Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 12 SKYRIUS

„Gal Dievas neteisingai daro?!“

„Gal Dievas neteisingai daro?!“

1. Kaip mus veikia neteisybė?

IŠ PAGYVENUSIOS našlės išviliojamos santaupos. Kietaširdė motina palieka bejėgį kūdikį. Nekaltas žmogus atsiduria už grotų. Kaip reaguoji į tokius dalykus? Tikriausiai pasipiktini, ir visai pagrįstai. Žmonės gerai skiria, kas teisinga, o kas ne. Neteisybė mus piktina. Norime, kad nukentėjusiesiems būtų atlyginta, o kaltininkai nubausti. Kai to nesulaukiame, pradedame svarstyti: ‘Negi Dievas nemato, kas vyksta? Kodėl jis nieko nedaro?’

2. Kaip Habakukas sureagavo į neteisybę ir kodėl Jehova jam nepapriekaištavo?

2 Ištikimiems Jehovos tarnams tokie klausimai kildavo ir anksčiau. Pavyzdžiui, pranašas Habakukas meldėsi Dievui: „Kam tu man rodai neteisėtumą ir vargą, duodi matyti savo akimis plėšimą ir neteisybę? Vaidas kyla ir prieštaravimas įsigali.“ (Habakuko 1:3, Skv) Jehova nepapriekaištavo Habakukui už tokį tiesmuką klausimą — juk tai Jis įdiegė žmonėms teisingumo jausmą. Taip, kiekvienas turime šios Jehovos savybės.

Jehova nekenčia neteisybės

3. Kodėl galime būti tikri, kad neteisybę Jehova mato geriau už mus?

3 Jehova nėra abejingas blogiui. Jis mato, kas dedasi. Apie Nojaus dienas Biblijoje rašoma: „Viešpats  matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta.“ (Pradžios 6:5) Ką rodo šie žodžiai? Mes apie neteisybę žinome tik iš menkos kitų ar savo pačių patirties. O Jehova žino, kas dedasi visame pasaulyje. Jis mato viską! Jis įžvelgia net širdies polinkius — blogus motyvus, vedančius į nedorybę. (Jeremijo 17:10)

4, 5. a) Kaip Biblija parodo, kad Jehova rūpinasi neteisybę kenčiančiais žmonėmis? b) Kokią neteisybę patyrė pats Jehova?

4 Jehova ne tik mato neteisybę; jam rūpi ją patiriantys žmonės. Kai izraelitus žiauriai engdavo priešiškos tautos, jis „gailėdavosi jų, aimanuojančių dėl engėjų ir niokotojų“. (Teisėjų 2:18) Galbūt pastebėjai, kad kuo daugiau žmonės mato neteisybės, tuo abejingesni jai darosi. Tik ne Jehova! Net 6000 metų regėta neteisybė nesusilpnino jo neapykantos jai. Biblija užtikrina, kad „melagingo liežuvio, nekaltą kraują liejančių rankų“ bei „neteisingai liudijančio melagingo liudytojo“ Dievas nekenčia. (Patarlių 6:16-19)

5 Atkreipk dėmesį, kaip griežtai Jehova papriekaištavo nesąžiningiems Izraelio vadovams. „Ar ne jūsų reikalas žinoti, kas teisinga?“ — paklausė Jehova per savo pranašą. Vaizdžiais žodžiais apibūdinęs tų vadovų piktadarystes Jehova išpranašavo jiems galą: „Kada nors jie šauksis Viešpaties, bet jis neatsilieps, paslėps nuo jų savo veidą tuo metu, nes jie nedorai elgėsi.“ (Michėjo 3:1-4, Brb; BD) Kokia bjauri Jehovai neteisybė! Juk jis pirmas ją ir patyrė! Jau daug tūkstantmečių iš jo šaiposi Šėtonas. (Patarlių 27:11)  O kaip skaudu Jehovai buvo, kai žmonės lyg kokį piktadarį nužudė nuodėmės nepadariusį jo Sūnų, — juk tai buvo pati didžiausia neteisybė. (1 Petro 2:22; Izaijo 53:9) Tad Jehova tikrai nepamiršta ir neapleidžia neteisybę kenčiančių žmonių.

