės reiškia jį valgyti. Kitais metais žurnale dar geriau paaiškintas tvirtas Biblijos požiūris šia tema. 1951-aisiais buvo išspausdinta daug klausimų ir atsakymų, kurie Dievo tarnams praverstų bendraujant su medikais. Ištikimi Kristaus sekėjai visame pasaulyje, nepaisydami kitų paniekos, priešiškumo ir net persekiojimo, tvirtai laikėsi savo pozicijos. Kristus jiems įvairiopai padėjo. Buvo išleista keletas informatyvių brošiūrų, taip pat išspausdinta straipsnių.

16 Kai kurie vyresnieji 1979-aisiais ėmė važinėti į ligonines, norėdami padėti gydytojams geriau suprasti mūsų nusistatymą ir paaiškinti, kaip jis pagrįstas Šventuoju Raštu, taip pat paieškoti alternatyvių gydymo metodų. Kad geriau atliktų šį darbą, 1980-aisiais Jungtinėse Valstijose vyresniesiems 39 miestuose buvo suorganizuotas specialus mokymas.  Vėliau Vadovaujančioji taryba nusprendė visame pasaulyje įkurti ryšių su ligoninėmis komitetus. Uolios viso pasaulio brolių pastangos davė vaisių. Šiandien dešimtys tūkstančių medikų, įskaitant gydytojus, chirurgus ir anesteziologus, sutinka gydyti liudytojus gerbdami jų nuostatą nepriimti kraujo. Be kraujo gydo vis daugiau ligoninių, kai kuriose toks gydymas netgi laikomas aukščiausiu standartu. Kaip gera žinoti, kad Jėzus sergi savo sekėjus nuo visokių dėmių! Kad ir kaip Šėtonas stengtųsi mus suteršti, esame pasiryžę jam nepasiduoti. (Perskaityk Efeziečiams 5:25-27.)

Be kraujo gydo vis daugiau ligoninių, kai kuriose toks gydymas netgi laikomas aukščiausiu standartu

17. Kaip galime parodyti dėkingumą už tai, kad Kristus tyrina savo sekėjus?

17 Kiekvienas pamąstykime: ar esu dėkingas, kad Kristus nuolatos tyrina savo sekėjus ir moko laikytis aukštų Jehovos nubrėžtų dorovės normų? Jeigu taip, niekad nepamirškime: Šėtonas siekia, kad Dievo normų nebegerbtume ir taip nuo Jehovos ir Jėzaus nutoltume. Atkirtis Šėtonui — nuolatiniai Jehovos organizacijos perspėjimai ir priminimai, kaip svarbu neperimti iškreipto šio pasaulio požiūrio. Būkime budrūs, imlūs ir visada klausykime organizacijos patarimų (Pat 19:20).

 Bendruomenė saugoma nuo bet kokios nešvaros

18. Kas Ezechielio regėjime padeda suprasti, kaip reikia elgtis su žmonėmis, kurie sąmoningai nepaiso Dievo nustatytų normų?

18 Antra, kaip mūsų Karalius apvalo savuosius nuo to, kas nedora, — pašalina bet kokią nešvarą iš bendruomenių. Kad ir kaip būtų gaila, ne visi, kurie apsisprendžia gyventi pagal Biblijos normas ir pasiaukoti Jehovai, savo sprendimo laikosi. Kai kurių širdis sugenda, ir jie nutaria gyventi savaip. Kaip su tokiais žmonėmis reikėtų elgtis? Užuomina apie tai yra Ezechielio regėjime, kurį aptarėme šio skyriaus pradžioje. Prisiminkime: aukštame šventyklos prieangyje buvo kelios sarginės. Sargams tikriausiai liepta neįleisti į šventyklą nė vieno, kas „neapipjaustytos širdies“ (Ez 44:9). Mintis aiški — garbinti Jehovą gali tik tie, kurie laikosi Jehovos požiūrio, koks elgesys tyras. Taip šiandien ir yra: priklausyti prie krikščionių bendruomenės ir garbinti Jehovą leidžiama ne kiekvienam.

