Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 3 SKYRIUS

‘Šventas, šventas, šventas Jehova’

‘Šventas, šventas, šventas Jehova’

1, 2. Kokią viziją regėjo pranašas Izaijas ir ką iš jos sužinome apie Jehovą?

GAVĘS iš Dievo viziją Izaijas buvo apimtas pagarbios baimės. Tai buvo taip realu! Vėliau jis net rašė iš tikro ‘regėjęs Viešpatį’ didingame soste. Jehovos banguojantis apdaras buvo pripildęs didžiulę Jeruzalės šventyklą. (Izaijo 6:1, 2)

2 Izaiją baugino ir tai, ką jis girdėjo, — giesmė, tokia garsi, jog ligi pamatų sudrebino visą šventyklą. Giedojo serafai — aukšto rango dvasinės būtybės. Nepaprastai darniai liejosi didingi žodžiai: „Šventas, šventas, šventas, kareivijų Viešpats [„Jehova“, NW]; visa žemė pilna Jo šlovės.“ (Izaijo 6:3, 4, Brb) Žodis „šventas“ buvo ypač pabrėžtas, nes pakartotas triskart, ir ne be pagrindo — už Jehovą nėra nieko šventesnio. (Apreiškimo 4:8) Apie jo šventumą kalbama visoje Biblijoje. Šimtuose Rašto eilučių jo vardas siejamas su šventumu.

3. Kodėl klaidingas požiūris į Jehovos šventumą daugelį nuo jo atstumia, o ne traukia?

3 Aišku, Jehova nori, kad suvoktume šią vieną svarbiausių tiesų — jis yra šventas. Deja, šiandien daug kam tokia mintis atgrasi. Kai kas šventumą painioja su teisuoliškumu ir apsimestiniu dievotumu. Menkai save gerbiantiems žmonėms Dievo šventumas ne patraukli, o veikiau bauginanti savybė. Jie mano niekada nebūsią verti tapti artimi tokiam šventam Dievui.  Todėl daugelis nuo jo nusisuka. Kaip gaila, juk Dievo šventumas kaip tik turėtų traukti. Kodėl? Prieš atsakydami į šį klausimą išsiaiškinkime, kas yra tikras šventumas.

Kas yra šventumas

4, 5. a) Ką reiškia šventumas ir ko nereiškia? b) Kokiais dviem atžvilgiais Jehova yra „atsiskyręs“?

4 Dievas yra šventas, bet tai nereiškia, jog jis pasipūtęs, išdidus ar kad kitus niekina. Dievui bjaurūs tokie bruožai. (Patarlių 16:5; Jokūbo 4:6) Tad ką iš tiesų reiškia žodis „šventas“? Biblinėje hebrajų kalboje šis žodis yra kilęs iš sąvokos, reiškiančios „atskyrimas“. Kalbant apie Dievo garbinimą, „šventu“ vadinama tai, kas nėra skirta naudoti kasdienybėje. Dar šventumas glaudžiai susijęs su tyrumu ir taurumu. Kaip šis žodis taikomas Jehovai? Ar Dievas „atsiskyręs“ nuo netobulų žmonių, ar jis mums neprieinamas?

5 Priešingai. Jehova, „Izraelio Šventasis“, savo tautos žmonėms, nors ir nuodėmingiems, sakė gyvenąs ‘tarp jų’. (Izaijo 12:6; Ozėjo 11:9) Vadinasi, Dievas nėra neprieinamas dėl savo šventumo. Kaip tuomet jis yra „atsiskyręs“? Dvejopai. Pirma, Jehova yra atsiskyręs nuo visos kūrinijos ta prasme, kad yra visų Aukščiausiasis. Jo tyrumas ir taurumas yra absoliutus ir begalinis. (Psalmyno 40:5, Brb; 83:18, NW) Antra, Jehovai visiškai svetima nuodėmė, ir mes turėtume dėl to džiaugtis. Kodėl?

6. Kodėl mums gera žinoti, kad Jehovai visiškai svetima nuodėmė?

6 Pasaulyje tikras šventumas — retas dalykas. Visa nuo Dievo atitolusi žmonių visuomenė vienaip ar  kitaip suteršta nuodėme ir netobulybe. Visi turime kovoti su mumyse gyvenančia nuodėme. Ir jei nebūsime budrūs, ji mus užvaldys. (Romiečiams 7:15-25; 1 Korintiečiams 10:12) Jehovai toks pavojus negresia. Dievui nuodėmingumas svetimas, todėl jo niekad nesuterš nė menkiausia nuodėmė. Šis faktas dar labiau mus patikina, kad Jehova yra tobulas Tėvas, kuriuo galima visiškai pasikliauti. Priešingai nei nuodėmingi žmogiški tėvai, jis niekada netaps nedoras, sugedęs ar užgaulus. Dėl jo šventumo tokie dalykai neįmanomi. Jehova kartą net prisiekė savo šventumu, nes nėra nieko patikimesnio. (Amoso 4:2) Argi tai nenuramina?