6. Kaip reaguojame matydami neteisybę ir kodėl?

6 Natūralu, kad matydami arba patys kęsdami neteisybę pykstame. Esame sukurti pagal Dievo paveikslą, o neteisybė visiškai priešinga Jehovos asmenybei. (Pradžios 1:27) Tad kodėl Dievas neteisybės nepašalina?

Užginčyta Dievo visavaldystės teisė

7. Papasakok, kaip buvo užginčyta Jehovos visavaldystės teisė.

7 Atsakymas į šį klausimą susijęs su labai svarbiu dalyku — Dievo visavaldystės teise. Kaip jau žinome, Kūrėjas turi teisę valdyti žemę ir visa, kas joje. (Psalmyno 24:1; Apreiškimo 4:11) Bet jau pačioje žmonijos istorijos pradžioje ta Jehovos teisė buvo užginčyta. Kaip? Pirmajam žmogui Adomui Jehova uždraudė valgyti nuo vieno medžio Rojaus sode. O jei Adomas nepaklus? „Tikrai mirsi“, — pasakė jam Dievas. (Pradžios 2:17, Brb) Nei Adomui, nei jo žmonai Ievai duotasis įsakymas nebuvo sunkus. Vis dėlto Šėtonas įtikino Ievą esą Dievas pernelyg griežtas. Kas būtų, jeigu ji paragautų to medžio vaisių? Šėtonas pasakė: „Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.“ (Pradžios 3:1-5, kursyvas mūsų)

8. a) Kokia buvo Šėtono žodžių Ievai potekstė? b) Ką Šėtonas užginčijo?

 8 Šiais žodžiais Šėtonas norėjo pasakyti, kad Jehova net tik nuslėpė nuo Ievos kai ką svarbaus, bet ir melavo. Jis nebandė užginčyti paties fakto, kad Dievas yra visavaldis, bet neigė, kad Dievo valdžia yra teisėta, pelnyta ir teisinga. Kitaip tariant, Šėtonas tvirtino, jog Jehova valdo neteisingai ir ne savo pavaldinių labui.

9. a) Ko už nuodėmę susilaukė pirmieji žmonės ir kokie svarbūs klausimai iškilo? b) Kodėl Jehova paprasčiausiai nesunaikino maištininkų?

9 Adomas ir Ieva nepakluso Jehovai ir valgė uždrausto medžio vaisių. Neklusnumas užtraukė mirtį, kaip Dievas ir buvo sakęs. Tačiau neatsakyti liko klausimai, kilę dėl Šėtono melo. Ar iš tiesų Jehova turi teisę valdyti žmones, o gal jiems geriau tvarkytis patiems? Ar Jehovos valdymas geriausias? Dievas galėjo iškart sunaikinti maištininkus. Bet abejonės buvo iškeltos ne dėl Dievo galios, o dėl jo valdymo. Pašalinus Adomą, Ievą ir Šėtoną nebūtų buvę įrodyta, kad Dievo valdžia teisėta. O kai kam tikriausiai būtų kilę dar daugiau abejonių. Išsiaiškinti, ar žmogus sugebės sėkmingai tvarkytis be Dievo, įmanoma buvo tik davus jam tokią galimybę.

10. Ką istorija parodė apie žmonių valdymą?

10 Ką parodė laikas? Per tūkstantmečius žmonės išbandė įvairias valdymo formas: autokratinę, demokratinę, socialistinę, komunistinę. Kas iš to išėjo, gerai nusako ši Biblijos eilutė: „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai.“ (Mokytojo 8:9) Ne veltui  pranašas Jeremijas sakė: „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“ (Jeremijo 10:23, Brb)

11. Kodėl Jehova leido žmonėms kentėti?

11 Jehova iš anksto žinojo, kad žmonių nepriklausomybė, arba savivalda, atneš jiems daug kančių. Tad ar buvo teisinga leisti žmogui tvarkytis pačiam? Taip! Tarkim, iškilo grėsmė tavo vaiko gyvybei ir jį reikia skubiai operuoti. Aišku, kad vaikui teks kiek pakentėti, ir tau dėl to skauda širdį. Bet kartu džiaugiesi, jog vėliau jo sveikata pagerės. Dievas taip pat ne tik žinojo, bet ir pranešė, kad žmonių savivaliavimas atneš skausmų bei kančių. (Pradžios 3:16-19) Bet jam buvo aišku ir tai, jog žmones iš tokios padėties išvaduoti galima tik leidus jiems patiems patirti blogas maišto pasekmes. Taip Dievo teisė valdyti bus įrodyta visiems laikams.

