Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Mano biblinių pasakojimų knyga

 41 PASAKOJIMAS

Varinė gyvatė

Varinė gyvatė

AR GYVATĖ, apsivijusi kartį, iš tikrųjų panaši į gyvatę? Ne, tai netikra gyvatė. Ji padaryta iš vario. Jehova liepė Mozei pakabinti ją ant karties, kad žmonės galėtų žiūrėti į ją ir išliktų gyvi. Tačiau šliaužiojančios žeme gyvatės — tikros. Jos kanda žmones ir jie suserga. Ar žinai, kodėl?

Todėl, kad izraelitai murma prieš Dievą ir Mozę. Jie skundžiasi: ‘Kodėl tu mus išvedei iš Egipto, kad mirtume šioje dykumoje? Čia nėra nei maisto, nei vandens. O tos manos mes nebegalime daugiau pakęsti ir nebenorime jos valgyti.’

Tačiau mana yra geras maistas. Jehova davė jiems ją stebuklingu būdu. Taip pat stebuklingai jis davė jiems vandenį. Bet jie nedėkoja už tai, kad Dievas jais rūpinosi. Todėl Jehova siunčia šias nuodingas gyvates izraelitams nubausti. Gyvatės kanda juos ir daug jų miršta.

Pagaliau žmonės eina pas Mozę ir sako: ‘Nusidėjome, kadangi kalbėjome prieš Jehovą ir tave. Dabar melsk Jehovą, kad pašalintų šias gyvates.’

Taip Mozė meldžiasi už tautą. Ir Jehova liepia Mozei padaryti šią varinę gyvatę. Jis liepia pakabinti ją ant karties, kad kas nors įkąstas galėtų į ją žiūrėti. Mozė tiksliai padaro tai, ką sako Dievas. Ir įkąstieji žmonės, žvelgdami į varinę gyvatę, pasveiksta.

Iš to mes galime kai ko išmokti. Tam tikra prasme mes visi panašūs į tuos izraelitus, kurie buvo įkąsti gyvačių. Mes visi esame mirtingi. Apsižvalgyk ir pamatysi, kaip žmonės sensta, serga ir miršta. Tai dėl to, kad pirmieji vyras ir moteris, Adomas ir Ieva, nusigręžė nuo Jehovos, o mes visi esame jų vaikai. Tačiau Jehova pasirūpino, kad mes galėtume gyventi amžinai.

Jehova atsiuntė savo Sūnų, Jėzų Kristų, į žemę. Jėzus buvo pakabintas ant stulpo, kadangi daugelis žmonių manė, kad jis blogas. Bet Jehova siuntė Jėzų, kad išgelbėtų mus. Jeigu mes žiūrime į jį, jeigu sekame jį, mes galime turėti amžinąjį gyvenimą. Bet daugiau apie tai mes sužinosime vėliau.

Skaičių 21:4-9; Jono 3:14, 15.