19, 20. a) Kokiais etapais Kristus padėjo savo sekėjams suprasti, ką reikia daryti, jei kas šiurkščiai pažeidžia Jehovos normas? b) Dėl kokių trijų priežasčių neatgailaujantį nuodėmiautoją būtina nuo bendruomenės atskirti?

19 Dar 1892-aisiais Sargybos bokšte buvo rašoma apie pareigą „atskirti (kaip krikščionis) tuos, kas tiesiogiai ar netiesiogiai neigia, kad Kristus atidavė save kaip išpirką [atitinkamą kainą] už visus“. (Perskaityk 2 Jono 10.) 1904-aisiais knygoje The New Creation (Naujas kūrinys) pripažįstama, kad netinkamai besielgiantys bendruomenės nariai kelia grėsmę — gali sugadinti visą bendruomenę. Jei kas imdavo elgtis ypač nedorai, tas reikalas būdavo nagrinėjamas „bažnyčios teisme“, kuriame dalyvaudavo visa bendruomenė. Tiesa, tokie atvejai buvo reti. 1944-aisiais Sargybos bokšte paaiškinta, kad šiuos reikalus spręsti turi tik vyresnieji. O 1952-aisiais žurnale buvo aprašyta, kaip, remiantis Biblija, turi vykti visa teisminė procedūra, ir pabrėžta, jog neatgailaujančiuosius reikia atskirti tam, kad bendruomenė liktų tyra.

20 Vėliau Kristus padėjo savo sekėjams dar aiškiau suprasti, kaip reikėtų elgtis, jei kas šiurkščiai pažeidžia Jehovos normas. Krikščionių vyresnieji nuolat mokomi teisminius reikalus spręsti taip, kaip patinka Jehovai, išlaikant pusiausvyrą tarp teisingumo ir gailestingumo. Šiandien suprantame, kad neatgailaujantį nuodėmiautoją nuo bendruomenės būtina atskirti bent dėl trijų priežasčių: 1) kad neužtrauktų nešlovės Jehovos vardui; 2) kad nebūtų suteršta bendruomenė; 3) kad prasikaltėlis būtų paskatintas atgailauti dėl savo darbų.

21. Nuo ko Dievo tarnai apsaugomi, kai neatgailaujantys prasikaltėliai atskiriami nuo bendruomenės?

21 Ar sutinki, kad neatgailaujančius prasikaltėlius atskirti nuo bendruomenės yra reikalinga? Ar matai, kaip ši tvarka Dievo tarnus šiandien apsaugo? Senovės Izraelyje tie, kurie imdavo elgtis nedorai, dažnai darydavo žalingą įtaką visai tautai. Kartais būdavo, kad izraelitų, kurie vis dar myli  Jehovą ir stengiasi daryti, kas teisu, likdavo mažuma. Todėl tauta vis užtraukdavo Jehovos vardui nešlovę ir prarasdavo Dievo palankumą (Jer 7:23-28). Bet šiandieninę Jehovos tarnų bendruomenę sudaro tik dvasingi žmonės. Kadangi užkietėję nuodėmiautojai iš mūsų tarpo pašalinami, Šėtonas, galima sakyti, netenka ginklo, kuriuo galėtų pridaryti bendruomenei daug žalos. Taip Kristaus sekėjai, kiek įmanoma, saugomi nuo blogos įtakos. Kadangi išliekame tyri, Jehova yra su mumis. Nepamirškime Dievo pažado: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės“ (Iz 54:17). Mūsų vyresniesiems patikėta didelė atsakomybė spręsti teismines bylas, tad visada juos palaikykime.

Šloviname tą, kurio dėka kiekviena šeima turi vardą

22, 23. a) Už ką esame dėkingi Dievo tarnams, gyvenusiems XX amžiaus pradžioje? b) Kokioje srityje anuomet trūko pusiausvyros?