Žmogaus ištikimybės klausimas

12. Kuo Šėtonas apkaltino Jobą, kaip ir visus žmones?

12 Tačiau užginčyta buvo dar kai kas. Neigdamas Dievo valdžios teisėtumą ir teisingumą Šėtonas ne tik metė iššūkį Jehovai kaip Visavaldžiui, bet ir apšmeižė jo tarnus — tvirtino, jog jie nebus Jehovai ištikimi. Atkreipk dėmesį, ką Šėtonas pareiškė Dievui apie teisųjį Jobą: „Argi neapjuosei iš visų pusių tvora jo paties, jo namų ir visko, ką tik jis turi? Tu palaiminai jo rankų darbą, ir jo galvijų padaugėjo  žemėje. Bet ištiesk ranką, paliesk visa, ką jis turi, ir, esu tikras, jis iškeiks tave į akis.“ (Jobo 1:10, 11)

13. Kokia gilesnė Šėtono kaltinimų Jobui prasmė ir kaip tai liečia visus žmones?

13 Šėtono tvirtinimu, Jehova saugojo Jobą norėdamas nusipirkti jo atsidavimą. Tad išeitų, kad Jobo ištikimybė tebuvo veidmainystė ir jis garbino Dievą tik iš savanaudiškų paskatų. Pasak Šėtono, jeigu Dievas nustotų laiminęs Jobą, net šis teisus žmogus savo Kūrėją iškeiktų. Velnias žinojo, kad Jobas buvo pavyzdingas — „be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta“. * Jeigu jam būtų pavykę palaužti Jobo ištikimybę, ką tai liudytų apie visus žmones? Taip, Šėtonas tvirtino, kad nė vienas žmogus netarnaus Dievui ištikimai. Jis sakė Jehovai: „Visa, ką žmogus [ne vien Jobas] turi, jis atiduos už savo gyvybę.“ (Jobo 1:8; 2:4, kursyvas mūsų)

14. Kaip laikas paneigė Šėtono kaltinimą?

14 Tačiau laikas parodė, kad daug žmonių, ne tik Jobas, per išbandymus liko Jehovai ištikimi. Jehovą džiugina jų ištikimybė, niekais paverčianti išdidų Šėtono tvirtinimą, jog sunkumų slegiami žmonės nustos tarnauti Dievui. (Hebrajams 11:4-38) Taip, tyraširdžiai nenusigręžia nuo Dievo. Kuo labiau jie kenčia, tuo labiau tiki, kad Jehova duos jėgų ištverti. (2 Korintiečiams 4:7-10)

15. Koks klausimas kyla dėl ankstesnių ir būsimų Dievo teisminių nuosprendžių?

 15 Tačiau Jehovos teisingumas reikalauja ne tik atsakyti į klausimą dėl jo visavaldystės ir žmogaus ištikimybės. Biblijoje yra pasakojama, kaip Jehova nubaudė kai kuriuos žmones ir net ištisas tautas. Be to, yra pranašysčių ir apie būsimus teismus. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova teisia ir teis teisingai?

Kodėl Dievo teisingumas neprilygstamas

Jehova niekada ‘kartu su nedorėliu nepražudys teisiojo’

16, 17. Kokie pavyzdžiai rodo, kad žmonės ne iki galo suvokia, kas yra tikrasis teisingumas?

16 Apie Jehovą tiksliai pasakyta: „Visi jo keliai iš tikrųjų teisingi.“ (Pakartoto Įstatymo 32:4) To negalėtume tarti apie save, nes dažnai teisingumo nesuvokiame iki galo. Pavyzdžiui, Abraomas meldė Jehovą nenaikinti Sodomos, nors mieste kerojo blogis. Jis prašė: „Argi iš tikrųjų kartu su nedorėliu pražudysi teisųjį?“ (Pradžios 18:23-33) Žinoma, atsakymas buvo neigiamas. Tik tada, kai dorasis Lotas su dukterimis pasiekė Coarą, Jehova išliejo „sierą ir ugnį“ ant Sodomos. (Pradžios 19:22-24) O štai Jona širdo, kad Dievas pasigailėjo Ninevės gyventojų. Pranašas jau buvo paskelbęs nuosprendį ir veikiau būtų džiaugęsis, jei nineviečiai būtų buvę sunaikinti, negu išgelbėti dėl nuoširdžios savo atgailos. (Jonos 3:10—4:1)