7. Kodėl galima teigti, kad šventumas neatsiejamas nuo Jehovos esybės paveikslo?

7 Šventumas neatsiejamas nuo Jehovos esybės paveikslo. Kaip tai suprasti? Pavyzdžiui, pagalvokime apie žodžius „žmogus“ ir „netobulas“. Šiedu žodžiai glaudžiai susiję. Netobulumas yra mus užvaldęs ir pasireiškia visame, ką darome. Dabar paimkime kitus du žodžius: „Jehova“ ir „šventas“. Jehova yra šventumo įsikūnijimas. Visa, kas su juo susiję, yra tauru, tyra ir teisu. Mes nepažinsime tikrojo Jehovos, jei iki galo nesuvoksime didingo žodžio „šventas“ prasmės.

„Šventumas priklauso Jehovai“

8, 9. Iš kur žinome, kad Jehova padeda netobuliems žmonėms tapti santykinai šventiems?

8 Kadangi Jehova yra šventumo įsikūnijimas, galima pagrįstai teigti, kad jis yra ir viso šventumo šaltinis. Jis nėra savanaudis ir nešykšti šios vertingos savybės, o dosniai duoda jos kitiems. Pavyzdžiui, kai  Dievas iš degančio krūmo per angelą prabilo į Mozę, visa žemė aplink tapo šventa. (Išėjimo 3:5)

9 Ar gali netobuli žmonės Jehovos padedami tapti šventi? Iš dalies. Savo tautai Izraeliui Dievas suteikė galimybę tapti „šventa tauta“. (Išėjimo 19:6) Jehova palaimino ją mokydamas šventai, tyrai jį garbinti. Šventumas ne sykį minimas Mozės įstatyme. Prie vyriausiojo kunigo turbano net buvo pritvirtinta auksinė plokštelė, kurios spindesį galėjo matyti visi. Joje buvo išgraviruoti žodžiai: „Šventumas priklauso Jehovai.“ (Išėjimo 28:36, NW) Akivaizdu, kad izraelitų garbinimas bei gyvensena turėjo išsiskirti šventumu ir tyrumu. Jehova pasakė: „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas.“ (Kunigų 19:2) Kol izraelitai laikėsi Dievo patarimų, kiek tai įmanoma netobuliems žmonėms, jie buvo santykinai šventi.

10. Kaip Izraelis šventumu išsiskyrė iš aplinkinių tautų?

10 Šventumo, kuris buvo toks svarbus izraelitams, aplinkinėse tautose nebuvo nė žymės. Tos pagonių tautos garbino netikrus, prasimanytus dievus, kuriuos vaizdavo žiaurius, godžius ir amoralius. Jie buvo visiškai nešventi. Toks garbinimas žmones padarė nešventus. Tad Jehova įspėjo savo tarnus laikytis atokiai nuo pagoniškų dievų garbintojų ir jų netyrų religinių papročių. (Kunigų 18:24-28; 1 Karalių 11:1, 2)

11. Kaip Jehovos dangiškosios organizacijos šventumą atspindi: a) angelai? b) serafai? c) Jėzus?

11 Tačiau net palankiausiomis sąlygomis Jehovos išrinktoji tauta menkai teatspindėjo Dievo dangiškosios organizacijos šventumą. Dievui ištikimai tarnauja milijonai dvasinių būtybių, ‘miriadai šventųjų’.  (Pakartoto Įstatymo 33:2, Jr; Judo 14) Tyrą Dievo šventumo grožį jie atspindi tobulai. Prisimink serafus, Izaijo regėtus vizijoje. Jų giesmė rodo, jog tos galingos dvasinės būtybės labai daug prisideda, kad Jehovos šventumas būtų garsinamas visoje visatoje. Vis dėlto viena dvasinė būtybė pranoksta visas kitas — tai viengimis Dievo Sūnus. Jėzus tobuliausiai atspindi Jehovos šventumą. Tad jis teisėtai vadinamas „Dievo Šventuoju“. (Jono 6:68, 69)

Šventas vardas, šventa dvasia

12, 13. a) Kodėl Dievo vardas yra šventas? b) Kodėl Dievo vardas turi būti pašventintas?