22 Trečia sritis, kurioje Kristaus sekėjai nuolatos gryninami ir tobulinami, — šeimos pareigų supratimas. Laikui bėgant Jehovos garbintojų požiūris į šeimą keitėsi. Pavyzdžiui, kai skaitome istorijas apie Dievo tarnus, gyvenusius XX amžiaus pradžioje, tikriausiai ne vienas stebimės, kiek daug dėl tarnybos jie aukojosi. Dievatarnystė jiems tikrai buvo svarbiausia gyvenime ir mes labai dėkingi už visą jų triūsą. Vis dėlto šiuo klausimu organizacijoje tuomet trūko pusiausvyros.

23 Dėl įvairių tarnybos pareigų ar keliaujamojo darbo gana dažnai broliai turėdavo kur nors išvažiuoti, ir namiškiai nematydavo jų ištisus mėnesius. Nors Biblijoje pripažįstama, kad santuoka atneš tam tikrų vargų, anais laikais apie vedybas kartais būdavo kalbama pernelyg nepalankiai, net raginama nesituokti. O patarimų, kaip stiprinti šeimos ryšius, žurnaluose pasirodydavo labai retai. Tačiau mūsų laikais situacija visiškai kitokia.

Teokratinės užduotys negali būti svarbesnės už pareigas šeimoje.

24. Kaip Kristus savo sekėjams formavo teisingą požiūrį į vedybas ir šeimą?

24 Dabar gerai suprantame, kad teokratinės užduotys negali būti svarbesnės už pareigas šeimoje. (Perskaityk 1 Timotiejui 5:8.) Be to, Kristus pasirūpino, kad jo dabartiniai sekėjai turėtų teisingą požiūrį į vedybas ir gerai žinotų, ką Biblija pataria šeimoms (Ef 3:14, 15). 1978-aisiais išleista knyga Making Your Family Life Happy (Kaip šeimoje gyventi laimingai). Po 18 metų pristatyta knyga Šeimos laimės raktas. Ir tai dar ne viskas. Straipsniai, skirti sutuoktiniams, labai dažnai spausdinami Sargybos bokšte. Juose poroms pateikiama patarimų, kaip gyvenime taikyti Biblijos principus.

25—27. Kaip rodomas dėmesys mūsų jaunimui ir mažiesiems?

25 O ar patarimų reikia tik suaugusiems? Žinoma, ne. Mūsų jaunimui ir mažiesiems taip pat skiriama vis daugiau dėmesio. Jehovos organizacija nuo senų laikų rūpinasi įvairaus amžiaus vaikais. Tiesa, pradžioje leidinių vaikams  buvo mažoka. Bet dabar galime pasidžiaugti, kad toji mažytė gyvybės vandens srovelė vis platėjo ir mūsų laikais virto didele, plačia upe. Pavyzdžiui, žurnale The Golden Age (Aukso amžius) 1919—1921 metais ėjo rubrika „Biblijos studijos vaikams“. 1920-aisiais išleista brošiūra The Golden Age ABC (Aukso amžiaus abėcėlė), o 1941-aisiais — knyga Children (Vaikai). Aštuntajame dešimtmetyje išėjo knygos Listening to the Great Teacher (Klausykite Didžiojo Mokytojo), Your Youth—Getting the Best out of It (Savo jaunystę praleisk naudingiausiai) ir Mano biblinių pasakojimų knyga (lietuviškai išleista 1995-aisiais). 1982 metais žurnale Atsibuskite! atsirado rubrika „Jaunimas klausia...“. Iš šių straipsnių 1989-aisiais parengta knyga Jaunimas klausia... Naudingi atsakymai (lietuviškai išleista 1998-aisiais).

