Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 16 SKYRIUS

Vaikščiokime su Dievu ir ‘teisingai elkimės’

Vaikščiokime su Dievu ir ‘teisingai elkimės’

1—3. a) Kodėl esame skolingi Jehovai? b) Ko meilingasis Gelbėtojas reikalauja iš mūsų?

ĮSIVAIZDUOK esąs skęstančiame laive. Tu jau prarandi bet kokią viltį, tačiau netikėtai pasirodo gelbėtojas ir nuplukdo tave į saugią vietą. Kaip palengvėja, kai išgirsti: „Dabar tu saugus“! Ar nejaustum dėkingumo savo gelbėtojui? Būtum skolingas jam gyvybę.

2 Šis pavyzdys padeda geriau suprasti, ką dėl mūsų padarė Jehova. Mes tikrai už daug ką jam skolingi. Jis parūpino išpirką, kad būtume išvaduoti iš nuodėmės bei mirties gniaužtų. Galime būti ramūs žinodami, jog kol tikėsime ta brangia išpirka, mūsų nuodėmės bus atleistos ir turėsime amžinojo gyvenimo viltį. (1 Jono 1:7; 4:9) Iš 14 skyriaus sužinojome, jog išpirka iškalbingiausiai liudija apie nepaprastą Jehovos meilę ir teisingumą. Kaip turime į tai atsiliepti?

3 Privalu išsiaiškinti, ko iš mūsų tikisi pats Gelbėtojas. Per pranašą Michėją Jehova sako: „Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu.“ (Michėjo 6:8, Brb) Atkreipk dėmesį: Jehova prašo ‘elgtis teisingai’. Kaip galime tai daryti?

Siekime tikro teisumo

4. Iš kur žinome, jog Jehova nori, kad gyventume pagal teisingas jo normas?

4 Jehova nori, kad gyventume pagal jo nustatytas gėrio ir blogio normas. Šios normos yra teisingos, todėl  elgtis teisiai reiškia joms paklusti. „Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo“, — rašoma Izaijo 1:17 (Brb). Dievo Žodis skatina ‘siekti teisumo’. (Sofonijo 2:3) Be to, jis ragina mus „apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą [„tikrame“, NW] teisume“. (Efeziečiams 4:24) Teisus žmogus vengs smurto, netyrumo bei amoralumo — visko, kas nešventa. (Psalmyno 11:5; Efeziečiams 5:3-5)

5, 6. a) Kodėl laikytis Jehovos normų nėra našta? b) Kaip Biblija parodo, kad teisumo siekti reikia be paliovos?

5 Ar laikytis teisingų Jehovos normų pernelyg sunku? Ne. Jei mūsų širdis traukia prie Jehovos, jo reikalavimai nebus našta. Mes mylime Dievą, pažįstame jį, tad norime gyventi taip, kad jam įtiktume. (1 Jono 5:3) Prisiminkime: Jehova „myli teisius darbus“. (Psalmyno 11:7) Jei iš tiesų norime sekti Dievo teisumu, turime mylėti tai, ką myli jis, ir nekęsti to, ko jis nekenčia. (Psalmyno 97:10, Brb)

6 Tačiau siekti teisumo netobuliems žmonėms nėra taip paprasta. Reikia nusivilkti senąją asmenybę su nuodėmingais darbais ir apsivilkti nauja. Biblijoje rašoma, kad asmenybė yra „atnaujinama“ tiksliu pažinimu. (Kolosiečiams 3:9, 10, NW) Žodis „atnaujinama“ nurodo tęstinį veiksmą, reikalaujantį uolių pastangų. Kad ir kaip stengtumėmės elgtis teisingai, kartais dėl nuodėmingos prigimties nusidedame mintimi, žodžiu ar poelgiu. (Romiečiams 7:14-20; Jokūbo 3:2)

7. Kaip turime žiūrėti į klaidas, kurias padarome, nors ir siekiame teisumo?

7 Kaip turime žiūrėti į klaidas, kurias padarome, nors ir siekiame teisumo? Žinoma, nuodėmių nevalia  sumenkinti. Vis dėlto neturime ir nusivilti manydami, jog dėl jų netinkame tarnauti Jehovai. Gailestingasis Dievas pasirūpino, kad nuoširdžiai atgailaujantys žmonės galėtų atgauti jo palankumą. Pamąstyk apie viltingus apaštalo Jono žodžius: „Rašau jums tai, kad nedarytumėte nuodėmių.“ Bet paskui jis pridūrė: „O jei kuris nusidėtų [dėl paveldėto netobulumo], tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų.“ (1 Jono 2:1) Taip, Jehova pasirūpino, kad Jėzus sumokėtų už mus išpirką ir mūsų tarnyba būtų priimtina, nors ir esame iš prigimties nuodėmingi. Argi tai neskatina visomis išgalėmis stengtis įtikti Jehovai?