12 O ką galima pasakyti apie Dievo vardą? Kaip išsiaiškinome pirmajame skyriuje, tas vardas nėra vien titulas ar apibūdinimas. Jis simbolizuoja patį Jehovą Dievą su visomis jo savybėmis. Biblijoje sakoma, kad jo „vardas šventas“. (Izaijo 57:15, Brb) Mozės įstatymas už Dievo vardo išniekinimą reikalavo skirti mirties bausmę. (Kunigų 24:16) Atkreipk dėmesį ir ką Jėzus pirmiausia minėjo maldoje: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas.“ (Mato 6:9) Laikyti ką nors šventu reiškia išskirtinai tai gerbti. Bet kodėl reikia pašventinti jau ir taip tyrą Dievo vardą?

13 Šventas Dievo vardas buvo paniekintas ir apšmeižtas. Edene Šėtonas melavo apie Jehovą ir užginčijo jo visavaldystės teisę. (Pradžios 3:1-5) Nuo to laiko šio sugedusio pasaulio valdovas Šėtonas nepaliauja skleisti melo apie Jehovą. (Jono 8:44; 12:31; Apreiškimo 12:9) Religijos Dievą vaizduoja despotišką, nepasiekiamą ir žiaurų. Prisidengusios jo vardu jos kursto kraugeriškus karus. Nuostabi Dievo kūryba  dažnai aiškinama atsitiktinumu, arba evoliucija. Taip, Dievo vardas buvo baisiai apšmeižtas. Tad jis vėl turi būti pašventintas, jam grąžinta teisėta šlovė. Nekantriai laukiame to meto, kai bus pašlovintas jo vardas bei apginta visavaldystė, ir džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio didingo tikslo įgyvendinimo.

14. Kodėl Dievo dvasia vadinama šventa ir kodėl piktžodžiavimas šventajai dvasiai yra tokia sunki nuodėmė?

14 Rašte šventumas priskiriamas ir dar kai kam — Jehovos dvasiai, arba veikliajai jėgai. (Pradžios 1:2; NW) Šią neprilygstamą jėgą Jehova naudoja savo sumanymams įgyvendinti. Visi jo darbai yra šventi ir tyri, todėl jo veiklioji jėga pagrįstai vadinama šventąja, arba šventumo, dvasia. (Luko 11:13; Romiečiams 1:4) Piktžodžiauti šventajai dvasiai, tai yra sąmoningai kenkti Jehovos tikslams, yra neatleistina nuodėmė. (Morkaus 3:29)

Kodėl mus traukia Jehovos šventumas

15. Kodėl Dievo šventumas turėtų kelti baimę ir kokią baimę?

15 Nesunku suprasti, kodėl Biblijoje Dievo šventumas siejamas su Dievo baime. Psalmyno 99:3 rašoma: „Tešlovina jos tavo didį ir baimę keliantį vardą. Jis šventas!“ Tai ne liguista, o pagarbi baimė, pati kilniausia pagarba Dievui. Bijoti Dievo dera, nes jo šventumas neprilygstamas. Jis yra taurus ir šlovingas, bet ne atstumiantis. Jeigu teisingai suprantame Dievo šventumą, mus trauks prie Jo. Kodėl?

Šventumas turi žavėti kaip ir grožis

16. a) Kaip šventumas siejasi su grožiu? Duok pavyzdį. b) Kaip Jehovos esybės vizijos pabrėžia švarą, tyrumą ir šviesą?

16 Pirma, Biblijoje šventumas siejamas su grožiu. Izaijo 63:15 dangūs vaizduojami kaip Dievo „šventas ir šlovingas [„grožio“, NW] būstas“. Mus traukia grožis.  Pavyzdžiui, pasižiūrėk į paveiksliuką 33 puslapyje. Argi ne žavu? Kodėl tas vaizdas toks patrauklus? Pažvelk, koks skaidrus vanduo. Tikriausiai ir oras tyras, nes dangus vaiskus, viskas skendi saulės spinduliuose. Dabar įsivaizduok kitokį vaizdą: upelis pilnas šiukšlių, medžiai ir uolos aprašinėti, oras užterštas. Reginys tikrai koktus. Mums įprasta grožį sieti su švara, tyrumu ir šviesa. Panašiai galima apibūdinti ir Jehovos šventumą. Tad nenuostabu, kad mus žavi Jehovos esybės vizijos! Šventojo Dievo šlovė yra lyg spindinti saulė, žėrintys brangakmeniai, akinanti liepsna ar tyriausi ir skaisčiausi brangieji metalai. (Ezechielio 1:25-28; Apreiškimo 4:2, 3)

17, 18. a) Kaip vizija iš karto paveikė Izaiją? b) Kaip Jehova per serafą paguodė Izaiją ir ką serafo veiksmas reiškė?