Kongrese Vokietijoje vaikai džiaugiasi gavę brošiūrą Biblijos pamokėlės

26 Pastaroji knyga neseniai buvo pervadinta Jaunimas klausia... Atsakymai, kurie tau padės. Tai atnaujintas, papildytas šiuolaikiškas knygos variantas, išleistas dviem tomais. Be to, nauji straipsniai su rubrika „Jaunimas klausia...“  publikuojami interneto svetainėje jw.org. Vaikams ugdyti dabar turime knygą Sek Didžiuoju Mokytoju. Medžiagos mažiesiems gausu ir mūsų interneto svetainėje. Pavyzdžiui, joje galima rasti skyrelius „Biblijos kortelės“, „Idėjos Biblijos studijoms“, „Patyrinėkite“, daug vaizdo siužetų, filmukų, pieštinių Biblijos pasakojimų, taip pat Biblijos pamokėles vaikams iki trejų metų. Visa tai primena mums, kaip Jėzus, dar būdamas žemėje, rodė vaikams dėmesį, mielai ėmė juos į glėbį (Mk 10:13-16). Ir dabar jis nori, kad mūsų jaunimas ir vaikai jaustųsi mylimi ir nuolatos maitintųsi Dievo Žodžiu.

27 Jėzus vaikus ne tik moko, bet ir sergi nuo žalos. Šių dienų ištvirkusiame pasaulyje tėvams būtina saugoti vaikus nuo lytinio išnaudojimo. Todėl mūsų leidiniuose duodama labai aiškių, konkrečių patarimų. *

28. a) Ką reiškia būti Jehovos tyrojo garbinimo namuose? b) Ką esi pasiryžęs daryti?

28 Kaip įdomu permąstyti, kokiose srityse Kristus grynino savo sekėjus ir mokė laikytis aukštų Jehovos normų! Dar kartą prisiminkime Ezechielio regėtą šventyklą. Kokie aukšti jos prieangiai! Ar tikėjimo akimis juos matai ir tu? Į šią šventyklą įžengiame ne vien tada, kai ateiname į bendruomenės sueigą, kai atsiverčiame Bibliją ar kai tarnyboje spaudžiame durų skambutį. Juk tą patį gali daryti ir koks veidmainys, bet tai nereiškia, kad jis yra Jehovos šventykloje. Būti šiuose tyrojo garbinimo namuose — tai ne vien daryti tam tikrus darbus, bet ir nuolat gyventi pagal Jehovos normas, garbinti jį visa širdimi. Visada branginkime galimybę tarnauti Jehovai jo didžiojoje šventykloje! Visomis jėgomis stenkimės laikytis Dievo nustatytų normų ir taip atspindėsime jo šventumą.

^ pstr. 2 Knygos Vindication (Išteisinimas) II tome, išleistame 1932-aisiais, buvo pirmą kartą paaiškinta, kad Biblijos pranašystės apie Dievo tautos grįžimą į tėvynę pildosi ir mūsų laikais — Dievo Izraeliui. Knygoje rašoma, kad šiose pranašystėse kalbama apie tyro garbinimo atkūrimą. 1999 m. kovo 1 d. Sargybos bokšte paaiškinta, kad viena tokių pranašysčių yra ir Ezechielio šventyklos regėjimas; taigi šis regėjimas taip pat pildosi paskutinėmis dienomis.

^ pstr. 6 Įžado tekste buvo kalbama ir apie tai, kad jeigu vyras su moterimi, kuri nėra jo sutuoktinė ar artima giminaitė, bus viename kambaryje, jie paliks duris atviras. Keletą metų šis įžadas Betelyje buvo kasdien skaitomas per rytinę programą.

^ pstr. 13 Krikščionims neleistina tabako nei rūkyti, nei kramtyti, nei uostyti, nei tokiems tikslams auginti.

^ pstr. 27 Pavyzdžiui, žiūrėk knygos Sek Didžiuoju Mokytoju 32 skyrių, taip pat  , taip pat  , taip pat 2007 m. spalio mėn. Atsibuskite! numerį, p. 3—11.