Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 15 SKYRIUS

Jėzus ‘įgyvendina teisingumą žemėje’

Jėzus ‘įgyvendina teisingumą žemėje’

1, 2. Kas ir kodėl kartą supykdė Jėzų?

JĖZUS aiškiai buvo įpykęs — ir ne be pagrindo. Tikriausiai sunku įsivaizduoti jį tokį, nes Jėzus buvo romus žmogus. (Mato 21:5) Žinoma, tai nereiškia, kad jis tuokart prarado savitvardą, — jo įniršis buvo teisėtas. * Bet kas taip supykdė šį taikingą vyrą? Didelė neteisybė.

2 Jeruzalės šventykla buvo brangi Jėzaus širdžiai. Tai buvo vienintelė pasaulyje šventa vieta jo dangiškajam Tėvui garbinti. Žydai čionai suplaukdavo iš įvairių kraštų. Net Jehovos bijantys svetimtaučiai rinkdavosi į jiems skirtą išorinį šventyklos kiemą. Tačiau tai, ką šventykloje pamatė tarnybą pradėjęs Jėzus, jį sukrėtė. Dievo namai labiau panėšėjo į turgų negu į garbinimo vietą! Visur šurmuliavo pirkliai ir pinigų keitėjai. Kas gi čia bloga? Tie žmonės Dievo šventykloje stačiai apiplėšinėjo kitus! Kaip? (Jono 2:14)

3, 4. Kaip Jehovos namuose buvo skriaudžiami žmonės ir ką padarė Jėzus?

3 Religiniai vadovai buvo nurodę šventyklos mokesčius mokėti tam tikromis monetomis. Lankytojams tekdavo keisti pinigus, todėl pinigų keitėjai tiesiog šventyklos kieme buvo susistatę stalus ir už kiekvieną  sandėrį ėmė mokestį. Prekyba gyvuliais aukoms irgi nešė didelį pelną. Žinoma, gyvulį aukotojas galėdavo nusipirkti ir kur nors mieste, tačiau šventyklos tarnautojai, ko gero, būtų atmetę jį kaip netinkamą aukoti. O dėl šventykloje pirktų aukų sunkumų nekildavo. Taigi žmonės priklausė nuo pirklių malonės, o šie nesidrovėjo lupikauti. * Jie tiesiog plėšikavo!

„Pasiimkite visa tai iš čia“

4 Jėzus negalėjo pakęsti tokios neteisybės. Juk šventykla buvo jo Tėvo namai! Tad iš virvučių susisukęs rimbą jis išvaikė galvijus bei avis. Paskui priėjęs išvartė pinigų keitėjų stalus. Įsivaizduok, kaip ant marmurinių grindų pažyra monetos! Balandžių pardavėjams Jėzus griežtai įsakė: „Pasiimkite visa tai iš čia.“ (Jono 2:15, 16, Brb) Pasipriešinti šiam drąsiam vyrui nedrįso niekas.

Sūnus — Tėvo atspindys

5—7. a) Kokį teisingumo supratimą Jėzus įgijo gyvendamas danguje ir ko galime iš Jėzaus pasimokyti? b) Kaip Kristus kovojo dėl Jehovos visavaldystės ir jo vardo pašlovinimo?

5 Žinoma, pirkliai į šventyklą grįžo. Maždaug po trejų metų vėl ėmęsis veiksmų prieš šią neteisybę Jėzus pacitavo Jehovos pasmerkimą žmonėms, pavertusiems Jo namus „plėšikų lindyne“. (Mato 21:13; Jeremijo 7:11) Be abejo, matydamas, kaip skriaudžiami žmonės ir niekinama šventykla, Jėzus jautė apmaudą kaip ir jo Tėvas. Ir nenuostabu! Iš dangiškojo  Tėvo jis mokėsi milijonus metų, todėl turėjo tokį pat teisingumo jausmą kaip ir Jehova. Tad jei norime aiškiai suvokti Jehovos teisingumą, turime mąstyti, kaip šią savybę rodė Jėzus Kristus. (Jono 14:9, 10)

6 Jehovos viengimis Sūnus girdėjo, kaip Šėtonas neteisingai pavadino Dievą melagiu ir užginčijo jo valdžios teisėtumą. Koks šmeižtas! Jėzus girdėjo ir kitą Šėtono tvirtinimą — kad joks žmogus netarnaus Jehovai nesavanaudiškai, iš meilės. Suprantama, šie neteisingi kaltinimai užgavo Sūnaus širdį. Kaip jį turėjo nudžiuginti žinia, jog pats galės paneigti Šėtono melą! (2 Korintiečiams 1:20) Kaip?