Geroji naujiena ir Dievo teisingumas

8, 9. Kaip gerosios naujienos skelbimo darbas rodo Jehovos teisingumą?

8 Elgtis teisiai, tai yra sekti Dievo teisingumu, galime uoliai skelbdami gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Kaip Jehovos teisingumas susijęs su gerąja naujiena?

9 Jehova nesiims naikinti šios nedoros sistemos netikėtai, neperspėjęs. Pranašaudamas apie pabaigos meto įvykius Jėzus pasakė: „Pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija.“ (Morkaus 13:10; Mato 24:3) Žodis „pirmiau“ rodo, jog prieš tuos įvykius visame pasaulyje bus dirbamas skelbimo darbas. Vienas iš tų artėjančių įvykių — didis sielvartas, per kurį bus sunaikinti nedorėliai bei nutiestas kelias į teisingą naująjį pasaulį. (Mato 24:14, 21, 22) Niekas negalės teisėtai kaltinti Jehovos neteisingai pasielgus su nusidėjėliais. Ne kartą perspėdamas Dievas duoda  jiems apsčiai progų pasikeisti ir išvengti žūties. (Jonos 3:1-10)

Dievo teisingumą rodome skelbdami gerąją naujieną visokiems žmonėms

10, 11. Kaip skelbdami gerąją naujieną atspindime Dievo teisingumą?

10 O kaip mes atspindime Dievo teisingumą skelbdami gerąją naujieną? Pirmiausia teisinga yra visomis išgalėmis stengtis padėti išsigelbėti kitiems. Prisiminkime pavyzdį apie skęstantį laivą. Tikriausiai ne vien pats džiaugtumeisi įsiropštęs į gelbėjimosi valtį, bet ir norėtum padėti tiems, kurie tebėra vandenyje. Taigi privalome pagelbėti žmonėms, besikamuojantiems šio nedoro pasaulio „vandenyse“. Tiesa, daug kas nepriims mūsų pagalbos. Vis dėlto Jehova yra kantrus, tad mūsų pareiga yra ištiesti žmonėms pagalbos ranką, kad jie galėtų atsiversti ir išsigelbėti. (2 Petro 3:9)

11 Gerąją naujieną skelbdami visiems sutiktiems žmonėms teisingumą parodome ir kitaip — esame nešališki. Prisimink: „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ (Apaštalų darbų 10:34, 35) Jeigu norime atspindėti Jo teisingumą, turime vengti spręsti apie žmones iš anksto. Gerąją naujieną turime skelbti visiems, nesvarbu, kokia jų tautybė, socialinė ar ekonominė padėtis. Taip visi klausantieji galės išgirsti bei atsiliepti į gerąją naujieną. (Romiečiams 10:11-13)

Kaip elgiamės su kitais

12, 13. a) Kodėl neturėtume skubėti teisti kitų? b) Ką reiškia Jėzaus patarimas „neteiskite“ ir „nesmerkite“? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

12 Dar teisingumą galime rodyti su kitais elgdamiesi taip, kaip su mumis elgiasi Jehova. Lengva smerkti,  kritikuoti kitus ir abejoti jų motyvais. Bet argi norėtume, kad Jehova be gailesčio tyrinėtų mūsų paskatas ir trūkumus? Jehova su mumis taip nesielgia. Psalmininkas sakė: „Jei tu, Viešpatie, laikysi nuodėmių sąskaitą, kas, Viešpatie, begalės išsilaikyti?“ (Psalmyno 130:3, Jr) Argi ne džiugu, kad teisingasis ir gailestingasis Dievas neskaičiuoja mūsų nuodėmių? (Psalmyno 103:8-10) Kaip tad su kitais turime elgtis mes?

13 Jei suvokiame, kad Dievas ne tik teisingas, bet ir gailestingas, neskubėsime smerkti kitų dėl smulkmenų arba dalykų, kurie mūsų visai neliečia. Kalno pamoksle Jėzus įspėjo: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.“ (Mato 7:1) O Luko evangelijoje užrašyti dar tokie Jėzaus žodžiai: „Nesmerkite ir nebūsite pasmerkti.“ * (Luko 6:37) Jėzus parodė suprantąs netobulų žmonių polinkį teisti. Jei kuris jo klausytojas buvo įpratęs smerkti kitus, turėjo liautis tai daręs.