17 Jehova patikino Abraomą, kad Jo teisingumas reikalauja ne tik nubausti nedorėlius, bet ir išgelbėti teisiuosius. Jona irgi turėjo suprasti, jog Jehova yra gailestingas. Jei nusidėjėliai pasitaiso, Dievas yra  „pasiruošęs atleisti“. (Psalmyno 86:5, Brb) Priešingai nei kai kurie žmonės, bijantys dėl savo reputacijos, Jehova nepasmerkia žmonių vien norėdamas parodyti galią ir neužgniaužia gailestingumo, kad nepasirodytų silpnas. Jis mielai pasigaili, jei tik yra tam pagrindo. (Izaijo 55:7; Ezechielio 18:23)

18. Pateik pavyzdį iš Biblijos, kad Jehova nieko nedaro vien jausmų vedamas.

18 Vis dėlto Jehova nesileidžia užvaldomas jausmų. Kai jo tauta įpuolė į stabmeldystę, Dievas pareiškė: „Nuteisiu tave pagal tavo kelius ir bausiu tave už visas tavo bjaurastis. Mano akis nepagailės, ir aš neparodysiu užuojautos, bet bausiu tave pagal tavo kelius.“ (Ezechielio 7:3, 4) Užkietėjusius nusidėjėlius Jehova nubaudžia vertai. Tačiau jo nuosprendis būna tvirtai pagrįstas. Kai „šauksmas prieš Sodomą ir Gomorą“ pasiekė Jehovą, jis pasakė: „Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane.“ (Pradžios 18:20, 21; Brb) Kaip gerai, kad Jehova, priešingai nei daugelis žmonių, nesiima veiksmų neapsvarstęs visų faktų! Taip, Jehova yra toks, kaip jį apibūdina Biblija: „Dievas ištikimas, be jokios neteisybės.“ (Pakartoto Įstatymo 32:4, Brb)

Pasitikėk Jehovos teisingumu

19. Ką galime daryti, jeigu mums sunku suprasti Jehovos teisingumą?

19 Biblijoje smulkiai neaiškinama, kaip Jehova veikė praeityje ir kaip jis teis pavienius asmenis ir žmonių grupes ateityje. Jeigu mums sunku suprasti kokius nors biblinius įvykius ar pranašystes dėl detalių  stokos, galime parodyti tokią ištikimybę kaip pranašas Michėjas: „Lauksiu savo išgelbėjimo Dievo!“ (Michėjo 7:7, Brb)

20, 21. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova visuomet elgsis teisingai?

20 Galime neabejoti, kad Jehova visuomet elgsis teisingai. Net kai žmonės akivaizdžiai ignoruoja neteisybę, Dievas žada: „Mano kerštas, aš atmokėsiu.“ (Romiečiams 12:19) Kantriai laukdami, pritarsime tvirtam apaštalo Pauliaus įsitikinimui: „Gal Dievas neteisingai daro?! Nieku būdu!“ (Romiečiams 9:14)

21 Dabar gyvename „sunkiais laikais“. (2 Timotiejui 3:1) Daug kas kenčia neteisybę ir smurtą. (Mokytojo 4:1) Bet Jehova nepasikeitė. Jis kaip ir anksčiau nekenčia blogio bei nuoširdžiai rūpinasi jo varginamais žmonėmis. Jei ištikimai palaikysime Jehovą ir jo visavaldystę, jis duos jėgų ištverti iki paskirto laiko, kai Karalystė pašalins visą neteisybę. (1 Petro 5:6, 7)

^ pstr. 13 Apie Jobą Jehova pasakė: „Kito tokio kaip jis nėra žemėje!“ (Jobo 1:8) Jobas tikriausiai gyveno tuo laikotarpiu, kai Juozapas jau buvo miręs, o Mozė dar nebuvo paskirtas Izraelio vadu. Tad galima teigti, jog tuo laiku niekas netarnavo Dievui taip ištikimai kaip Jobas.