7 Iš 14 skyriaus sužinojome, kad Jėzus Kristus galutinai išsklaidė Šėtono sukeltas abejones dėl Jehovos kūrinių ištikimybės. Dabar tapo įmanoma amžiams apginti Jehovos visavaldystę ir pašlovinti Jo vardą. Jehovos paskirtas vyriausiuoju Vadu, Jėzus užtikrins teisingumą visoje visatoje. (Apaštalų darbų 5:31) Gyvendamas žemėje jis savo elgsena atspindėjo Dievo teisingumą. Apie Jėzų Jehova pasakė: „Aš suteiksiu jam savo Dvasią, ir jis skelbs tautoms teisingumą.“ (Mato 12:18) Kaip Jėzus išpildė šiuos žodžius?

Jėzus skelbia teisingumą

8—10. a) Kaip žodinis žydų religinių vadovų įstatymas mokė niekinti kitataučius ir moteris? b) Kaip žodinis įstatymas Jehovos šabo įstatymą pavertė našta?

8 Jėzus mylėjo Jehovos įstatymą ir gyveno pagal jį. Tačiau to meto religiniai vadovai jį iškraipė. Jiems Jėzus pasakė: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai  ir fariziejai! Jūs... pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę.“ (Mato 23:23) Akivaizdu, tie Dievo įstatymo mokytojai ne tik nepadėjo suprasti Dievo teisingumo, bet net patys statė kliūtis. Kaip? Apsvarstykime kelis pavyzdžius.

9 Jehova liepė savo tautai nesibičiuliauti su aplinkinėmis pagoniškomis tautomis. (1 Karalių 11:1, 2) O štai kai kurie fanatiški religiniai vadovai mokė žmones kitataučius niekinti. Mišnoje net buvo taisyklė: „Galvijo negalima palikti prie svetimtaučių užeigos namų, nes jie įtariami santykiaują su gyvuliais.“ Tokie prietarai buvo neteisingi ir prieštaravo Mozės įstatymui. (Kunigų 19:34) Kitos žmonių išgalvotos taisyklės žemino moteris. Žodinis įstatymas draudė žmonai eiti šalia savo vyro, ji turėjo sekti iš paskos. Vyras neturėjo teisės viešai kalbėtis su moterimi, net žmona. Moterys lyg kokios vergės negalėjo liudyti teisme. Buvo sukurta net speciali malda, kuria vyrai dėkojo Dievui, kad negimė moterimis!

10 Prikūrę įvairių taisyklių bei nurodymų religiniai vadovai užtušavo Dievo įstatymą. Pavyzdžiui, Įstatymas draudė dirbti per šabą; ši diena buvo skirta garbinimui, dvasiniams dalykams ir poilsiui. O fariziejai šį įstatymą pavertė našta. Jie patys ėmė spręsti, kas yra „darbas“. Darbu jie laikė 39 veiklos rūšis, tarp jų pjūtį bei medžioklę. Dėl to kilo begalė klausimų. Jei žmogus per šabą priplos musę, ar tai bus medžioklė? O jeigu eidamas nusiskins varpų ir valgys, ar tai bus pjūtis ir kūlimas? Ar gydyti ligonį per šabą irgi darbas? Tokie klausimai buvo sprendžiami griežtomis, smulkmeniškomis taisyklėmis.

11, 12. Kaip Jėzus pasmerkė nebiblines fariziejų tradicijas?

 11 Kaip tokioje aplinkoje gyvenantiems žmonėms Jėzus padėjo suvokti teisingumą? Savo mokymais ir gyvensena drąsiai priešindamasis religiniams vadovams. Pirmiausia panagrinėkime kai kuriuos jo mokymus. Jėzus aiškiai nepritarė daugybei žmonių sukurtų taisyklių: ‘Savo perduodama tradicija Dievo žodį padarėte negaliojantį.’ (Morkaus 7:13, Brb)

12 Jėzus įrodė, kad fariziejai klaidingai supranta šabo įstatymą ir visai nesuvokia jo paskirties. Jis paaiškino, kad Mesijas yra „šabo Viešpats“, todėl turi teisę gydyti per šabą. (Mato 12:8) Patvirtindamas savo žodžius Jėzus visų akivaizdoje šabo dieną gydė žmones. (Luko 6:7-10) Tie stebuklai parodė, ką jis darys visoje žemėje per savo valdymo Tūkstantmetį. Tas Tūkstantmetis bus tikrų tikriausias Šabas, kai ištikima žmonija, šimtmečius vergavusi nuodėmei ir mirčiai, pagaliau atsikvėps.