14. Kodėl turime liautis teisę?

14 Kodėl reikia liautis teisti? Viena, neturime teisės to daryti. Mokinys Jokūbas primena, kad „tėra vienintelis įstatymo leidėjas ir teisėjas“ — Jehova. Paskui paklausia: „Kas gi tu toks, kad teistum artimą?!“ (Jokūbo 4:12; Romiečiams 14:1-4) Be to, dėl nuodėmingos prigimties kartais būname šališki. Daugelis veiksnių — neigiamas nusistatymas, užgauta savimeilė,  pavydas ar įsitikinimas savo teisumu — gali paskatinti mus susidaryti klaidingą nuomonę apie kitus. Jei suvokiame, jog mūsų galimybės spręsti apie kitus ribotos, neieškosime priekabių. Mes negalime skaityti širdžių ir nežinome visko apie kitus žmones. Tad kaip drįstume primesti bendratikiams blogus motyvus ar daryti išvadas, kad jie netarnauja Dievui iš širdies? Kur kas geriau sekti Jehovos pavyzdžiu ir ieškoti brolių bei sesių gerųjų bruožų — nesutelkti dėmesio į klaidas.

15. Kaip nedera kalbėti ir elgtis Dievo garbintojams ir kodėl?

15 O kaip su šeimos nariais? Deja, šiais laikais ypač negailestingai elgiamasi ten, kur turėtų viešpatauti ramybė, — namuose. Niekas nebesistebi girdėdamas  apie smurtaujančius vyrus, žmonas ar tėvus, kurie nesiliauja „teisti“ savo šeimynykščių užgauliojimais arba net kumščiais. Tačiau piktų žodžių, kandaus sarkazmo bei smurto Dievo garbintojų tarpe neturi būti. (Efeziečiams 4:29, 31; 5:33; 6:4) Jėzaus patarimas liautis teisti bei smerkti taikytinas ir namuose. Prisiminkime, kad būti teisingam reiškia su kitais elgtis taip, kaip su mumis elgiasi Jehova. O mūsų Dievas niekad nebūna grubus ar žiaurus. Jis „kupinas užuojautos“ jį mylintiems žmonėms. (Jokūbo 5:11) Koks sektinas pavyzdys!

Vyresnieji tarnauja „pagal teisingumą“

16, 17. a) Ko Jehova tikisi iš vyresniųjų? b) Ką ir kodėl reikia daryti, jei nusidėjėlis neatgailauja?

16 Elgtis teisingai privalome visi, tačiau krikščionių susirinkimo vyresnieji labiausiai. Atkreipk dėmesį, kaip Izaijo knygoje pranašiškai aprašomi „didžiūnai“, tai yra vyresnieji: „Karalius viešpataus pagal teisumą, didžiūnai valdys pagal teisingumą.“ (Izaijo 32:1) Taip, Jehova tikisi, kad vyresnieji tarnaus teisingai. Kaip jie gali tai daryti?

17 Tie dvasiškai brandūs vyrai žino, jog norėdami palaikyti teisingumą turi saugoti susirinkimą tyrą. Kartais jiems tenka nagrinėti sunkius nusižengimus. Tokiais atvejais jie prisimena, kaip elgiasi Dievas, — jis yra teisingas, bet kartu, jei tik įmanoma, ir gailestingas. Todėl vyresnieji nori paskatinti nusidėjėlį atgailauti. O kaip, jei šis nepaiso jų pastangų ir nusižengęs nesigaili? Jehovos Žodyje nurodyta imtis ryžtingų priemonių: „Pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo.“ Vadinasi, jį teks atskirti nuo susirinkimo. (1 Korintiečiams 5:11-13;  2 Jono 9-11) Vyresniesiems skaudu žengti tokį žingsnį, tačiau jie suvokia, kad tai būtina norint išsaugoti susirinkimą moraliai ir dvasiškai tyrą. Vis dėlto jie tikisi, jog vieną dieną nusidėjėlis susipras ir grįš. (Luko 15:17, 18)

18. Ko vyresnieji neturi pamiršti duodami kitiems patarimą iš Biblijos?

18 Be to, tarnauti teisingumui reiškia laiku duoti patarimą iš Biblijos. Žinoma, vyresnieji neieško bendratikių klaidų nei progų juos taisyti. Vis dėlto kartais krikščionis gali ‘įpulti į kokią nuodėmę’. Žinodamas, kad Dievo teisingumas nėra žiaurus ir beatodairiškas, vyresnysis stengsis ‘pataisyti tokį romumo dvasioje’. (Galatams 6:1, Brb) Vyresnysis nebars klystančiojo šiurkščiais žodžiais, o bandys jam padėti meilingais patarimais. Net konkrečiai įspėdami — aiškiai nurodydami neprotingo poelgio pasekmes — vyresnieji turi nepamiršti, jog nusidėjęs bendratikis yra Dievo kaimenės avis. * (Luko 15:7) Patarimas ar perspėjimas labiau paveiks nusidėjėlį, jeigu bus duodamas su meile.