17 Jehovos šventumas tikriausiai verčia mus pasijusti menkus? Be abejo. Juk mes nė iš tolo neprilygstame Jehovai. Ar dėl to turėtume nusisukti nuo jo? Pamąstyk, kaip pasijuto Izaijas, išgirdęs serafus, skelbiančius Jehovos šventumą. „Aš tariau: ‘Vargas man, aš esu žuvęs! Aš esu žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu tarp žmonių nešvariomis lūpomis. Aš savo akimis mačiau Karalių, kareivijų Viešpatį!’“ (Izaijo 6:5) Taip, begalinis Jehovos šventumas priminė Izaijui jo paties nuodėmingumą ir netobulumą. Iš pradžių jis labai nusiminė, bet Jehova nepaliko jo tokio sugniuždyto.

18 Vienas iš serafų tuojau nuramino pranašą. Kaip? Ta galinga dvasinė būtybė nuskrido prie aukuro, paėmė žariją ir palietė ja Izaijo lūpas. Atrodytų, tai turėjo sukelti daugiau skausmo, nei suteikti paguodos. Bet nepamiršk — tai buvo vizija, pilna simbolių. Izaijas,  ištikimas žydas, puikiai žinojo, jog ant šventyklos aukuro kasdien buvo aukojamos aukos nuodėmėms atpirkti. Serafas meilingai priminė pranašui, kad šis, nors ir netobulas, „nešvariomis lūpomis“, gali tapti tyras Dievo akyse. * Jehova buvo pasiruošęs netobulą, nuodėmingą žmogų laikyti šventu, bent jau santykinai. (Izaijo 6:6, 7)

19. Kaip netobuliems žmonėms įmanoma būti santykinai šventiems?

19 Dievo požiūris nepasikeitė. Visos Jeruzalėje atnašautos aukos tebuvo pirmavaizdis kai ko didesnio — tobulos aukos, paaukotos Jėzaus Kristaus 33 m. e. m. (Hebrajams 9:11-14) Jeigu nuoširdžiai atgailaujame, taisomės ir įrodome tikį ta auka, Dievas atleis. (1 Jono 2:2) Mes taip pat galime būti tyri Dievo akyse. Apaštalas Petras primena: „Parašyta: Būkite šventi, nes aš esu šventas.“ (1 Petro 1:16) Atkreipk dėmesį: Jehova  neliepia mums būti tokiems pat šventiems kaip jis. Iš mūsų jis nesitiki nieko neįmanomo. (Psalmyno 103:13, 14) Veikiau jis skatina mus būti šventus, nes pats yra šventas. „Kaip jo mylimi vaikai“ turime stengtis kuo geriau jį atspindėti, nors ir esame netobuli. (Efeziečiams 5:1) Šventėjimas yra nenutrūkstamas procesas. Augdami dvasiškai, nuolat ‘tobuliname savo šventumą’. (2 Korintiečiams 7:1, Brb)

20. a) Kodėl svarbu suvokti, jog galime būti tyri šventojo Dievo akyse? b) Kaip Izaiją paveikė žinia, jog nuodėmės jam atleistos?

20 Jehova myli visa, kas teisu ir tyra. Jis nekenčia nuodėmės, o ne mūsų. (Habakuko 1:13) Tad jeigu į nuodėmę žiūrime kaip Jehova — nekenčiame blogio, o mylime gėrį — ir stengiamės sekti tobulu Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, Jehova atleidžia mūsų nuodėmes. (Amoso 5:15; 1 Petro 2:21) Žinia, jog galime būti tyri šventojo Dievo akyse, įkvepia. Jehovos šventumo vizijos paveiktas Izaijas pirmiausia prisiminė savo netyrumą. Jis sušuko: ‘Vargas man!’ Bet suvokęs, kad jo nuodėmės atleistos, pakeitė požiūrį. Kada Jehova ieškojo savanorio užduočiai įvykdyti, Izaijas iškart pasisiūlė, net nežinodamas, ką reikės daryti. Jis pasakė: „Štai aš, siųsk mane!“ (Izaijo 6:5-8)

21. Kodėl esame tikri, jog galime ugdytis šventumą?

21 Esame sukurti pagal šventojo Dievo paveikslą, apdovanoti moralinėmis savybėmis ir gebėjimu ugdytis dvasingumą. (Pradžios 1:26) Siekti šventumo galime visi. Jehova noriai laimins mūsų pastangas. Ugdydamiesi šventumą suartėsime su šventuoju Dievu. Be to, apsvarstę skyrius, kur nagrinėjamos kitos Jehovos savybės, būsime dar labiau paskatinti prie jo artintis.

^ pstr. 18 Posakis „nešvariomis lūpomis“ čia labai tinkamas, nes lūpos Biblijoje dažnai reiškia šneką arba kalbą. Visi netobuli žmonės dažniausiai nusideda savo kalba. (Patarlių 10:19; Jokūbo 3:2, 6)