13. Koks įstatymas įsigaliojo Kristui baigus žemiškąją tarnybą ir kuo jis skyrėsi nuo Mozės įstatymo?

13 Teisingumą padeda suprasti ir Jėzaus duotas naujas įstatymas, įsigaliojęs jam baigus žemiškąją tarnybą ir pavadintas „Kristaus įstatymu“. (Galatams 6:2) Šis naujas įstatymas, kitaip nei Mozės, daugiausia sudarytas iš principų, o ne iš rašytinių taisyklių. Vis dėlto į jį įeina ir keli konkretūs įsakymai. Vieną jų Jėzus pavadino „nauju įsakymu“. Jėzus mokė visus savo sekėjus mylėti vienas kitą, kaip kad jis juos mylėjo. (Jono 13:34, 35) Taip, pasiaukojama meilė turi būti skiriamasis bruožas visų, kurie gyvena pagal „Kristaus įstatymą“.

 Gyvas teisingumo pavyzdys

14, 15. Kaip Jėzus saugojosi peržengti savo įgaliojimų ribas ir ką gera apie jį tai pasako?

14 Jėzus ne tik mokė mylėti, bet ir gyveno pagal savo duotąjį „Kristaus įstatymą“. Apsvarstykime, kokiais trimis būdais Jėzus padėjo mums suprasti, kas yra teisingumas.

15 Pirma, jis visada buvo atsargus, kad nepasielgtų neteisingai. Tikriausiai pastebėjai, kad netobuli žmonės daug blogybių pridaro tada, kai ima pūstis ir peržengia savo įgaliojimų ribas. Jėzus to nedarė. Kartą prie jo priėjo vienas vyras ir paprašė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą.“ Ką atsakė Jėzus? „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ (Luko 12:13, 14) Argi ne nuostabu? Protu, įžvalga ir net Dievo duota valdžia Jėzui nebuvo lygaus žemėje; vis dėlto jis atsisakė veltis į šį ginčą, nes nebuvo tam įgaliotas! Jėzus toks kuklus buvo visada, net ištisus tūkstantmečius gyvendamas danguje, prieš tapdamas žmogumi. (Judo 9) Jau vien tai, kad Jėzus nuolankiai palieka Jehovai spręsti, kas teisinga, daug apie jį pasako.

16, 17. a) Kaip Jėzus parodė teisingumą skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo Karalystę? b) Kaip Jėzus parodė esąs ne tik teisingas, bet ir gailestingas?

16 Antra, teisingumą Jėzus parodė skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Jis buvo nešališkas ir mielai kalbėjo su visokiais žmonėmis: tiek turtingais, tiek vargšais. O fariziejai neturtingus, paprastus žmones niekino ir vadino juos amhaárets, tai yra „žemės žmonėmis“. Jėzus drąsiai pasmerkė tokį elgesį. Skelbdamas žmonėms gerąją naujieną, valgydamas su jais,  juos maitindamas, gydydamas ir net prikeldamas, jis elgėsi taip pat teisingai kaip ir Dievas, kuris nori pasiekti „visus žmones“. * (1 Timotiejui 2:4)

17 Trečia, Jėzus buvo ne tik teisingas, bet ir gailestingas. Jis visaip stengėsi padėti nusidėjėliams. (Mato 9:11-13) Jėzus noriai ištiesdavo pagalbos ranką tiems, kurie negalėjo patys apsiginti. Pavyzdžiui, jis nepalaikė religinių vadovų, kurie mokė neapkęsti kitataučių. Iš gailesčio Jėzus net padėjo kai kuriems svetimtaučiams bei juos mokė, nors buvo siųstas pas žydus. Jis patenkino romėnų šimtininko prašymą ir stebuklingai išgydė jo tarną, taręs: „Niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo!“ (Mato 8:5-13)

18, 19. a) Kaip Jėzus gerbė moterų orumą? b) Kaip Jėzaus pavyzdys padeda įžvelgti ryšį tarp drąsos ir teisingumo?

18 Jėzus nepalaikė ir tuomet vyravusio požiūrio į moteris. Jis nebijojo elgtis teisingai. Samarietės buvo laikomos svetimtautėmis. O Jėzus nedvejodamas paskelbė samarietei, sutiktai prie Sicharo šulinio. Būtent šiai moteriai jis pirmą kartą aiškiai pasakė esąs pažadėtasis Mesijas. (Jono 4:6, 25, 26) Fariziejai neleido mokyti moterų Dievo įstatymo, o Jėzus tam negailėjo laiko ir jėgų. (Luko 10:38-42) Ir nors pagal tradicijas moters liudijimas buvo laikomas nepatikimu, prisikėlęs Jėzus pirmiausia pasirodė kelioms moterims ir tuo jas pagerbė. Jis netgi liepė joms nueiti ir pranešti šią nuostabią žinią mokiniams! (Mato 28:1-10)

 19 Taip, Jėzus padėjo tautoms suprasti, kas yra teisingumas. Tai darydamas jis ne kartą rizikavo net savo gyvybe. Jėzaus pavyzdys mums rodo, jog tikrai teisingai elgtis reikia drąsos. Ne veltui jis buvo pavadintas „liūtu iš Judo giminės“. (Apreiškimo 5:5) Prisimink, liūtas simbolizuoja bebaimį teisingumą. Greitai Jėzus imsis dar ryžtingesnių veiksmų — „įgyvendins teisingumą [visoje] žemėje“. (Izaijo 42:4, Brb)

Mesijas Karalius ‘įgyvendina teisingumą žemėje’

20, 21. Kaip mūsų laikais Karalius Mesijas palaiko teisingumą žemėje ir krikščionių susirinkime?