19. Ką tenka spręsti vyresniesiems ir kuo jie turi vadovautis?

19 Vyresniesiems dažnai tenka spręsti dalykus, svarbius visiems bendratikiams. Štai kartais jie susitinka apsvarstyti, ar būtų galima vieną arba kitą brolį rekomenduoti skirti susirinkimo vyresniuoju arba tarnybiniu padėjėju. Jie žino, kaip svarbu būti nešališkiems, todėl tokiuose susitikimuose vadovaujasi Dievo  reikalavimais, o ne savo nuomone. Taip jie veikia ‘be išankstinio nusistatymo ir neatsižvelgdami į asmenis’. (1 Timotiejui 5:21, Brb)

20, 21. a) Kuo stengiasi būti vyresnieji ir kodėl? b) Kaip vyresnieji gali padėti nuliūdusiesiems?

20 Vyresnieji palaiko Dievo teisingumą ir kitaip. Išpranašavęs, kad jie tarnaus „pagal teisingumą“, Izaijas tęsia: „Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros. Jie bus lyg vandens srovės dykumoje, lyg milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje.“ (Izaijo 32:2) Taigi vyresnieji stengiasi būti bendratikiams paguodos ir atgaivos šaltinis.

21 Šiandien sunkumų slegiamiems žmonėms reikia pastiprinimo. Vyresnieji, kaip jūs galite padėti „liūdintiesiems“?  (1 Tesalonikiečiams 5:14, Brb) Užjaučiamai juos išklausydami. (Jokūbo 1:19) Gal juos slegia koks rūpestis ir jie nori išsipasakoti žmogui, kuriuo pasitiki. (Patarlių 12:25) Patikinkite, kad Jehova bei visi bendratikiai juos vertina, brangina ir myli. (1 Petro 1:22; 5:6, 7) Be to, melskitės drauge su jais ir už juos. Girdėti nuoširdžią vyresniojo maldą broliui gali būti didelė paguoda. (Jokūbo 5:14, 15) Jūsų pastangos padėti prislėgtiesiems neliks teisingumo Dievo nepastebėtos.

Vyresnieji atspindi Jehovos teisingumą stiprindami liūdinčiuosius

22. Kaip galime sekti Jehovos teisingumu ir kodėl stengtis verta?

22 Jei sekame Jehovos teisingumu, dar labiau su juo suartėjame. O kad juo sekame, galime parodyti laikydamiesi teisingų jo normų, skelbdami gyvybę gelbstinčią naujieną bei sutelkdami dėmesį į gerąsias kitų savybes. Vyresnieji, saugodami susirinkimą tyrą, duodami bendratikiui ugdantį patarimą iš Rašto, nešališkai spręsdami reikalus bei stiprindami liūdinčiuosius, jūs irgi atspindite Dievo teisingumą. Kaip džiaugiasi Jehova matydamas, kad jo tauta uoliai stengiasi vaikščioti su juo ir elgtis teisingai!

^ pstr. 13 Šiame Biblijos vertime skaitome „neteiskite“ ir „nesmerkite“, todėl gali atrodyti, kad čia perspėjama nepradėti teisti ir smerkti. Tačiau originalo kalba pavartoti veiksmažodžiai rodo besitęsiantį veiksmą. Vadinasi, reikėjo liautis daryti tai, kas jau buvo daroma kurį laiką. Todėl „Šventojo Rašto Naujojo pasaulio vertime“ sakoma „liaukitės teisti“ ir „liaukitės smerkti“.

^ pstr. 18 2 Timotiejui 4:2 rašoma, jog vyresniesiems kartais tenka ‘barti, drausti, raginti’. Graikiškas žodis parakaléo, išverstas „raginti“, gali reikšti ir „drąsinti“. O jam giminingas žodis parákletos gali reikšti teismo advokatą. Vadinasi, net griežtai įspėdami vyresnieji turi stengtis padėti tiems, kuriems reikia dvasinės pagalbos.