20 Nuo 1914 metų, tapęs Karaliumi, Jėzus rūpinasi, kad teisingumas įsigalėtų žemėje. Kaip? Užtikrindamas, kad pildytųsi jo paties pranašystė, užrašyta Mato 24:14. Jėzaus sekėjai moko visų tautų žmones tiesos apie Jehovos Karalystę. Sekdami Jėzumi, jie nešališkai ir sąžiningai skelbia, stengdamiesi padėti jaunam ir senam, turtingam ir vargšui, vyrui ir moteriai pažinti teisingumo Dievą Jehovą.

21 Be to, teisingumo Jėzus moko ir krikščionių susirinkimą, kuriam pats vadovauja. Kaip ir buvo nusakyta pranašystėje, jis duoda „žmones dovanų“ — ištikimus krikščionių vyresniuosius, vadovaujančius susirinkimui. (Efeziečiams 4:8, NW; 4:9-12) Ganydami brangią Dievo kaimenę šie vyrai moko ją teisingumo kaip ir Jėzus Kristus. Jie niekada nepamiršta Jėzaus pavedimo ganyti jo avis teisingai, neatsižvelgiant į žmonių padėtį ar turtus.

22. Kaip Jehova žiūri į pasaulyje kerojančią neteisybę ir ką padaryti jis pavedė Sūnui?

22 Netrukus Jėzus įgyvendins teisingumą visoje žemėje.  Dabartiniame sugedusiame pasaulyje viešpatauja neteisybė. Kaip neteisinga, kad vaikai miršta iš bado, o daugybė pinigų bei laiko eikvojama ginklams gaminti ir savanaudiškiems malonumų mylėtojų troškimams tenkinti. Kasmet beprasmiškai miršta milijonai žmonių, — ir tai tik viena iš daugelio neteisybės apraiškų, kurios šiandien piktina Jehovą. Jo įgaliotas Sūnus teisingoje kovoje amžiams sunaikins šią nedorą santvarką ir padarys galą visam blogiui. (Apreiškimo 16:14, 16; 19:11-15)

23. Kaip po Armagedono Kristus amžiams įtvirtins teisingumą?

23 Tačiau Jehovos teisingumas reikalauja ne vien sunaikinti piktadarius. Dievas paskyrė Sūnų Taikos Kunigaikščiu. Po Armagedono Jėzus atkurs taiką visoje žemėje ir valdys teisingai. (Izaijo 9:6, 7, Skv) Jėzus su džiaugsmu pašalins visokią neteisybę, atnešusią žmonėms tiek daug skausmo ir kančių. Visą amžinybę jis ištikimai vykdys tobulą Jehovos teisingumą. Todėl dabar mums labai svarbu stengtis mokytis iš Jehovos teisingumo. Pažiūrėkime, kaip galime tai daryti.

^ pstr. 1 Teisėtai pykdamas Jėzus sekė Jehova, kuris „dega pykčiu“ prieš visokį blogį. (Nahumo 1:2) Jehova buvo sakęs, kad jo neklusni tauta jo namus pavertusi „plėšikų lindyne“, ir perspėjęs: „Mano liepsnojantis pyktis išsilies ant šitos vietos.“ (Jeremijo 7:11, 20)

^ pstr. 3 Mišnoje rašoma, kad po kelerių metų kilo maištas dėl per didelės šventykloje parduodamų balandžių kainos. Tąkart ji buvo sumažinta net 99 procentais! Kas gaudavo daugiausia naudos iš šio pelningo verslo? Kai kurių istorikų nuomone, šventyklos turgūs priklausė vyriausiajam kunigui Anui. Taip jo šeima susikrovė nemenką turtą. (Jono 18:13, Brb)

^ pstr. 16 Įstatymo neišmanančius varguolius fariziejai laikė prakeiktais. (Jono 7:49) Pasak jų, su tokiais negalima nei pradėti verslo, nei valgyti, nei melstis, negalima jų ir mokyti. Dukrą geriau atiduoti žvėrims sudraskyti, nei ištekinti už kokio prastuolio. Fariziejų manymu, jie nebuvo verti nė prikėlimo.